Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Likimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

2016–2020 metų kadencijos Seimas pradėjo darbą

Arkivyskupas Gintaras Grušas skaito invokaciją. Pirmininkauja Juozas Imbrasas Jono Česnavičiaus nuotrauka

Antradienį į pirmąjį posėdį susirinko naujasis Seimas. Posėdžiui pirmininkavo vyriausias Seimo narys Juozas Imbrasas. Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas invokacijoje sakė: „Išliek savo Šventosios Dvasios dovanas, lydėk Seimo narius tiesos pažinimo link, kad jų tarnystė neštų gausių vaisių mūsų šaliai ir visiems jos gyventojams. Suteik jiems išminties ir ištvermės darbuose, ugdyk nuolankumo dvasią ir didžiadvasiškumą, kad jie patirtų šią tarnystę, kaip pašaukimą kurti bendrąjį gėrį mūsų mylimoje Lietuvoje“.

Sveikindama naująjį Seimą, prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė: „Tai – akimirka, nuo kurios prasideda neeilinė Jūsų tarnystė Tėvynei ir, tikiuosi, kiekvienam Lietuvos žmogui. Jūsų rankose – ne tik rinkėjų pasitikėjimo mandatas, bet ir didžiulė galimybė. Jūs galite prisidėti prie politinės sistemos virsmo iš uždaro ir vis dar nomenklatūrinio į skaidrų, atvirą ir žmonėms atstovaujantį modernų parlamentarizmą. Tai – Jūsų rankose. Pragaištingai gilėjantis atotrūkis tarp valdžios ir žmogaus, neteisybės ir atskirties jausmas, politinės valios stoka, nuvertintas sąžiningas darbas nutolino geresnį gyvenimą mūsų žmonėms. Todėl tūkstančiams Lietuvos piliečių būtent Jūs, naujasis Seimas, tapote nauja Viltimi“.

Maldos pusryčiuose raginta nelikti abejingiems ir dažniau prisiminti tai, kas vienija visų tikėjimų žmones

Lapkričio 11 dieną Vilniuje vyko Užsienio reikalų ministerijos organizuoti Nacionaliniai maldos pusryčiai tema „Nugalėti abejingumą“. Juose visų religijų ir tautybių žmonės buvo raginami nugalėti abejingumą ir siekti taikos.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pabrėžė kiekvieno žmogaus atsakomybę, nepaisant tautybės ar religinių įsitikinimų, atverti širdį ir parodyti gerą valią ir solidarumą siekiant taikesnio ir geresnio pasaulio. „Įvairiomis progomis vieni kitiems dažnai linkime ramybės ir taikos. Bet taika pasaulyje galima tik tada, kai ji yra žmogaus širdyje. Taikos neįmanoma sukurti akimirksniu, nes ją kuria kasdieniai maži darbai“, – sakė L. Linkevičius. Ministras pabrėžė abejingumo pavojų šiandieniame pasaulyje. „Paprastai žmogus jaučia skausmą, kai jis yra šalia. Bet nepastebėti ar ignoruoti skausmą, kuris yra toliau nuo mūsų, būtų pavojinga. Abejingumas leidžia rusenti konfliktams, kurie gali išplisti ir ateiti iki kiekvieno mūsų namų. Todėl Lietuva aktyviai palaikė ir toliau palaikys Ukrainą, kovojančią prieš išorės agresiją. Todėl mes nuolat primename sau, kad turime parodyti solidarumą su pabėgėliais, kurie ieško prieglobsčio nuo karų ir konfliktų“, – sakė ministras L. Linkevičius ir ragino dažniau prisiminti, kad visus žmones vienija bendras tikslas – vieniems kitus suprasti, o reikiamą akimirką nelikti abejingus kitam žmogui.

