Žaizdos
kūne mūsų...

Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius

KGB specialiosios priemonės 

Dim. plk. Leonas Laurinskas Algimanto Žižiūno nuotrauka

Kun. Juozas Zdebskis, prieš kurį naudoti ir slaptieji agentai, ir specialiosio s priemonės ne tik jį kompromitavo, bet ir žalojo sveikatą

Sovietinė okupacija padarė daugybę skausmo mūsų tautai. Tai buvo ir fizinis naikinimas, ir ideologinis komunizmo propagandos skleidimas. Prieš tautos pasipriešinimą buvo kovojama rafinuotais būdais ir dar rafinuotesnėmis priemonėmis. Žinoma, kaip partizanus įviliodavo į išdavystės spąstus, panaudodami subtilius metodus: kankindami suimtus kovotojus, dažnai rafinuotose psichologinėse prievartos formose neužsigrūdinusius kovotojus NKVD pareigūnai, neišgavę jų parodymų, suvaidindavo, kad suimtąjį tariamai „išvaduoja“ partizanai, kuriems suimtasis turėdavo viską išdėstyti, kad parodytų, jog jis yra tikras partizanas, o paskiau vėl „užpuldavo“ kiti enkavedistai, kurie jau žinodami jo pasakytas paslaptis, kankindavo partizaną, kad viską išduotų. Tačiau dar daugiau įvairiausių priemonių naudodavo enkavėdistai, o vėliau kagėbistai prieš disidentus, kad juos sugautų ir priverstų išduoti jų slepiamas paslaptis. Tas priemonių arsenalas buvo tikrai platus ir rafinuotas... Žmonėms, tiesiogiai nesusidūrusiems su šia organizacija, sunku patikėti, kad prieš asmenis, įtariamus antisovietine veikla, buvo naudojamos jų sveikatai ir gyvybei pavojingos medžiagos.

Jovita Niūniavaitė-Lesienė

Prieš asmenis buvo naudojamos jų sveikatai ir gyvybei pavojingos medžiagos

Iki šiol formuojama klaidinga nuomonė, kad NKGB-MGB-MVD-KGB pareigūnai naudojo tik oficialiai įstatymo leidžiamas priemones. Žmonėms, tiesiogiai nesusidūrusiems su šia organizacija, sunku patikėti, kad prieš asmenis, įtariamus tautine religine (vadinamąja antisovietine) veikla, buvo naudojamos jų sveikatai ir gyvybei pavojingos medžiagos. N. Gaškaitė knygoje „Specpriemonės KGB praktikoje“ (Laisvės kovų archyvas Nr. 9, Kaunas, 1993) teigė, kad 1949 metais užfiksuoti pirmieji dokumentai, kuriuose nurodoma taikyti spec. priemones „tai, matyt, „Neptun 22“, „Neptun 80“, kurių įmaišoma į alkoholį ar maisto produktus“.

Be „Neptun 22“ ir „Neptun 80“, buvo naudojama „Neptun 12“ ir medžiaga „SP“: vykdydami MGB pareigūnų sudarytą planą 1951 04 14 MGB agentas Briedis ir slaptas informatorius Šposas vaišino Vytauto apygardos Antano Bagočiūno-Dūmo vadovaujamo būrio partizanus degtine, kurioje buvo specialios sudėties preparatas „Nr. 22“, jo išgėrę partizanai neteko sąmonės ir buvo nužudyti (Arvydas Gelžinis „Anykštėnai laukia pokario įvykių teisinio įvertinimo“, XXI amžius, 2004 06 02, nr. 42). Specialiame 1952 05 30 pranešime „Apie Tautvydo būrio 4-ių dalyvių likvidavimą“ rašoma, kad norint suimti partizanus buvo nutarta panaudoti „SP-22“. MGB agentui Stalui buvo duota užduotis 1952 05 21 susitikimo su partizanais metu pavaišinti juos alkoholiniu gėrimu, kuriame buvo „SP“, tačiau preparatas nesuveikė, ir partizanai žuvo, pasipriešinę MGB operatyvinei-karinei grupei (LYA, f. K-19, ap. 1, b. 1121). Specialiame 1953 11 28 pranešime „Apie partizano (MGB dokumente jis vadinamas banditu) Laurinsko Leono slapyvardžiu Liūtas slaptą suėmimą“ rašoma, kad siekiant jį suimti buvo nutarta panaudoti „Neptun 12“. Specialusis MGB agentas Vytautas partizanus vaišino saldainiais, o L. Laurinskui davė saldainį su „Neptun 12“, po 30–40 min. preparatas dar neveikė, todėl Liūtą suėmė specialus MGB agentas Vytautas. Pažymima, kad praėjus 1 val. 30 min. po „Neptun 12“ panaudojimo Liūtas miegojo apie 6 val. (LYA, f. K-41, ap. 1, b. 1934).

