Žaizdos
kūne mūsų...

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Televizijos serialas svarstys laisvės kainą

Daiva Červokienė

Spalio 31 dieną LRT televizija pradėjo rodyti naują istorinę karinę dramą „Laisvės kaina. Savanoriai“, pasakojančią apie Lietuvos Nepriklausomybės akto pasirašymą ir kitus po jo sekusius istorinius įvykius. Projektas skirtas paminėti šimtosioms Lietuvos valstybės atkūrimo metinėms.

Septynerius metus brendusi idėja

LRT surengtame serialo filmavimo užbaigimo vakarėlyje dramos režisierius Saulius Balandis sakė serialo idėją brandinęs septynerius metus. Ilgai ėjo link to tikslo tikėdamasis, kad projektą pavyks padaryti taip, kad jis nebūtų vienadienius drugelis, kuris paplasnos ir sudegs, o turėtų tąsą. Norėjo Lietuvos istoriją papasakoti per paprastų žmonių gyvenimus, kurių dėka mes turime Lietuvą, kurie tada gyveno su savo bėdomis, meilėmis, nelaimėmis, įvairiai reaguodami į istorijos įvykius. Buvo noras atiduoti duoklę savo giminaičiams ir tėveliui, kuris buvo politinis kalinys.

Serialo prodiuseris Rolandas Skaisgirys teigė, kad tai – bene sunkiausias projektas prie kurio jam teko prisidėti, – norėjo atkurti to meto stilių, autentiką, kad žmonės patikėtų, įsilietų į tą atmosferą: pastatų eksterjerai pasikeitę, visur pakeisti langai, durys, ant sienų – grafiti, rakinami vartai, kiemuose pilna automobilių, gatvėse baisus triukšmas. Filmavo Kaune, Rumšiškėse, Zyplių dvare, dirbo su dailininkų komanda, atsakinga už kadrų vizualumą, autentiškumą. Pavyzdžiui, aktoriams, vaidinusiems kariškius, buvo parengta ne po vieną uniformą, nes jos keitėsi metams bėgant. Dalis kostiumų buvo pasiūta, dalis atsivežta iš kaimyninės Lenkijos.

Pasak režisieriaus ir prodiuserio, šis projektas išsiskiria ne tik idėja, bet ir netradiciniu formatu. Šiemet žiūrovai išvys dvylika serijų, kurios bus valandos trukmės. Kiekvienoje serijoje vaizduojamas vis naujas mūsų šalies istorijos įvykis.

Apie kiekvieną šeimą

Serialas „Laisvės kaina. Savanoriai“ nukels šimtmečiu atgal ir pasakos ne tik apie Lietuvos istorinius faktus, bet ir žmonių išgyvenimus tomis dienomis, draugystės bei meilės dramą, nuožmią laisvės ir tikslo siekimo kovą. Seriale atgims nemažai su Lietuvos Nepriklausomybe susijusių asmenybių, pavyzdžiui, prezidentas Antanas Smetona, įkūnytas aktoriaus Ramūno Šimukausko.

Režisierius, prodiuseris ir aktoriai tikino, kad istorinėje karinėje dramoje pamatyti vaizdai palies kiekvieną Lietuvos žmogų: „Serialas bus artimas kiekvienai šeimai – norisi, kad kiekviena šeima stebėtų ir išgyventų eterio laiką šeimyniškai. Čia buvo kuriama žmonių istorija, atskleidžianti kasdienį gyvenimą. Dažnai filmuojant viskas išdidinama, išryškinta, o čia rodoma, kaip visi elgėsi kasdien. Rodomas paprastas paprastų žmonių gyvenimas nepaprastomis aplinkybėmis“.

Apie save ir istoriją

Aktorė Toma Vaškevičiūtė, vaidinusi vieną iškiliausių asmenybių Lietuvos žvalgybos istorijoje Marcelę Kubiliūtę, teigė, kad jai buvo labai didelis džiaugsmas kurti tokį vaidmenį, labai daug pasisėmė iš jo, pajuto naują santykį su Lietuvos istorija. Savo heroję apibūdino kaip itin žmogišką – ir bijančią, bet vis tiek darančią, nes turi aukštesnį tikslą, ryžtingą ir kartu švelnią, diplomatišką, moterišką ir išmintingą, visomis aplinkybėmis svajojusią matyti laisvą ir nepriklausomą Lietuvą ir tam atidavusią daug jėgų.

„Mano šeima susijusi su skaudžia istorine patirtimi: senelis, kuris tarnavo generolo Povilo Plechavičiaus kariuomenėje, tapo partizanu, slapstėsi, vėliau buvo ištremtas į Sibirą, ten ir liko, mano tėtis augo Sibire, – sako aktorė. – Todėl į istoriją žiūrėdavau tarsi su gumulu gerklėje, šįkart vaidindama jutau tikrą pasididžiavimą, personaže radau daug aistros, užsidegimo savo veikla. Tuo metu žmonės turėjo stiprų vertybių pamatą, aiškiau žinojo savo tikslus, sudėtingomis aplinkybėmis sugebėjo išsaugoti šviesią sąmonę, mintis ir tikėjimą. Manau, iš jų galima pasisemti jėgų, stiprybės, į juos remtis kaip į pavyzdį“.

Aktorė teigė kurdama šį personažą perskaičiusi ne vieną knygą. M. Kubiliūtė buvo patyrusi žvalgė, vienintelė moteris, apdovanota visais aukščiausiais Lietuvos ordinais. Jos pagrindinis uždavinys buvo sekti, kas vyksta Lietuvoje – ką daro lenkų karininkai, kokios yra jų nuotaikos.

Aktorius Jokūbas Bareikis pasakojo, kad jo močiutė Bronė turėjo penkis brolius, visi buvo partizanai ir žuvo miške: vienas buvo nušautas, kitas susisprogdino granata, kitų likimai ne visai aiškūs. Pati močiutė buvo ryšininkė, tremtinė. Su ja vaikystėje lankė artimųjų kapus. Mokykloje daug skaitė knygų apie partizanus savanorius. Tai buvo labai įdomu ir aktualu. Atrodo, kad toks yra ir šis serialas.

© 2016 „XXI amžius“