Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Likimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Kaune ir Vilniuje paminėtas Vengrijos revoliucijos 60-metis

Zigmas Tamakauskas

Vengrijos ambasadorius Zoltan Jancsi, Auksutė Ramanauskaitė Skokauskienė, Lietuvos laisvės kovos dalyviai Stasys Dovydaitis, Vytautas Balsys, Gediminas Dobkevičius, Kazimieras Dapkus, Zigmas Tamakauskas ir Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Raimundas Kaminskas prie memorialo Kaune

Vengrijos ambasadorius ir grupė minėjimo dalyvių Vilniuje prie Atminimo lentos Justinos Budziūtės ir Aldonos Grigaitienės nuotraukos

Šių metų Vėlinių išvakarėse kaip ir kiekvienais metais Vengrijos ambasada vėl pakvietė kartu pabūti ir prisiminti 1956-ųjų metų įvykius Vengrijoje bei jų atgarsius Lietuvoje. Tų įvykių metu buvo pademonstruota lietuvių ir vengrų tautų vienybė siekiant laisvės. Vėlinės Lietuvoje tapo pasipriešinimo sovietiniam okupantui simboliu. Minėjimai vyko Kaune ir Vilniuje.

Nuo tų įvykių mus skiria jau 60 metų. Abi kovojusios už savo laisvę tautos, nugalėjusios sovietinį imperializmą, sutraukė nelaisvės pančius. Tačiau istorinis lietuvių ir vengrų tautų tuomet parodytos vienybės atminimas liko gyvas.

Tada, 1956 m. lapkričio 2 d., vakare tiek Kauno Senosiose kapinėse (netrukus sovietų valdžios potvarkiais sunaikintose), o paskiau ir Vilniuje, Rasų kapinėse, skambėjo lietuviškos dainos ir šūkiai: „Laisvę Lietuvai!“, „Laisvę Vengrijai!“ Apsupti milicijos, saugumiečių ir net kareivių, jaunuoliai žygiavo į miestų centrus.

Aišku, represinės jėgos būriai pirmoje gretoje ėjusius studentus tempė į uždarus sunkvežimius. Iš aukštųjų mokyklų pašalinta daug studentų.

Kaune 1956 metų įvykių minėjimas vyko jau pagal tradiciją Senosiose kapinėse prie įrengto memorialo spalio 21 dieną. Jame dalyvavo Vengrijos Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius ponas Zoltanas Jancsis su savo bendradarbiais, mūsų organizuotos mokinių grupės su savo mokytojais iš Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos, iš Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos ir iš Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus. Minėjime dalyvavo Kauno savivaldybės atstovas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininkas d. majoras Vytautas Balsys, štabo nariai, Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus atstovai, Kauno savivaldybės kultūros skyriaus darbuotoja Daiva Morkūnaitė-Šmitienė. Susirinkusiems gražius žodžius pasakė kalbėjęs ponas Zoltanas Jancsis. 60-ąsias Vengrijos revoliucijos metines savo kalbose sveikino mero pavaduotojas Simonas Kairys ir A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Prie memorialo buvo padėti Vengrijos ambasados ir Kauno savivaldybės vainikai. Skambėjo Vengrijos ir Lietuvos Respublikos himnai. Darganoto rudens dieną sušildė mokinių atlikta meninė programa, kurią rengiant daug triūso įdėjo šio minėjimo dalyviai – J. Grušo meno gimnazijos direktorės pavaduotoja Eugenija Paškauskienė, mokytojos Lina Dekerienė ir Vida Zulonaitė, Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Jurgita Jablonskienė, mokytojai Olgita Cironkaitė, Jūratė Ivanauskienė ir Tomas Asakavičius. Susirinkusieji klausėsi gimnazistės Joanos Vasiliūtės dainos „Laisvės paukštis“, mokinių Alano Aleknavičiaus ir Julijos Jaseliūnaitės atliktos literatūrinės kompozicijos bei kitų meninės programos dalių. Minėjimas buvo baigtas Atgimimo laikais išpopuliarėjusia Kęstučio Vasiliausko daina „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“, kurią dainavo čia ne tik Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos mokinių grupė, bet ir visi minėjimo dalyviai. Renginį vedė Juozo Gruodžio konservatorijos studentė – kanklininkė Emilija Karaliūtė.

Spalio 24 dieną 1956 metų įvykių Vengrijoje ir Lietuvoje minėjimas vyko Vilniuje, prie Aušros Vartų sienos, ties įrengta Atminimo lenta. Deja, čia neskaitant atėjusių ambasados darbuotojų, susirinko tik būrelis žmonių. Savo tradicinę ištikimybę dalyvauti šiame minėjime parodė profesorė Ona Voverienė, istorijos mokslų daktaras Darius Juodis, buvęs Lietuvos partizanas Stasys Dovydaitis ir kt. Nuskambėjus Lietuvos bei Vengrijos himnui, žodį tarė Vengrijos ambasadorius ponas Zoltanas Jancsis. Jis pabrėžė to meto įvykių svarbą išsivaduojant iš sovietinės priespaudos, pasidžiaugė gražiu vengrų ir lietuvių tautų bendradarbiavimu. Jo kalbą kaip ir Kaune labai sklandžiai lietuvių kalba pateikė Ambasadoriaus padėjėja Justina Budziūtė.

Minėjimo tęsinys vyko prie kvapnios arbatos puodelio netoliese esančioje kavinėje. Čia jau nepučiant žvarbiam vėjui dar kartą prisiminti 1956 metų įvykiai Vengrijoje bei Lietuvoje, kalbėjęs ambasadorius pabrėžė tuose įvykiuose dalyvavusių žmonių drąsą ir pasiaukojimą. Savo prisiminimais pasidalijo to meto įvykiuose dalyvavę dr. Ferdinandas Vaitiekūnas, Zigmas Tamakauskas, Juozas Dapkevičius ir kiti.

Kitos savaitės numeryje spausdinsime prisiminimus apie Lietuvos jaunimo dalyvavimą demonstracijose 1956 metais, paremiant Vengrijos išsivadavimo revoliuciją ir kovojant už savo laisvę.

© 2016 „XXI amžius“