Žaizdos
kūne mūsų...

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Paminklas partizanams

Paminklas žuvusiems partizanams Kupiškio rajono Stuburų kaime

Paminklo statytojai Žybartas Simonaitis, Gediminas Kaluina, Rimantas Skaistis

Į Kupiškio rajono Stuburų kaimą spalio 15 dieną suėjo, suvažiavo, net iš tolimų rajonų atvyko daug tautiečių, nes čia buvo šventinamas paminklas šiose apylinkėse žuvusiems S. Dariaus ir S. Girėno junginio partizanams. Paminklui didžiulį riedulį ir žemę dovanojo Aleksandras Vilutis. Paminklo iniciatoriai ir statytojai – Vilniaus kupiškėnų klubo nariai daktaras Gediminas Kaluina, architektas ir paminklo autorius Žybartas Simonaitis ir inžinierius Rimantas Skaistis. Paminklas pastatytas rėmėjų lėšomis, esmingai talkinant Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC), Kupiškio rajono savivaldybei, Alizavos seniūnijai ir Stuburų k. bendruomenei. Renginys prasidėjo šv. Mišiomis Antašavos Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje. Jas aukojo ir prasmingą pamokslą pasakė šios bažnyčios klebonas kun. dr. Rimantas Gudelis. Vėliau jis pašventino paminklą.

Salamiesčio apylinkėse jau 1944 metų pabaigoje telkėsi partizanų būrys, kuris stovyklaudavo girelėje šalia Bakšėnų kaimo arba Sipsalės miškelyje. Kraštiečių liudijimu, vyrai iš aplinkinių Žilių, Bakšėnų, Bartašiškių, Tuitų ir Bižių kaimų, susibūrę 1945 metų pradžioje, pasikvietė Likalaukių, Astravų kaimų partizanus. Susidarė 50–60 kovotojų būrys. Partizanams vadovauti buvo pakviestas aviacijos kapitonas Albinas Tindžiulis, kuris tuo metu slapstėsi pas seserį Žilių kaime. Lietuvos kariuomenės pavyzdžiu būrį suskirstė į keturis skyrius, kuriems vadovavo P. Devainis, A. Ažubalis, A. Laužikas ir K. Bielskis. Vado pavaduotoju išrinktas K. Eidikonis-Dėdytė. Būrys veikė iki 1945 metų vasaros vidurio. Vėliau A. Tindžiulio-Dėdės nurodymu vyrai išsiskirstė, nes taip buvo patogiau slapstytis, dalis užsiregistravo.

1946 m. vasario 16 d. pasaloje Bartašiškių kaime žuvo Alfonsas Banionis-Baniulis-Bimba, Bronius Masiulis-Puškinas ir Bronius Šinkevičius. Kovo 6 dieną Bartašiškių kaime žuvo Vytautas Vaitekūnas-Gandis, Vytautas Vilčinskas-Radistas ir Vytautas Mikonis-Pabrinkis. 1947 metais žuvo Petras Viksva-Direktorius ir Jonas Viksva-Daktaras. Jų žuvimo aplinkybių sužinoti nepavyko. Kpt. A. Tindžiulis-Dėdė prie Pyvesos upelio ties Bakšėnų kaimu turėjo slėptuvę. Jo ryšininkai buvo Janina Rasimavičiūtė ir Alfonsas Skukauskas. A. Tindžiulis-Dėdė buvo didžiausias autoritetas apylinkėje. Jo slėptuvėje lankėsi Starkus iš Šimonių girios, su juo palaikė ryšį Alizavos, Kupreliškio partizanai. A. Tindžiulis garsėjo kaip griežtas, įžvalgus vadas, draudžiantis betiksles žudynes. Jis daug rašė rašomąja mašinėle ir ranka, tačiau jo rašytų dokumentų nepavyko rasti. 1949 metų žiemą A. Tindžiulis, persekiojamas kariuomenės, pasitraukė iš slėptuvės ir žuvo slapstydamasis bunkeryje Ožkinių kaime 1949 m. vasario 2 d. Netrukus buvo suimti ir abu jo ryšininkai. Bronių Mikonį-Cvinklį ir Vytautą Valentėlį-Kauką suėmė, o Kazys Valentėlis-Pavasarėlis žuvo išduotas Kupreliškio kunigo. Tada buvo suimta ir daugiau partizanų. Kita dalis partizanų iš Likalaukių ir Astravų kaimų laikėsi Sipsalės miškelyje. Jie nuo 1946 metų tris žiemas praleido bunkeryje. Miškelis nedidelis, tačiau niekas neišdavė. Vėliau partizanai išsiskirstė po kelis, bet prasidėjo išdavystės. Likalaukių kaimo partizanai – Vincas Jėčius, Tautvilis Vaitekūnas – ir Astravų kaimo partizanai – broliai Algirdas, Vytautas ir Povilas Laužikai, Jonas Skardžius, Stasys Gurklys bei Tautvylis Vaitekūnas, suimtas 1953 metais, – sutiko bendradarbiauti su saugumu. Per 1953 metų Velykas savo uošvio namuose žuvo vargonininkas Antanas Bielskis, vienas iš 1945 metų partizanų veiklos organizatorių, po savaitės Gyvakarų kapinėse – jo brolis Kostas Bielskis su žmona Ona Skardžiūte-Bielskiene.

