|
Europos vyskupų susitikimai
Mindaugas Buika
|
Europos Vyskupų konferencijų
tarybos nariai svečiuose
pas Monako kunigaikštį Albertą II
|
Į savo metinę plenarinę asamblėją Monake susirinkusi Europos Vyskupų konferencijų taryba (CCEE) išsirinko naują vadovybę, pasižadėdama toliau ypatingą dėmesį skirti naujajai sekuliarizuoto žemyno evangelizacijai. Spalio 69 dienomis vykusiame susitikime paskelbtas kreipimasis, smerkiantis beprecedentinį krikščionių persekiojimą ir diskriminavimą, paliečiantį ir Europą. Panašios nuostatos išreikštos ir anksčiau, rugsėjį Bosnijos ir Hercegovinos sostinėje Sarajeve irgi CCEE organizuotame Gailestingumo darbų Europai aptarime, pabrėžiant, kad jų efektyviai raiškai yra reikalingas pilnutinis religijos laisvės įgyvendinimas, kuris neretai suvaržomas laicistinėje aplinkoje. Išrinkta nauja CCEE vadovybė Europos vyskupų konferencijų tarybai priklauso 33 nacionalinių vyskupų konferencijų vadovai bei vyskupai tų mažųjų tautinių katalikų bendruomenių šalyse (Estijoje, Moldavijoje, Kipre, Liuksenburge, Monake), kuriose yra tik po vieną dieceziją. Taigi, CCEE apima 45 valstybes (kai kur Vyskupų konferencijos yra regioninės, pavyzdžiui, Skandinavijoje, kur katalikų dalis nedidelė) ir yra žymiai platesnė nei Europos Sąjungos teritorija, kuri turi kitą ganytojus vienijančią struktūrą Europos Bendrijos vyskupų komisiją (COMECE). Į Monako kunigaikštystę šios šalies katalikų arkivyskupo Bernaro Barzi (Bernard Barsi) kvietimu susirinkę CCEE nariai, įskaitant Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininką Vilniaus arkivyskupą Gintarą Grušą, paminėjo 45-ąsias šios institucijos įkūrimo metines. Šventojo Sosto Vyskupų kongregacijoje ji buvo patvirtinta 1971 metų kovą, tačiau nuolatinis statutas priimtas beveik po ketvirčio amžiaus, 1995-aisiais, visos Eruropos Bažnyčios stiprintojo šv. Jono Pauliaus II iniciatyva. Jame pabrėžiama, kad CCEE pagrindinis tikslas įgyvendinti Europos vyskupų ir Vyskupų konferencijų kolegialumą, stiprinti bendrystės ryšius cum et sub romano pontefice kontinento Bažnyčios gėrio skatinimui ir saugumui.
|
|
Nuolankumas klusnumo tiesai vaisius
Kun. Vytenis Vaškelis
Kaip žmogaus kūnas be oro miršta, taip siela be pokalbio su Dievu išsigimsta. Viešpats mūsų būties esminė šaknis, todėl nesimelsti yra tolygu pjauti šaką, ant kurios sėdime. Vienos maldos yra tikros, o kitos imitacinės. Ko trūksta maldai, kad ji Dievui skleistų žydinčio sodo kvapą? Nuolankumo dorybės. Pamąstykime apie tai. Du žydai atėjo į sinagogą melstis. Muitininkas, tikėdamas, kad Aukščiausiasis viską kiaurai mato, būdamas Jo akivaizdoje, jautė, kad be malonės jis yra niekas, ir todėl net iš jo nuolankios kūno pozos buvo galima spręsti apie kilnų, kupiną taurumo jo sielos nusiteikimą. Matyt, pamaldi jo būsena buvo susijusi su tikrąja baime Visagalio artumui bei didingumui, kuri nekausto sielos judesių, bet padeda suvokti savąjį mažumą Dieve ir tolydžio priartina Jo begalinio gailestingumo švelnumą, suteikiantį egzistencinį augančio lūkesčio išsipildymą: Būdamas silpnas, esu galingas (2 Kor 12, 10).
|
|
Popiežius Pranciškus: dažnai kartokime Jėzau, pasitikiu tavimi!
Spalio 5-oji liturginė šv. Faustinos Kovalskos šventė. Ją bendrojoje audiencijoje prisiminė ir popiežius Pranciškus. Sveikindamas joje dalyvavusius lenkus, Šventasis Tėvas atkreipė dėmesį į audiencijoje dalyvavusius buvusius Aušvico koncentracijos stovyklos kalinius. Šv. Faustina priminė pasauliui, kad Dievas turtingas gailestingumo ir kad Jo meilė yra galingesnė už mirtį, nuodėmę ir bet kokį blogį, sakė Šventasis Tėvas. Ši Gailestingojo Jėzaus žinia, pavesta šventajai Faustinai, teduoda vaisių jūsų gyvenimui gilesniu vienybės su Dievu pažinimu ir gailestingumo darbais. Pavesdami Viešpačiui mus pačius ir sunkias pasaulio problemas, kartokime dažnai: Jėzau, pasitikiu tavimi! pridūrė atsisveikindamas popiežius Pranciškus. Pirmasis Popiežius, dažnai priminęs šv. Faustinos perduotą Gailestingumo žinią ir kvietęs ją kuo plačiau skleisti, buvo jos kraštietis šv. Jonas Paulius II. Per šventosios kanonizavimą, vieną iš pagrindinių Bažnyčios Didžiojo Jubiliejaus įvykių 2000 metais, šv. Jonas Paulius II paaiškino, kad Faustinos kanonizavimo aktu nori perduoti Gailestingumo žinią naujajam tūkstantmečiui ir visiems žmonėms, kad išmoktų vis labiau pažinti tikrąjį Dievo ir brolių veidą.
|
|
|