Neramiai prasidėjusi pradžia

Edvardas ŠIUGŽDA

Seimo nariai pirmąją sesijos dieną dirbo ypač atkakliai, net iki išnaktų: agronomą Viktorą Pranckietį išrinkę Seimo pirmininku, naktį iš pirmadienio į antradienį rinko ir penkis Seimo pirmininko pavaduotojus. Tačiau penktasis pavaduotojas, kuriuo buvo siūlomas Algirdas Butkevičius, vis dėlto Seimo vicepirmininku nebuvo išrinktas. Už A. Butkevičių balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo 53 ir dar 14 susilaikė. Tam, kad politikas būtų išrinktas, balsavusių „prieš“ ir susilaikiusių negalėjo būti daugiau nei balsavusių „už“ – taigi lėmė vienas balsas. Akivaizdu, kad už socialdemokratų lyderį nebalsavo dalis socialdemokratų arba koalicijos partnerių – Valstiečių ir žaliųjų frakcijos – atstovų. Kodėl taip atsitiko, pats Pirmininkas negalėjo paaiškinti. Gal Butkevičių išdavė Karbauskio „valstiečiai“, atsisakę paremti jo kandidatūrą? Nejaugi, kaip aiškina Seimo pirmininkas V. Pranckietis, toks sprendimas buvo tik naujųjų Seimo narių nesugebėjimas išmokti „sudėtingą“ balsavimo technologiją? Bet kažkodėl dėl paties Pranckiečio „valstiečiai“ puikiai mokėjo naudotis balsavimo technika. Taigi kas nutiko? Socialdemokratų vadovai aiškina, kad nepaisant susitarimo, „matyt, nepakankamai atsakingai balsavo“. Galima manyti, kad tokie rezultatai susiję su besikaupiančiu priešiškumu A. Butkevičiaus atžvilgiu pačioje partijoje. Neseniai vykusiame partijos tarybos posėdyje jis buvo kritikuojamas ir raginamas nedelsiant trauktis iš partijos lyderio pareigų dėl pralaimėtų Seimo rinkimų. Tuomet partijos pirmininkas pareiškė sutinkantis iškart pasitraukti iš lyderio pozicijų, bet sulaukė jį palaikiusiųjų teiginių, kad nereikia karščiuotis. A. Butkevičiaus nepatvirtinimas Seimo vicepirmininku gali būti partijos kolegų pamoka už tai, kad derybų su koalicijos broliais – „valstiečiais“ įkarštyje nepasitarę su partiečiais A. Butkevičius ir Irena Šiaulienė atskirai susitiko su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininku Ramūnu Karbauskiu bei sutarė atsisakyti vadovavimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, mainais į Ūkio ministerijos kuravimą. Tada keturi derybinės grupės nariai – Andrius Palionis, Julius Sabatauskas, Algirdas Sysas ir Gintautas Paluckas – dėl to išsakė viešą pasipiktinimą. Matyt, didelė partiečių dalis jau galanda dantis prieš Butkevičių, norėdami kuo greičiau jį išguiti iš partijos vadovo kėdės. Jį laiko svarbiausia pralaimėjimo Seimo rinkimuose priežastimi, nors rinkimų štabo vado Gedimino Kirkilo jie nekaltina. Gal veikia dvigubi standartai? O gal Kirkilas sugebėjo taip nuteikti partiečius prieš Butkevičių, jog jie laiko būtent jį pralaimėjino priežastimi? Galimi abu teigiami atsakymai, užtat ir vyksta slaptos peštynės. Į naujus socialdemokratų viršūnes besiveržiantis partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas aiškiai pasakė, kad Seimo nepritarimas A. Butkevičiaus kandidatūrai į Seimo pirmininko pavaduotojus – pamoka, iš kurios reikia mokytis, o ne pradėti kaltųjų paieškas. Suprantama, Sysas tiesiai nepasakė kaip įprasta politikams, jis kūrė kitokias teorijas: esą kol kas A. Butkevičius dar yra ministras pirmininkas, todėl negalima būtų, kad „žmogus siūlomas į kitas pareigas“, todėl jam dar reikia „palaukti“.

Taika širdyje – taika pasaulyje

Kalba Nacionaliniuose maldos pusryčiuose „Nugalint abejingumą“ lapkričio 11 dieną

Gerbiami ir brangūs šio žodžiu „malda“ paženklinto susibūrimo dalyviai, jei esame čia, vadinasi, tikime maldos prasme ir verte, tikime, kad žmogus, kuris meldžiasi, gali ir turi susitikti su kitais žmonėmis, ieškoti bendrystės visų gerovei.

Religijų atstovai dažnai pasisako už taiką, meldžiasi už taiką, už sugyvenimą. Sumaištį kelia tie, kurie save vadina religingais, bet sėja prievartą ir mirtį. Reikia, kad visi, ypač įvairioms religijoms atstovaujantys atsakingieji, dar drąsiau ir garsiau pasmerktų bet kokią prievartą, tokį elgesį įvardytų kaip priešingą religijos esmei. Taika ir žmogiškas ryšys – vienintelis kelias į ateitį.

„Nepavargsime kartoję, kad Dievo vardas niekada negali pateisinti smurto. Šventa yra tik taika, o ne karas!“ – kalbėjo popiežius Pranciškus Asyžiuje rugsėjį 30-ajame pasaulio religijų lyderių susitikime, kurio svarbiausias akcentas – bendra malda už taiką.