Tikėtina, kad „SP-22“ (galimai pakeistas „Neptun 22“ pavadinimas) – specialus preparatas, ir asmuo, kuriam jis būdavo panaudotas, netekdavo nuovokos ir negalėdavo pasipriešinti.

Buvę KGB darbuotojai visuomenei atskleidė KGB darbo formas ir metodus

Tik 1990 metais spaudoje pasirodė straipsnių, kuriuose buvę KGB darbuotojai visuomenei atskleidė KGB darbo formas, metodus ir kt. Jie aprašė verbavimą ir darbą su agentūra, punktų „PK“ paskirtį, išorinio stebėjimo tarnybas, iššifravo operatyvines technines priemones (OTP) (rusų k. – ĪŅĢ): „T“, „S“, „D“, „PK“. Pavyzdžiui, buvęs KGB darbuotojas V. B. pasakojo apie Operatyvinio techninio skyriaus (OTS) (rusų k. – OTO) darbą, teigė, kad punktai „PK“, išdėstyti centriniuose pašto korespondencijos išdavimo punktuose netoli geležinkelio stoties, aprašė, kokiais kriterijais remiantis būdavo atrenkami laiškai, kokiu tikslu tai buvo daroma ir pan. („Atgimimas“, Nr. 35, 1990). Panašios publikacijos KGB kėlė nerimą, ir apie tai rašoma LSSR KGB pareigūno pranešime (išlikęs juodraštis):

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba vykdė antikomunistinę ir antisocialistinę politiką, ir vienas iš tikslų buvo KGB kompromitacija, norint ją susilpninti arba paraližiuoti jos veiklą. Prieš komitetą buvo kovojama naudojant įvairias priemones: LR AT 1990 03 27 paskelbtame pranešime asmenims, bendradarbiavusiems su KGB, buvo pasiūlyta iki 1990 03 28 nutraukti bendradarbiavimą ir žadama tokių nepersekioti; spaudoje nuolat pasirodantys tendencingi straipsniai akcentavo, kad KGB pažeidžia piliečių teises ir laisves, juose rašoma, kad buvo klausomasi telefoninių pokalbių, skaitomi laiškai, vykdomas sekimas, daromos slaptos kratos. KGB darbo formų ir metodų visuomenei atskleidimas susilpnino komiteto veiklą, tačiau didžiausią nuostolį KGB padarė buvusių komiteto darbuotojų publikacijos, kuriose nuodugniai aprašomas verbavimas ir darbas su agentūra, punktų „PK“ darbas, išorinio stebėjimo tarnybos, iššifruotos OTP – „T“, „S“, „D“, „PK“ ir kt. (LYA, K-35, ap. 2, b. 280).

Susipažinus su LYA esančiomis bylomis, galima atspėti kai kurių KGB naudotų spec. priemonių reikšmes (jas galima rasti ir internete), pvz., raidinės (literinės) priemonės: „NN“ – išorinis stebėjimas (gali būti slaptas, atviras, užšifruotas); „T“ – slaptas pasiklausymas iš asmens gyvenamųjų patalpų; „D“ – slapta krata; „S“ – telefoninių pokalbių klausymasis (įrašinėjimas); „O“ – stebėjimas patalpose, naudojant optinę ir videoaparatūrą; „U“ – sumontavimai, įrengimai (rusų k. – ustanovki); „Z“ nurodytos kelios reikšmės – užsakymas (rusų k. – zakaz), įėjimas (rusų k. – zachod), įdėjimas (rusų k. – zakladka); „P“ – pašto korespondencijos kontrolė; „PK“ – korespondencijos fotografavimas ar kopijavimas ir kt.

Tikėtina, tačiau sunkiai įrodoma, kad paminėtos KGB spec. priemonės paveikdavo persekiojamų žmonių sveikatą ir galbūt keldavo pavojų jų gyvybei. Priemonių „Steklo“, „Zerkalo“, „Tranzit“, „Sputnik“, „Pikap“, „Znak“ ir kt., kurių panaudojimo tikslas aiškiai suprantamas, poveikis asmenims, kurių atžvilgiu jos būdavo taikomos, iki šiol nėra nustatytas.

Numatomos naudoti KGB spec. priemonės būdavo įtraukiamos į operatyvinės veiklos planus, kurie atsispindėdavo KGB užvestose operatyvinėse bylose: „DON“ – operatyvinio stebėjimo byla (rusų k. – delo operativnogo nabliudenija), „DOP“ – operatyvinio tikrinimo byla (rusų k. – delo operativnoj proverki), „DOR“ – operatyvinio tyrimo byla (rusų k. – delo operativnoj razrabotki).

