Žaizdos
kūne mūsų...

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas „Naujajam amžiui“ skyrė 9000 eurų projektui „Žaizdos kūne mūsų...“ „XXI amžiaus“ laikraštyje. vykdyti. Projekto rubrikos: „Akistata su Tėvyne“, „Dezinformacijos labirintuose“, „Eterio balsai iš anapus“, „Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas“, „Kova be taisyklių“, „Laikas ir žmonės“, „Laisvės daigai nelaisvės tamsoje“, „Likimai“, „Nelietuviai – Lietuvai“, „Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje“, „Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius“, „Valstybės kūrėjai“, „Žmogaus dvasia – neįveikiama“.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Paminklas partizanams

Paminklas žuvusiems partizanams Kupiškio rajono Stuburų kaime

Į Kupiškio rajono Stuburų kaimą spalio 15 dieną suėjo, suvažiavo, net iš tolimų rajonų atvyko daug tautiečių, nes čia buvo šventinamas paminklas šiose apylinkėse žuvusiems S. Dariaus ir S. Girėno junginio partizanams. Paminklui didžiulį riedulį ir žemę dovanojo Aleksandras Vilutis. Paminklo iniciatoriai ir statytojai – Vilniaus kupiškėnų klubo nariai daktaras Gediminas Kaluina, architektas ir paminklo autorius Žybartas Simonaitis ir inžinierius Rimantas Skaistis. Paminklas pastatytas rėmėjų lėšomis, esmingai talkinant Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC), Kupiškio rajono savivaldybei, Alizavos seniūnijai ir Stuburų k. bendruomenei. Renginys prasidėjo šv. Mišiomis Antašavos Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje. Jas aukojo ir prasmingą pamokslą pasakė šios bažnyčios klebonas kun. dr. Rimantas Gudelis. Vėliau jis pašventino paminklą.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Susitarė dėl Adolfo Ramanausko-Vanago gimtinės įamžinimo

Rugsėjo 29 dieną Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC) lankėsi Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis bei savivaldybės atstovų delegacija. Sudaryta ir pasirašyta sutartis dėl LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataro Adolfo Ramanausko-Vanago gimtinės įamžinimo.

LGGRTC ir Lazdijų rajono savivaldybė įsipareigojo Lazdijuose pastatyti Adolfo Ramanausko-Vanago atminimui dedikuotą paminklą bei informacinį stendą. Sutartį pasirašė Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė. Lazdijų rajono savivaldybė rūpinsis valstybės žemės sklypo įteisinimu paminklo statymui, paminklo teritorijos, aplinkos bei prieigų sutvarkymu. LGGRTC užduotis – suprojektuoti ir pagaminti paminklą bei informacinį stendą, atlikti autorinę priežiūrą statybos metu. Pastatytas paminklas bus perduodamas Lazdijų rajono savivaldybės nuosavybėn.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Mirė pogrindžio legenda

Spalio 6 dieną netekome antisovietinio pogrindžio veikėjo, politinio kalinio, pogrindžio spaudos leidėjo bei ilgamečio „Laisvosios Europos“ radijo lietuvių redakcijos darbuotojo Kęstučio Jokubyno.

Jis gimė 1930 m. gegužės 16 d. Vilkaviškio apskrityje, Karkliniuose, 1947 metais baigė Marijampolės gimnaziją.

