Pirmasis puslapis
Atmintis
Bibliotekose
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Mažojoje Lietuvos kultūros sostinėje

Merkinė – istorijos ir kraštovaizdžio sostinė

Algimantas Černiauskas

Merkinės Magdeburgo teisių miesto stulpas prie senojo kelio į Kauną

Vladislovo Vazos namas

Šiais metais Merkinė (Varėnos r.) tikrai pelnytai buvo paskelbta Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Jau dešimtys kaimų ir miestelių perima Naisių (Šiaulių r.) iniciatyvą puoselėti kultūros vertybes savo bendruomenėje bei skleisti jas visos šalies mastu. Šiais metais Lietuvos mažosios kultūros sostinės vėliavą Dainavos krašte nešė Merkinė.

Profesorius Česlovas Kudaba yra sakęs: „Merkinės apylinkių gamtoje aptiksime beveik visus kraštovaizdžio variantus. Reljefo skulptūros bei kraštovaizdžio įvairumu Merkinę pranoksta tik Vilniaus apylinkės. Nėra Merkinėje tik... jūros krantų“.

Merkinė garsi ne tik gamtos grožiu, bet ir istorija. IX tūkstantmetyje prieš Kristų Nemuno, Merkio, Stangės ir Straujos upių santakoje įsikūrė bene pirmieji Lietuvos gyventojai. Istorikai romantikai teigia, kad Merkinę įkūrė vikingai. Pasak islandų keliautojo Snorio Sturlesohno, ji egzistavusi jau XII amžiuje, o esą vadinosi „Misiri“. XIV–XV amžiais Merkinės pilis dažnai minima Vygando Marburgiečio ir Jono iš Posilgės kronikose, kryžiuočių kelių aprašymuose.

Merkinės apylinkių miškuose medžiojo karaliai ir kunigaikščiai, mieste skambėjo keturių bažnyčių, cerkvės varpai, dviejuose vienuolynuose vienuoliai alumnus mokė lotynų kalbos, poetikos ir retorikos, nuo XVII amžiaus pradžios į sinagogas melstis rinkosi žydai, rotušėje posėdžiavo magistratas, rūmų menėse šoko gražiausios Lietuvos ir Europos moterys. Čia istorinius ženklus paliko Vytautas Didysis ir Jogaila, kuris 1387 metais Merkinėje pasirašė Magdeburgo teisę Vilniaus miestui. Daugelis Lietuvos valdovų yra teikę privilegijų Merkinei, o Žygimantas Augustas 1569 metais miestui suteikė Magdeburgo teisę ir patvirtinto miesto antspaudą su vienaragiu. 1648 metais Merkinėje mirė Lenkijos karalius, Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza IV. Vilniaus universiteto profesorius, poetas K. Sarbievijus XVII amžiuje, besižvalgydamas nuo Merkinės kalvų į Merkio ir Nemuno slėnį, į horizonte dunksančius miškus, lotyniškai rašė eiles apie medžioklę ir piemenėlių žaidimus. Miesto klestėjimą nutraukė 1655–1661 metų karas su Rusija. Merkinė buvo sudeginta ir jos nepavyko atstatyti. 1776 metais naikinant savivaldą mažesniems miestams, ji panaikinta ir Merkinei, tačiau 1791 m. rugpjūčio 1 d. miestiečiai, susirinkę į senąją rotušę, išrinko naujus laisvojo miesto valdžios ir teismo organus. Bažnyčioje buvo prisiekta gegužės 3 dienos Konstitucijai, eisenoje nešamos vėliavos, valdovo Augusto Poniatovskio portretai, šaudoma iš patrankų, iliuminuota rotušė. 1794 metais T. Kosčiuškos sukilimo metu rusų kariuomenė, bėgdama iš Vilniaus, miestą sudegino. Kai kurių istorikų teigimu, trys bažnyčios, rotušė, jos bokšto laikrodis ir varpinė sudegė per 1882 metų gaisrą, tačiau galutinis miesto žlugimas sietinas su Lietuvos valstybingumo panaikinimu 1795 metais. Rotušės likučiai buvo nugriauti 1885 metais, o jos vietoje 1888 metais pastatyta cerkvė.

1935 metais Merkinėje pirmą kartą Lietuvoje buvo švenčiama Senovės diena. Iš tos šventės išaugo Amatų dienos, švenčiamos įvairiuose Lietuvos miesteliuose.

Dabar Merkinė – jaukus, nedidelis miestelis, žavintis ne tik savo istorija, padavimais ir legendomis, bet ir gamtos grožiu, kultūriniais renginiais, kurių padaugės Merkinei tapus mažąja kultūros sostine.

Merkinės bendruomenės pirmininkas Arūnas Glavickas sako, kad, nepaisant to, kad Merkinėje ir taip gausu kultūrinių renginių, Mažosios Lietuvos kultūros sostinės statusas išjudino visuomenę, paskatino ne tik domėtis kultūra, bet ir aktyviau dalyvauti bendruomenės veikloje, pasidomėti, kas vyksta kituose Lietuvos mieteliuose, kaip ten žmonės gyvena, ką ir kaip švenčia. Smagu, kad vis daugiau žmonių atranda Merkinę per mažųjų Lietuvos kultūros sostinių sąjūdį.

Maloniai kviečiame į Merkinę – mažąją Lietuvos kultūros sostinę – ir jos gražias apylinkes. Tradicinis renginys – Merkinės miestelio šventė „Vienaragio slėnis“ kasmet vyksta rugpjūčio viduryje per Šv. Roko atlaidus.

© 2016 „XXI amžius“