Specialiųjų priemonių panaudojimas įtartinos veiklos vietai ir objektams identifikuoti

LYA išlikusioje žurnalisto Juozo Keliuočio (prieškariu leisto žurnalo „Naujoji Romuva“ redaktoriaus, sovietinės okupacijos metais ypatingai sekamo) operatyvinio parengimo byloje yra dokumentas, kuriame LSSR KGB pareigūnai kreipėsi į KGB pirmininką, prašydami leidimo J. Keliuočio atžvilgiu įvykdyti priemonę „MT“, išdėstytas „MT“ vykdymo planas: 1971 03 23 KGB operatyviniam darbuotojui apsilankius pas Keliuotį ir šiam išėjus į virtuvę, ant jo rašomojo stalo turėjo būti padėtas, užteptas (rusų k. – naneseno) preparatas „MT“. Aplinkybės, kuriomis minėtas planas buvo įgyvendintas, aprašomas 1972 01 24 ataskaitoje (LYA, f. K-30, ap. 1, b. 374).

Priemonė „MT“ buvo naudojama 1972 metais, pradėjus leisti Lietuvos Katalikų Bažnyčios (LKB) kroniką. KGB persekiojo asmenis, įtariamus šio ir kitų pogrindinių leidinių ruošimu, dauginimu bei platinimu. Siekiant sužlugdyti pogrindinės spaudos egzistavimą, buvo stengiamasi nustatyti ir suimti šios veiklos organizatorius bei vadovus. KGB operatyviniuose dokumentuose užfiksuota, kaip KGB agentams duodami nurodymai perduoti nieko neįtariantiems asmenims kalkių ir popieriaus, apdorotų „MT“.

Rastas priemonės „MT“ paaiškinimas – sąlyginis pavadinimas cheminio preparato, kuriuo apdorotos medžiagos per agentus būdavo perduodamos asmenims, įtariamiems pogrindinių leidinių spausdinimu.

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ (LKBK) ir „Aušros“ leidėjų priešiškos veiklos nustatymo operatyvinių priemonių plane 1986 10 30 rašoma, kad 1985–1986 metais pravestos agentūrinės ir operatyvinės priemonės naudojant „MR-2“. Numatoma pakartotinai vykdyti šią priemonę tokiu būdu: paruoštas ir pažymėtas „MR-2“ medžiagas per patikrintus agentus perduoti asmenims, susijusiems su nelegalių leidinių spausdinimu (LYA, f. K-18, ap. 1, b. 261).

LSSR KGB Kauno miesto skyriaus agentūrinio ir operatyvinio darbo ataskaitoje pažymima, kad pravestų operatyvinių priemonių pagalba, KGB agentams Petrui, Laurai, Arvydui naudojant „MR-2“, nustatyti asmenys, prisidedantys prie LKB kronikos ir „Aušros“ leidimo (LYA, f. K-18, ap. 1, b. 203).

Vykdant priemonę „MR“ popierius arba kalkės būdavo apdorojamos nežinomomis medžiagomis, tikėtina, kad „MR-2“ – radioaktyvi žymė (rusų k. – metka radioaktyvnaja).

Pagal preparatų „MT“ ir „MR“ raides bei panaudojimo pobūdį galima spėti, kad jos buvo naudojamos pažymėti vietas, daiktus, leidinius ir pan. (rusų k. – metka), bet nepaisant to, ar buvo naudojama cheminė, ar radioaktyvi žymė, tai turėjo atsiliepti sekamųjų savijautai.

Teko bendrauti su LSSR KGB sistemoje dirbusiu pareigūnu G., kuris teigė, kad jam neteko vykdyti jokių specialių priemonių, tačiau, jo manymu, vykdant priemonę „MT“, medžiagos, reikalingos religinių, tautinių (antisovietinių) leidinių spausdinimui, būdavo apdorojamos radioaktyviomis medžiagomis ir tokiu būdu KGB galėdavo lengviau nustatyti pogrindinės veiklos organizatorius ir patalpas, kuriose būdavo spausdinami šie leidiniai.

G. pasakojo, jog girdėjęs iš buvusių KGB kolegų apie spec. priemonę „Drugelis“, kurios panaudojimo tikslas – surasti tarp gausybės korespondencijos KGB dominančio žmogaus parašytą laišką ar kitokio pobūdžio siunčiamą paketą; šią priemonę vykdant, įtariamo asmens gyvenamojo būsto durų rankena, automobilis ar kita rankomis liečiama vieta būdavo patepama drugių patelės išskiriama medžiaga – feromonu. Sekamo žmogaus laiškas atsirasdavo pašte ir paleistas drugys nutūpdavo ant drugių patelės feromonu „pažymėtos“ korespondencijos.

