Žaizdos
kūne mūsų...

Valstybės kūrėjai

Vyskupo Justino Staugaičio minėjimas Seime

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Konferencijoje Seime kalba Telšių vyskupas doc. dr. Jonas Boruta SJ

Paroda „Lietuvos Nepriklausomybė – nuolatinis budėjimas: Justinui Staugaičiui – 150“

Lapkričio 23 dieną Lietuvos Respublikos Seime vyko respublikinė mokslinė konferencija, skirta 1918 metų Vasario 16-osios akto signataro, pirmojo Telšių vyskupijos vyskupo 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Prieš konferenciją buvo atidaryta paroda „Lietuvos Nepriklausomybė – nuolatinis budėjimas: Justinui Staugaičiui – 150“ Vitražo galerijoje (pirmuosiuose Seimo rūmuose). Parodos atidaryme visi pasveikinti muzikiniu kūriniu, o į susirinkusiuosius kreipėsi ir parodą pristatė organizatoriai, savo mintimis apie šią iškilią asmenybę pasidalino Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Vilniaus arkivyskupo metropolito augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis, giminaičių vardu kalbėjo Darius Staugaitis. Parodoje eksponuojamos nuotraukos, leidiniai, dokumentų kopijos – visa, kas susiję su vysk. J. Staugaičio asmenybe, veikla, jo artimaisiais, bendražygiais, bičiuliais. Parengta paroda puikiai atspindi iškilios asmenybės gyvenimo kelią ir plačius veiklos barus valstybėje bei Bažnyčioje. Į parodos atidarymą ir konferenciją atvyko būrelis vysk. J. Staugaičio giminaičių, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos vadovybė ir klierikai, keletas Telšių vyskupijos kunigų ir pasauliečių.

Po parodos atidarymo Kovo 11-osios Akto salėje (pirmuosiuose Seimo rūmuose) vyko mokslinė konferencija „Dvasininkas valstybės kūrimo darbe: Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, Seimo Pirmininkui, vyskupui Justinui Staugaičiui – 150“. Konferencijai pirmininkavo Seimo narys prof. dr. Arūnas Gumuliauskas ir dr. Artūras Svarauskas. Pradžioje konferencijos dalyvius pasveikino Seimo pirmininkas prof. V. Pranckietis. Jis pasidžiaugė konferencija ir priminė, jog ji vyksta būtent lapkričio 23 dieną – ši diena yra kito Vasario 16-osios Akto signataro – Jono Basanavičiaus – gimtadienis. Jam šiemet būtų sukakę 165-eri, ši diena – ir Lietuvos kariuomenės diena. Seimo Pirmininkas kalbėjo apie svarbą prisiminti įžymias asmenybes ir nuolat mokytis iš jų pasiaukojimo idealams ir darbo vardan Tėvynės Lietuvos.

Apie renginius, skirtus vysk. J. Staugaičiui paminėti, kalbėjo ir išsamiai apie jau įvykusius papasakojo buvęs Seimo narys ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas bei darbo grupės, kuri organizavo J. Staugaičio minėjimą, vadovas Raimundas Paliukas. Jis pasidžiaugė renginių sėkme tiek signataro gimtajame Šakių rajone (tėviškėje Tupikuose, Žvirgždaičiuose ir Zyplių dvare), tiek tarptautiniu renginiu Seinuose, Lenkijoje, minėjimu Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje, dalinosi įspūdžiais iš neseniai Telšiuose vykusios tarptautinės mokslinės konferencijos, kuri vyko vysk. J. Staugaičio rūpesčiu, pastangomis ir lėšomis statytoje parapijos ir kanauninkų kapitulos salėje (dabar – Telšių dramos teatras). R. Paliukas dėkojo visiems prisidėjusiems prie parodų ir renginių organizavimo: Seimo kanceliarijai, Signatarų namams, Lietuvos istorijos institutui, Telšių vyskupui J. Borutai SJ, Lietuvos konsulatui Seinuose, Šakių ir Telšių merams, vysk. J. Staugaičio giminaičiams. Renginiai buvo turiningi, puikiai suorganizuoti, kartu vyko ir konferencijos. Baigdamas R. Paliukas visiems palinkėjo nuoširdaus darbo Lietuvos labui, vysk. J. Staugaičio ir kitų didžių veikėjų pavyzdžiu.