Atminimo skyde įrašyti S. Dariaus ir S. Girėno rinktinės kapitono Antano Tilindžiulio-Dėdės junginio būrių ir grupių vadai: Adolfas Baltrėnas 1925–1949,Vabalninkas, Pranas Baltrėnas 1917–1945, Skaisbalio k., Antanas Bielskis 1904–1953, Salamiestis, Kostas Bielskis 1913–1953, Šakėnų k., Kazimieras Eidikonis 1912–1945, Bakšėnų k., Jonas Devainis 1922–1949, Žilių k., Stasys Gurklys 1924–1953, Stravų k., Povilas Laužikas 1914–1951, Astravų k., Antanas Mockūnas 1900–1949, Daunorių k., Anupras Morkūnas 1919–1950, Ančiškių k., Kazys Morkūnas 1918–1948, Ančiškių k., Vladas Šatas 1910–1949, Ančiškių k., Antanas Šulnis 1912–1949, Aleksandravos k., Antanas Užubalis 1912–1946, Stuburų k., Juozas Vaitiekūnas 1922–1949, Daskapio vnk., Vytautas Vaitiekūnas 1919–1946, Likalaukių k., Jonas Viksva 1920–1947, Akmenių k.

Be paminėtų būrių ir grupių vadų, atminimo skyde dar įrašyti šiose apylinkėse žuvusių 88 partizanų vardai ir pavardės su gimimo ir žūties datomis. Kiekvieno jų vardus, pavardes ir kilmės vietas, skambant varpelio dūžiams, perskaitė šių eilučių autorius. Buvo paskelbtas ir aukotojų sąrašas: Aleksandras Vilutis, Stuburų k. bendruomenė, Vida Butkienė, Vilniaus kupiškėnų klubas, Europarlamentaras Vincas Justas Paleckis, UAB „Geruda“ direktorius Ramūnas Šeduikis, europarlamentaras Algirdas Saudargas, Dovilė Eidukaitė, kraštietis Algimantas Zolubas, UAB „Kauno staklės“ direktorius Algis Šimonis, Lietuvos Gyventojų Genocido ir Rezistencijos centras, Dalius Simanavičius, Alina Simanavičiūtė-Vaikšnienė, Pranevičių giminė, kiti aukotojai, darbais talkino Kupiškio meras Dainius Bardauskas, Alizavos seniūnė Raminta Ribokaitė, Partizano anūkas Vytautas Laužikas, partizano giminaitis Augis Meiliūnas, kraštietis Skirmantas Skukauskas, Dalia Urbonienė, buvęs partizanas Antanas Pačekajus, Dalia Dirienė.

Paminklas Lietuvai dėl įspūdingo dydžio buvo tik perjuostas trispalve juostele, kuri, sugiedojus Lietuvos himną, buvo perkirpta. Šią apeigą atliko Kupiškio meras Dainius Bardauskas ir paminklo statytojai. Jaunieji šauliai pagerbė partizanų atminimą šautuvų salvėmis. Meras prie paminklo padėjo gėles, dėkojo paminklo statytojams ir rėmėjams. Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos delegacija su savo vėliava čia atvyko iš Vilniaus, garbės pirmininkas Jonas Burokas kalbėjo apie paminklo, kaip istorinės atminties išsaugojimo ženklo, prasmę, apie būtinybę pasmerkti Lietuvos komunistų partiją.

Renginį vedė Kupiškio Etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė. Ji apžvelgė šiose apylinkėse vykusią partizanų kovą su okupantu, skaudžias netektis, dėkojo paminklo statytojams ir rėmėjams, Kupiškio muziejaus darbuotojai prie paminklo padėjo gėles, uždegė žvakutes.

Iškilaus paminklo žuvusiems partizanams atidengimas Kupiškio krašte yra istorinės atminties tvirtinimo ženklas, sektinas pavyzdys.

Rimantas Skaistis

Albino Čiurlio nuotraukos

© 2016 „XXI amžius“