KGB veiklos planavimas ir metodai

Buvo keičiami LSSR KGB Operatyvinio techninio skyriaus (OTS) pavadinimai: nuo 1944 metų rugpjūčio iki 1945 metų kovo vadinosi LSSR NKGB 2 skyrius (sk.) 6 poskyris (psk.); nuo 1945 metų kovo iki 1945 metų kovo 10 dienos – LSSR NKGB „B“ poskyris; nuo 1945 m. kovo 10 d. iki 1946 metų kovo – LSSR NKGB „B“ skyrius; nuo 1946 metų kovo iki 1953 metų kovo – LSSR MGB „B“ skyrius; nuo 1953 metų kovo iki 1953 metų gegužės – LSSR MVD „B“ skyrius; nuo 1953 metų gegužės iki 1954 metų balandžio – LSSR MVD 2 specialusis skyrius; nuo 1954 metų balandžio iki 1959 metų rugpjūčio – KGB prie LSSR MT 2 specialusis skyrius; nuo 1959 metų rugpjūčio iki 1978 metų rugsėjo – KGB prie LSSR MT OTS; nuo 1978metų rugsėjo iki 1991 metų rugpjūčio 22 d. – LSSR KGB OTS.

Kartais KGB pareigūnai arba jų agentai demonstratyviai (nesislėpdami) persekiodavo asmenį, norėdami jį išgąsdinti ir sukelti nerimą. Pavyzdžiui, Birutė Gučaitė teigė, kad su poetu, filosofu Mindaugu Tomoniu buvo pažįstama nuo vaikystės ir bendravo iki jo tragiškos žūties, t. y. iki 1975 metų. Mindaugas pasakodavo, kad nepažįstami vyrai, jam važiuojant visuomeniniu transportu, garsiai kalbėdavo apie jo aplankytas vietas, sutiktus asmenis, pokalbius su draugais, artimaisiais ir pan. B. Gučaitė teigė, kad Mindaugas nerimaudavo ir stebėdavosi, iš kur nepažįstamieji apie tai gali žinoti, jį tai neigiamai veikdavo. Gal šitokiu būdu KGB pareigūnai siekė, kad M. Tomonis žinotų, jog yra kontroliuojamas ir jaustųsi nesaugiai. Plačiau apie jo gyvenimą, veiklą, KGB persekiojimą ir galimai nužudymą (arba paskatinimą nusižudyti) rašoma spaudoje (A. Lesys, „Lietuvos Nepriklausomybės simbolis“, Voruta, 2012).

Specialiųjų priemonių realizavimui buvo kruopščiai ruošiamasi, pvz., 1985 09 20 patvirtintas planas, pagal kurį turėjo būti vykdoma OTP „D“ objekte „40-953-85“. Teigiama, kad sankcionavus komiteto vadovybei bus vykdoma užduotis Nr. 41342 norint rasti įkalčių asmens darbo vietoje (bažnyčioje). Nustatyta, kad asmuo kartu su agentu Gediminu rugsėjo 23, 24 ir 25 dienomis bus Klaipėdoje, priemonė „D“ numatyta naktį iš rugsėjo 23 į 24 pagal planą: 1. OTP leidžiama vykdyti tik agentui Adomui atvykus ir įsitikinus, jog minėto asmens namuose tikrai nėra; 2. Durų atidarymui naudoti raktų dublikatus. Žinant, kad patalpos bus apžiūrimos nakties metu, numatoma grupę aprūpinti prožektoriais ir radijo stotimi ryšio palaikymui su baze bei priedangos postu; 3. Patekus į patalpas reikės surasti įėjimą į slėptuvę ir išsiaiškinti, kas joje yra. Dominanti medžiaga turi būti fotografuojama, tam tikslui numatoma paruošti prailgintuvą; 4. Jeigu į patalpą bandytų patekti pašaliniai, bažnyčios išorėje esanti priedangos grupė MVD pareigūnų vardu turi juos sulaikyti ir pristatyti į milicijos skyrių; 5. Vykdant OTP grupė turi palaikyti abipusį radijo ryšį su operatyvinės priedangos postu; 6. Už OTP „D“ organizavimą ir vykdymą atsakingas LSSR KGB 5 tarnybos 3-io skyriaus 2-ojo poskyrio viršininkas (LYA, f. K-30, ap. 1, b. 887).