Su kitais Marijampolės gimnazijos moksleiviais leido ir platino pogrindinį leidinį „Lietuvos varpas“. 1947 metais įstojo studijuoti į Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultetą. 1947 metų gruodį suimtas ir už pogrindžio antisovietinę veiklą 1948 metų balandį Ypatingojo pasitarimo nuteistas, iki 1954 metų birželio kalėjo Intoje, Komijoje. Negavęs leidimo grįžti į Lietuvą gyveno tremtyje Krasnojarsko krašte su 1948 metais ištremtais tėvais. KGB buvo persekiojamas, verbuojamas tapti slaptuoju informatoriumi. 1957-ųjų vasarą Igarkos uoste bandė patekti į užsienio laivą – buvo suimtas ir nuskraidintas į Krasnojarsko KGB kalėjimą, visus metus buvo tardomas ir kaip mokantis anglų kalbą apkaltintas bendradarbiavęs su Didžiosios Britanijos žvalgyba, vėl nuteistas 10 metų kalėti. Kalėjo Taišeto ir Mordovijos lageriuose. Atlikęs bausmę, 1967 metais grįžo į Vilnių. Dirbo dabartinėje Lietuvos technikos bibliotekoje, 1974 metais neakivaizdžiai baigė bibliotekininkystės studijas Vilniaus universitete. Apie Vilniaus universitete baigtus mokslus K. Jokubynas yra sakęs: „Nors mano įstojimo dokumentus sutvarkė rektorate dirbęs pažįstamas, nemanau, kad tai buvo išimtis. Pažinojau ne vieną buvusį politkalinį, kuris baigė studijas. Net ir lageryje į besimokančius valdžia žiūrėjo teigiamai. Matyt, tiki mokslo, ypač marksistinio, jėga, be to, nori žmogų užimti, duoti jam tikslą, kad neliktų laiko politikai. Baigęs mokslus lengviau gaus geresnį darbą ir gal apsiramins, nemaištaus“ („Akiračiai“, 1977, nr. 10).

Likimai

Pasieniečio žūties paminėjimas ir jos pamokos

Daiva Červokienė

Prie paminklo Jurgio Kybarto žūties vietoje buvo daug norinčių nusifotografuoti

Žmonės, saugantys valstybės sienas, būdavo itin didelio pavojaus zmonoje. Tarpukario metais dauguma pasieniečių buvo Lietuvos šaulių sąjungos nariai.

Paminklas pasieniečiui

Spalio 1 dieną Neries regioninio parko direkcija pakvietė į žygį „Tarpukario istorijos vingiai prie Neries“, skirtą 85-osioms pasieniečio Jurgio Kybarto (1894 09 29–1931 10 04) žūties metinėms paminėti bei tarpukario Lietuvos–Lenkijos demarkacinės linijos atsiradimo istorijai pažinti. Keliavome apie 19 km vietomis, kur kadaise ėjo Lietuvos ir Lenkijos valstybių riba.

Žygis prasidėjo Vievio kapinėse, kur palaidotas demarkacinę liniją saugojęs ir nuo lenkų kulkų žuvęs pasienietis Jurgis Kybartas. Prie kapo gėlių padėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), Elektrėnų savivaldybės, Neries regioninio parko atstovai, Vievio seniūnas ir kiti.

Likimai

Gyvenimo ir kančios dalimi įsijungęs į Tėvynės bei tautos skausmą

Kun. Juozas Adomaitis – politinis kalinys

Spalio 26 dieną sukanka 115 metų, kai 1901 metais Pašilių kaime, Plokščių parapijoje (Šakių r.), gimė kun. Juozas Adomaitis. Augo tarp brolių ir seserų religingų tėvų šeimoje. Pradžios mokyklą lankė Plokščiuose. Toliau mokytis sukliudė Pirmasis pasaulinis karas, todėl į Šakių „Žiburio“ gimnaziją atėjo turėdamas 17 metų, joje mokėsi iki 1921 metų. Paskui vienerius metus mokėsi Kauno karo mokykloje, o po metų baigė suaugusiųjų gimnaziją. 1923 metais įstojo į Kunigų seminariją Gižuose. Pradėjo neakivaizdines studijas Vytauto Didžiojo universitete. 1929 m. birželio 16 d. įšventintas kunigu. Iš prigimties būdamas religingas ir darbštus, lėto temperamento ir ištvermingas, nevengė atsakomybės, kurią Dievo Apvaizda uždėjo ant kunigo pečių. Studijuodamas universitete, tuo pačiu metu ėjo Zitiečių ligoninės kapeliono pareigas, rūpinosi ligonių sielovada, dėstė tikybą vienoje Kauno pradžios mokykloje. Universitetą baigė įgydamas teologijos licenciato laipsnį.