|
Meno erdvėse lietuvių muzikos herojai
Rasa Aukštuolytė
2016-ieji lietuvių profesionaliosios muzikos puslapiuose pažymėti ne viena iškilia sukaktimi. Minint 100-ąsias gimimo metines, jie paskelbti kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno metais. Kita vertus, 2016-ieji reikšmingi ir tuo, jog šiemet sukanka lygiai šimtmetis nuo kompozitoriaus Česlovo Sasnausko mirties.
Prie šių reikšmingų lietuviškosios muzikos herojų sukakčių įprasminimo spaliogruodžio mėnesiais prisidės ir vienas didžiausių profesionalių chorų Lietuvoje Kauno valstybinis choras. Trijuose koncertuose, vyksiančiuose skirtingose erdvėse, nuskambės choro atliekami Č. Sasnausko Requiem ir Miserere, J. Juzeliūno Patarlių simfonija bei opera Žaidimas.
Spalio 31 dieną Kauno Arkikatedroje Bazilikoje skambės Č. Sasnausko Requiem ir Miserere (dirigentas Petras Bingelis). Requiem žymiausias didesnės apimties kompozitoriaus kūrinys, skirtas mišriam chorui ir solistams. Solo partijas atliks choro dainininkai Kristina Stumbrienė (mecosopranas), Artūras Kurmalijevas (tenoras) ir Deimantas Braukyla (bosas). Atlikėjams pritars Kauno miesto simfoninis orkestras.
Requiem gedulingos mišios pirmą kartą nuskambėjo Peterburgo Šv. Kotrynos bažnyčioje, pamaldose amžinybėn iškeliavusio dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimui. Savo charakteriu, forma ir atlikėjų sudėtimi šis kūrinys peržengia bažnytinės muzikos, mišių sakraliosios formos stiliaus ribas. Vėlesniais metais šio kūrinio vertė pastebėta ir kitų muzikų, jis pritaikytas simfoniniam orkestrui. Č. Sasnauską minime ir kaip vieną pirmųjų tautinę muziką puoselėjusių kompozitorių: Requiem taip pat aiškiai jaučiama tautinė lietuvių dvasia.
Miserere monumentalus Č. Sasnausko kūrinys, pirmą kartą atliktas 1988 metais kunigo, vargonininko bei chorvedžio Gracijaus Sakalausko vadovaujamo choro, kuris netrukus po to pavadintas Č. Sasnausko vardu.
Lapkričio 25 dieną Kauno valstybinėje filharmonijoje P. Bingelio vadovaujamas choras bei Kauno miesto simfoninis orkestras iš lakoniškų posakių bei sentencijų išaus lietuviškų intonacijų kupiną muzikinę drobę J. Juzeliūno Patarlių simfoniją. Tai vienas vėlyvųjų kūrinių, skirtas kompozitoriaus tėvo atminimui. Rašydamas šią neįprastą simfoniją J. Juzeliūnas kruopščiai išnaršė Vinco Krėvės-Mickevičiaus parengtus lietuvių liaudies patarlių rinkinius. Kelios dešimtys liaudies išminties ir humoro krislų tapo žodinio simfonijos teksto pagrindu. Apie savo sumanymą kompozitorius rašė: Norėta ne vien prisiminti Tėvą, tai buvo tarytum pretekstas pamąstyti apie mūsų tautos moralines vertybes, jų ištakas ir dvasią. (...) Iš tų lobių būtų galima sudaryti netgi visą moralinį-etinį kodeksą, teikiantį taiklų atsakymą į visas gyvenimo apraiškas.
Gruodžio 10 dieną Vilniaus kongresų rūmuose nuskambės dar viena J. Juzeliūno kompozicija dramatiška opera Žaidimas (režisierius Nerijus Petrokas). Šį kūrinį kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru bei solistais, diriguojant Gintarui Rinkevičiui, choras atliks pirmą kartą. Operą kompozitorius kūrė pagal šveicarų rašytojo Friedricho Dürrenmatto apsakymą Avarija, kuris kūrėją sujaudino paradoksalia forma pateikta moraline problematika.
Pagrindinis apsakymo veikėjas reikšmingą karjerą padaręs komersantas Trapsas. Kelionėje sugedus prašmatniam Studebaker markės automobiliui, jis priverstas ieškoti nakvynės nedideliame provincijos miestelyje. Trapsas sutinka dalyvauti jį priglaudusio senyvo pensininko, buvusio teisėjo, namuose rengiamame savotiškame žaidime: nukaršę šeimininko bičiuliai, buvę teisininkai, savo malonumui nagrinėja įvairias praeities ir dabarties bylas. Priėmęs pasiūlytą kaltinamojo vaidmenį, Trapsas žaismingos apklausos prie gausaus vaišių stalo metu pamažu įsisąmonina nusikalstamą savo veiklos, privedusios prie jo pirmtako sintetinių audinių firmos vadovo (generalinio atstovo) Gigakso mirties, pobūdį. Didžiausiai teisėjų nuostabai, juokais paskelbtą mirties nuosprendį Trapsas netikėtai įvykdo pats.
Kai perskaičiau šį apsakymą, mane pirmiausia patraukė jo pagrindinė idėja asmeninė žmogaus atsakomybė už savo veiksmus, pasakojo J. Juzeliūnas. Diuremato apsakyme vyksta savotiškas žaidimas: žaidimas su sąžine, su gyvenimu, su žmonėmis. Atsakomybės jausmas čia įgauna gilesnę prasmę: žmogus tarsi žaidžia su savo esybe, su pačia gyvenimo esme. Štai kodėl sumanęs parašyti operą, aš ją pavadinau Žaidimu.
Kauno filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta pažymėjo, jog džiugina tai, kad į Č. Sasnausko ir J. Juzeliūno sukakčių minėjimui skirtus renginius choras įsijungė itin aktyviai: Šių iškilių Lietuvos muzikų kūryba skambės ne tik didžiuosiuose miestuose. Atlikti programą, parengtą įprasminant reikšmingas datas, esame pakviesti į Elektrėnus, Šakius, Alytų ir Joniškį. Lietuvių kompozitorių muzika neginčytinai išlieka svarbiausias mūsų repertuaro elementas, atspindintis nacionalinį identitetą ir autentišką Lietuvos muzikinę tradiciją, teigia antrasis choro dirigentas Mindaugas Radzevičius.
Koncertiniame choro repertuare 70 didelės apimties lietuvių kompozitorių veikalų, o visai neseniai jis praturtintas naujais šiuolaikinių lietuvių autorių kūriniais Zitos Bružaitės Requiem, Vidmanto Bartulio Kelias.
Gegužę vykusio prestižinio Prahos pavasario festivalio scenoje kauniečiai, vadovaujami P. Bingelio, pristatė plačią ir įvairialypę kompozitorių Algimanto Bražinsko, Vaclovo Augustino, Vytauto Barkausko kūrybos paletę. Kvietimas dalyvauti šiame pasaulinės reikšmės muzikiniame renginyje ir pristatyti jame lietuvių kompozitorių muziką chorui reikšmingas ne tik kaip kolektyvo profesionalumo pripažinimas, bet ir kaip galimybė įnešti svarų indėlį garsinant Lietuvos muzikinę kultūrą, mintimis dalijosi choro dainininkas Rimantas Klevečka.
Neatsitiktinai 2013 metais choro meno vadovą P. Bingelį už Lietuvos kultūrai įžiebtas idėjas ir iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, asmeninę poziciją ir atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija apdovanojo garbės ženklu Nešk šviesą ir tikėk.
© 2016 XXI amžius
|