1992 07 20 Komisijos Sovietų Sąjungos KGB veiklai Lietuvoje tirti pirmininkas paruošė raštą Nr. 276, adresuotą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai: „NKVD-MGB-KGB 1944–1988 m. laikotarpiu vykdydama genocido civilių gyventojų atžvilgiu politiką taikė įvairias žmonių sveikatą žalojančias priemones. Tai – ir cheminiai preparatai „Neptun 22“, „Neptun 80“, kurių poveikyje užmigę buvo areštuojami pokario partizanai, ir jau vėliau, devintajame dešimtmetyje, taikyta įvairi operatyvinė technika. Pateikiame duomenis apie du atvejus, kai KGB veikloje buvo pritaikytos specialiosios priemonės:

1. 1980 m. kun. J. Zdebskio (1986 m. neaiškiomis aplinkybėmis žuvusio autoavarijoje) atžvilgiu kompromitacijos tikslu panaudota priemonė, sukėlusi sunkų sveikatos sutrikimą;

2. 1983 m. tiriant įtariamą diversiją „Žalgirio“ staklių gamykloje pil. I. V., K. S., R. J. atžvilgiu panaudoti specialūs preparatai „SP-36“ ir „SP-108“. Prašome ištirti šių specialių priemonių taikymo neteisėtumą ir konkrečius asmenis, kurių nurodymu minėtos priemonės buvo panaudotos, patraukti atsakomybėn.

Priedai:

1. 1980 06 19 raštas 5/3-1945 „Apie kunigo Zdebskio kompromitaciją“ (iš operatyvinės stebėjimo bylos arch. Nr. 5840).

2. 1980 11 18 agentūrinis pranešimas (iš tos pačios bylos).

1983 05 03 raštas ir pažyma apie specialių preparatų „SP-36“ ir „SP-108“ taikymo rezultatus (iš bylos Nr. 290, arch. Nr. 5)“.

Nežinia, ar šis raštas pasiekė prokuratūrą, tačiau neteko girdėti, kad būtų patraukti atsakomybėn asmenys, kurių nurodymu specialios priemonės buvo panaudotos.

Kun. J. Zdebskio ir „Žalgirio“ staklių gamyklos darbuotojų atžvilgiu taikytos priemonės

Tema apie NKVD-MGB-KGB 1944–1991 metais naudotas spec. priemones yra labai plati, todėl čia bus rašoma apie 1980 m. spalio 3 d. kunigui Juozui Zdebskiui įvykdytą spec. priemonę ir 1983 metais tiriant įtariamą diversiją „Žalgirio“ staklių gamykloje, kai piliečių atžvilgiu buvo panaudoti specialūs preparatai „SP-36“, „SP-108“ ir „SP-26“.

LYA saugomoje kun. Juozo Zdebskio operatyvinio tyrimo byloje yra 1980 06 19 SSSR KGB 5 tarnybos viršininkui F. D. Bobkovui išsiųstas raštas „Apie kunigo Zdebskio kompromitavimą“, kurį pasirašė LSSR KGB pirmininkas J. Petkevičius. Šiame rašte teigiama, kad Zdebskio (KGB dokumentuose jis vadinamas „Naglec“) atžvilgiu buvo naudojamos perspėjamosios, profilaktinės ir administracinės-baudžiamosios priemonės. LSSR KGB paruoštų ir išplatintų laiškų pagalba siekė sukompromituoti „Naglec“ tarp dvasininkų vadovų, kunigų ir aktyvių vienuolių, bet tai nepasiselė. Siekiant sustiprinti neigiamą nuomonę apie J. Zdebskį prašoma jo atžvilgiu panaudoti specialią priemonę (LYA, f. K-30, ap. 1, b. 880).

Kun. J. Zdebskio operatyvinio tyrimo bylos 1980 10 02 išorinio stebėjimo suvestinėje Nr. 92-1 rašoma, kad nuo 1980 10 02 16 val. iki 1980 10 07 visą parą bus sekamas „Zdenek“ (kun. J. Zdebskis), kad po tam tikros pertraukos atnaujinamas išorinis „Zdenik“ (J. Zdebskio) sekimas, kuris bus vykdomas norint pravesti specialias priemones (LYA, f. K-30, ap. 1, b. 885). 1981 08 11 LSSR KGB 5-os tarnybos 3-io skyriaus 2-o poskyrio viršininko pavaduotojas Vozbutas paruošė šifruotą telegramą Nr. 5861 SSSR KGB OTV viršininkui V. P. Diominui. SSSR KGB OTV paskirtis buvo operatyvinės technikos gaminimas, vadovavimas nuodų paruošimui toksinėse ir bakteriologinėse laboratorijose, nuo 1959 07 02 šios funkcijos iš 5-o specialaus skyriaus perduotos SSSR KGB OTV (Lubianka. VČK-OGPU-NKVD-NKGB-MGB-KGB organai 1917–1991. Žinynas), telegramą pasirašė LSSR KGB pirmininko pavaduotojas V. Zvezdenkovas. Joje rašoma, kad gavus SSSR KGB vadovybės sankciją ir dalyvaujant SSSR KGB OTV specialistams, 1980 m. spalio 3 d. kunigui Juozui Zdebskiui, Vinco, g. 1929 m., buvo įvykdyta speciali priemonė. Šios ir kitų priemonių pagalba pavyko tarp dvasininkų ir tikinčiųjų jį sukompromituoti. Rašoma, kad apie panaudotos priemonės rezultatus pranešta SSSR KGB 5-ai valdybai (LYA, f. K-30, ap. 1, b. 885). Kun. J. Zdebskio operatyvinio tyrimo byloje esančioje išorinio stebėjimo suvestinėje rašoma, kad 1980 10 03 10 val. „Zdenek“ (J. Zdebskio) mašina „Žiguliai“ Nr. 40-31 LLC buvo pastebėta Veisiejų–Lazdijų plente. Stebimas asmuo aplankė keletą vienkiemių ir kryžkelėje, prieš įvažiuojant į Šlavantų pusę, J. Zdebskį sustabdė KGB pareigūnas, persirengęs valstybinės autoinspekcijos (VAI) (rusų k. – GAI) inspektoriaus uniforma (LYA, f. K-30, ap. 1, b. 885). Tikėtina, kad tuo metu į J. Zdebskio mašiną buvo papilta, išpurkšta ar kitokiu būdu panaudota nežinoma medžiaga, kuri nudegino tas kunigo kūno vietas, kurios lietėsi su mašinos sėdyne ir atlošu. Plačiau apie kun. J. Zdebskio gyvenimą, veiklą, KGB persekiojimą – specialios priemonės panaudojimą ir galimai nužudymą – rašoma knygoje „Bažnyčios riteris“ (A. Lesys, „Bažnyčios riteris“, Vilnius, 2012).

Gavus SSSR KGB vadovybės sankciją kartu su SSSR KGB OTV pareigūnais 1983 metais specialus preparatas „SP“ („SP-26“, „SP-36“ ir „SP-108“) buvo panaudotas kai kuriems Vilniaus „Žalgirio“ staklių gamyklos darbuotojams, įtarus, kad jie prisidėjo prie šios gamyklos staklių sudaužymo. LSSR KGB pirmininko pavaduotojo V. V. Zvezdenkovo dokumentas, 1983 05 03 (jį pasirašė LSSR KGB 6 skyriaus 3 poskyrio viršininkas Butilinas; nuo 1982 12 24 iki 1984 07 20 LSSR KGB 6 skyriaus viršininkas – Marijonas Misiukonis) išsiųstas SSSR KGB OTV viršininkui V. P. Diominui, ir informuojama apie rezultatus, panaudojus specialius preparatus „SP-36“ ir „SP-108“ asmenims, įtariamiems Vilniaus „Žalgirio“ staklių gamykloje įvykdžius diversiją. Pridėta LSSR KGB 6 skyriaus viršininko M. Misiukonio pažyma (pasirašyta LSSR KGB 6-o skyriaus 3-io poskyrio viršininko Butilino), kurioje rašoma, kad 1982 12 22 Vilniaus „Žalgirio“ staklių gamykloje įvykdyta diversija ir tyrimo metu buvo tikrinami asmenys I. V., K. S. ir R. J. Pažymima, kad gavus SSSR KGB vadovybės leidimą kartu su SSSR KGB OTV pareigūnais J. P. ir M. Č. Vilniaus „Žalgirio“ staklių gamyklos darbuotojo I. V. atžvilgiu buvo panaudotas specialus preparatas „SP-36“, o kitų dviejų darbuotojų atžvilgiu – specialus preparatas „SP-108“. Nustatyta, kad I. V. apie staklių sudaužymą Vilniaus „Žalgirio“ staklių gamykloje jokių žinių neturi, o K. S., paveiktas preparato, pranešė slepiamą asmeninio pobūdžio informaciją, tačiau neigė dalyvavęs šiame tiriamame įvykyje. Trečiasis tiriamas asmuo R. J., paveiktas preparato, prisipažino apie vykdytas neteisėtas machinacijas, bet dalyvavimą diversijoje neigė. Preparatai „SP-36“ ir „SP-108“ buvo naudojami SSSR KGB OTV operatyvinių darbuotojų ir tiriamų asmenų pokalbių metu, naudojant alkoholinius gėrimus. Pažymima, kad tiriamieji apie įvykusių susitikimų pokalbius aplinkiniams atpasakoti nesugebėdavo, o apie jiems panaudotus specialius preparatus net neįtarė (LYA, f. K-1, ap. 43, b. 246). LSSR KGB pirmininkas J. Petkevičius 1983 09 02 kreipėsi į SSSR KGB, prašydamas išnagrinėti klausimą dėl planuojamų vykdyti čekistinių priemonių panaudojant specialų preparatą „SP-26“ asmenų Š., D. ir V., įtariamų prisidėjus prie staklių sudaužymo, atžvilgiu. 1983 09 29 buvo gauta šifruota telegrama Nr. 6027, kurioje rašoma, kad SSSR KGB pirmininko pirmasis pavaduotojas Cinevas leido minėtų asmenų atžvilgiu vykdyti operatyvinę priemonę panaudojant specialų preparatą, pažymima, kad priemonės įgyvendinimui į respublikos KGB komandiruojami OTV specialistai, pasirašė SSSR KGB 6 valdybos viršininko pavaduotojas Kuznecovas. Pažymoje apie atliekamą kriminalinės bylos Nr. 106 (Vilniaus „Žalgirio“ staklių gamykloje) tyrimą rašoma, kad buvo tikrinamos kelios versijos, pagal vieną iš jų patikrintas 21 žmogus, tačiau negauta duomenų, kad jie būtų sugadinę stakles. Minėtos versijos tikrinimo metu buvo panaudotos operatyvinės ir techninės priemonės: „T“ – 21 kartą, „O“ – 1, „Sputnik“ – 2 (LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1372).

Remiantis pateiktais pavyzdžiais galima teigti, kad abiem minėtais atvejais įvykių seka buvo panaši: LSSR KGB pareigūnai, nusprendę panaudoti žmogaus sveikatai ir gyvybei pavojingus specialius preparatus, kreipdavosi į SSSR KGB prašydami leidimo vykdyti dalyvaujant SSSR KGB OTV specialistams, o įvykdžius, pateikdavo ataskaitą SSSR KGB apie specialios priemonės vykdymą ir rezultatus.

Panaudotų specialiųjų priemonių spektras

Apibendrinant surinktą informaciją 1959–1987 metais, galima daryti kai kurias išvadas, tačiau dėl nedidelio LYA KGB surastų dokumentų skaičiaus, jos gali būti ne visiškai teisingos.

Specialios priemonės – „Neptun 22“, „Neptun 80“, „SP-22“, „SP-26“, „SP-36“, „SP-108“. Asmenys, kuriems jos būdavo panaudotos, netekdavo nuovokos, negalėdavo pasipriešinti („Neptun 22“, „Neptun 80“, „SP-22“), pasakodavo slepiamą informaciją („SP-26“, „SP-36“, „SP-108“).

Priemonės: „MT“, „MR“, „MR-2“ buvo naudojamos pažymėti vietas, daiktus, leidinius (popierių arba kalkes) ir pan. (rusų k. – metka), buvo naudojamos cheminės, radioaktyvios arba kitokios medžiagos.

Planai „Alfa-2“, „Alfa-3“ buvo vykdomi pašto sektoriuje, „P“ – pašto korespondencijos kontrolė, „PK“ – korespondencijos fotografavimas ar kopijavimas. Naudojama operatyvinė technika: „Tuli“ – minkštas rentgenas; „Tatri“ – mechanizuotas cheminis dokumentų apdorojimas; „Tornada“ – mikrogramų radimas. Naudojama operatyvinė priemonė „Drugelis“: įtariamo asmens liečiama vieta patepama drugių patelės išskiriama medžiaga feromonu, pašte paleistas drugys nutūpdavo ant feromonu „pažymėtos“ korespondencijos. Klausymosi priemonės (rusų k. – meroprijatija po sluchovomu kontroliu): „Sputnik“, „Zerkalo“, „Znak“, „Zakaz“ (slaptas pokalbių įrašymas), „Viktorina“, „Steklo“, „Vitrina“. Slaptas klausymasis – „T“, telefoninių pokalbių kontrolė – „S“.

Mašinoje įrengiamos priemonės (rusų k. – mašinu oborudovat meroprijatijem): „Zerkalo“; „Tranzit“, „Steklo“.

Planas „Neris“ buvo vykdomas siekiant efektyviai stebėti asmenis jų masinio susibūrimo vietose. Stebėjimo priemonės: išorinis stebėjimas „NN“ (slaptas, atviras, užšifruotas), kai kur naudojamos telekameros, kai kada įrengiami uždari stebėjimo postai; slaptas vizualinis stebėjimas: „F“ ir „O“ (naudojant optinę ir videoaparatūrą), „Laz“ – galimybė vykdyti „O“ aukštutiniu ir šoniniu variantu.

Specialiųjų priemonių planuose, suvestinėse, ataskaitose dažniausiai sutartu skaičiumi būdavo žymimi objektai, kur tos priemonės turėjo būti vykdomos, galimai pažymėti skaičiumi „50“ objektai – patalpos (viešbučiai), pažymėti skaičiumi „40“ – bažnyčios, pažymėti skaičiumi „10“ – staliukai kavinėse, restoranuose ir pan., pažymėti skaičiumi „70“ – asmenys.

Nukentėjusiųjų liudijimai

Žlugus Sovietų Sąjungai, pradėtas KGB veiklos bei praktikuotų metodų tyrimas, tačiau nepakankamas dėmesys buvo skiriamas specialiųjų priemonių iššifravimui, jų poveikio asmenims tyrinėjimui. Pvz., apie galimai KGB įvykdytos specialios priemonės pasekmes pasakojo Saulius Kelpšas (1958–2012): Aš buvau stiprios sveikatos, tarnavau desantiniuose daliniuose. 1987 m. su jaunimu vykau į minėjimą. Išvažiavus į autostradą Kaunas–Vilnius, sustabdė milicija. Apžiūrėję mašiną, apkaltino, kad padirbtas variklio numeris, nutarė atlikti ekspertizę (matyt, nenorėjo, kad vykčiau į mitingą). Mašiną nuvarė į Kauno milicijos punktą. Ten mane įvedė į tokį kambarį, į kurį niekas neužeidavo, tik pasižiūrėdavo pro duris. Sėdėjau tame kambaryje 4–5 val. Keistas jausmas atsirado, pajutau, kad mano kūną dilgčioja kažkokiomis adatėlėmis. Vėliau mane paleido, sakydami, kad apsiriko, kad variklio numeris geras. Kai sugrįžau, man atsirado silpnumas ir taip 2 dienas buvo bloga, kad aš praktiškai kovojau su mirtimi. Labai smarkiai plakė širdis. Negalėjau nieko valgyti, atsigavau po 3 dienų. Apie galimai KGB panaudotas specialias priemones jos atžvilgiu LSSR prokurorui, Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų (TTGK) komitetui 1987 09 27 rašė Felicija Nijolė Sadūnaitė: 1987 04 01 KGB darbuotojas Reinys <...> mane areštavo, <...>, nuvežė į KGB būstinę Lenino pr. 40, <...>. Tada mane nuvedė į tardymo izoliatorių, kuris yra KGB rūsiuose. Uždarė vienutėje, o po pusvalandžio atėjusi KGB felčerė padarė man asmeninę kratą, <...>, teiravosi apie mano sveikatą, liepė būtinai išsimaudyti. Kodėl būtinai? Niekada ir niekam tai neįsakoma, tik pasiūloma. Ar vien tam, kad mano atsivežti rūbai, batai ir maistas paliktų kameroje jos žinioje? <...>. Felčerė, nuvedusi mane į dušą, užrakino, ir tik po gero pusvalandžio atėjusi parvedė į kamerą. Mano nuotaika visą tą dieną buvo šventiškai pakili, <...>, vakare pavalgiau. Po pusvalandžio pajutau labai aštrų skausmą kairės kojos blauzdoje, <...>, raumenys susitraukė, o abiejų kojų pirštus mėšlungis išskėtė ir iškraipė. <...>. Praėjo apie pusvalandis, kol traukuliai ir skausmas aprimo <...>. Po to pajutau didelį silpnumą, abejingumą viskam, man neįprastą apatiją <...>. Buvo apie 20 valanda, <...>. Mane nuvedė į <...> KGB pirmininko Vaigausko kabinetą. Jaučiausi viskam abejinga, <...>. Tokio protavimo atbukimo mano gyvenime nėra buvę. <...>. Jis (Vaigauskas) tik išreiškė viltį, kad apie tą mūsų vėlyvo vakaro pokalbį aš niekam nepasakosiu, neaprašysiu...(LYA, f. K-1, ap. B/n-1, b. 445).

Tema apie NKVD-MGB-KGB 1944–1991 metais naudotas specialias priemones yra labai plati ir reikalauja išsamaus tyrimo. Šiame straipsnyje paminėtais konkrečiais atvejais buvo bandoma užsiminti apie KGB naudotų specialiųjų priemonių įvairovę, jų kūrėjus, vykdytojus bei aukas, ir paskatinti labiau domėtis šia tema.

Šaltiniai

Atgimimas, Nr. 35, 1990; A. Lesys, Bažnyčios riteris, Vilnius, 2012; Laisvės kovų archyvas, Nr. 9, 1993; Lubianka. VČK-OGPU-NKVD-NKGB-MGB-KGB organai 1917–1991. Žinynas (inf. iš interneto); A. Gelžinis, „Anykštėnai laukia pokario įvykių teisinio įvertinimo“, XXI amžius, 2004 06 02, nr. 42; LYA: f. K-1, ap. 10, b. 254; b. 439;  b. 440;  b. 759; f. K-1, ap. 43, b. 246; b. 260; f. K-1, ap. 46, b. 157; b. 219; b. 226; b. 247; b. 921; b. 1372; f. K-1, ap. B/n-1, b. 445; f. K-11, ap. 1, b. 1730; f. K-15, ap. 1, b. 1470; f. K-18, ap. 1, b. 175; b. 26; f. K-18, ap. 2, b. 43; f. K-19, ap. 1, b. 1121; f. K-30, ap. 1, b. 374; b. 880; b. 885; b. 887; f. K-35, ap. 2, b. 280; f. K-41, ap. 1, b. 177.

© 2016 „XXI amžius“