Signatarų namų atstovė dr. Vilma Bukaitė nagrinėjo J. Staugaičio veiklą jam tapus vienu iš dvidešimties Lietuvos tarybos narių. Ji sutelkė dėmesį į šį žmogų, kaip į Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą. Lektorė vardino daugybę šio asmens nuveiktų darbų, parodytų iniciatyvų, jo įtaka darytų sprendimų, kurie aktualūs ir mūsų dienomis. Buvo išryškintas jo veiklumas, geras dalykų išmanymas ir puikus politinis Lietuvos situacijos suvokimas.

Apie pasaulietines kun. J. Staugaičio pasijas – tautą, politiką ir diplomatiją – kalbėjo Lietuvos istorijos instituto mokslininkas, istorikas dr. Algimantas Kasparavičius. Jis išryškino sudėtingą to meto padėtį. J. Staugaitis sugebėjo plačiai žvelgti į to meto realijas ir ieškojo geriausių būdų jaunai valstybei Lietuvai išsikovoti lygiavertiškumą Europoje tarp kitų valstybių. Jo pastangos ir nuveikti darbai ženkliai prisidėjo prie Lietuvos demokratijos ir valstybingumo ugdymo, formavimo ir įtvirtinimo.

Išsamiai parlamentinio Lietuvos gyvenimo realijas 1920–1926 metais išnagrinėjo ir toje srityje kun. J. Staugaičio veiklą apžvelgė Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos edukologijos universiteto mokslininkas, istorikas dr. Artūras Svarauskas. Jis išryškino, jog visuose to meto Lietuvos seimuose J. Staugaitis buvo vienas iš aktyviausių veikėjų, buvęs seimų vicepirmininku, o paskutiniųjų dviejų – pirmininku. Jis daug prisidėjo prie vykdomos žemės reformos, Konstitucijos kūrimo ir kitų tuo metu Lietuvai svarbių politinių įvykių ir klausimų sprendimo.

Lietuvos edukologijos universiteto docentas dr. Mindaugas Tamošaitis skaitė pranešimą „Justinas Staugaitis ir jo aplinka politinių sąjungininkų bei oponentų akimis parlamentinėje ir prezidentinėje Lietuvoje“. Pranešime nuodugniai nušviesta to meto politinė padėtis ir pristatytas J. Staugaičio indėlis, kuriant demokratiją ir valstybingumą Lietuvoje.

Antroje konferencijos dalyje, po kavos pertraukos, buvo skaitomi dar trys pranešimai. J. Staugaitį – pirmąjį Telšių vyskupijos vyskupą ordinarą – išsamiai pristatė ir jo veiklą nuodugniai išnagrinėjo dabartinis Telšių vyskupijos ganytojas, vyskupas, LKMA akademikas, doc. dr. Jonas Boruta SJ. Jis kalbėjo apie J. Staugaičio paskyrimo vyskupu į Telšius aplinkybes ir jo per 17 vyskupavimo metų nuveiktus milžiniškus darbus – įsteigtą kunigų seminariją, pastatytą kurijos pastatą, kurtas naujas parapijas, organizuotus eucharistinius kongresus (jų buvo trys) ir kitokius masinius religinius renginius. Vyskupas kalbėjo apie plačius pirmojo ganytojo užmojus, jo iniciatyvumą ir pasiektus puikius rezultatus sielovados, švietimo ir labdaros srityse.

Apie tai, kaip J. Staugaitis, būdamas kunigu Marijampolėje ir kitur Lietuvoje, kūrė katalikiškas organizacijas ir draugijas, nuodugniai susirinkusiesiems kalbėjo Lietuvos istorijos instituto ir LKMA mokslininkas, istorikas dr. Algimantas Katalius. Būtent J. Staugaičio iniciatyva atsirado pirmasis vaikų darželis ne tik Marijampolėje, bet ir visoje Lietuvoje. Jis įkūrė sėkmingai veikusią švietimo „Žiburio“ draugiją, ženkliai prisidėjo prie ūkininkų „Žagrės“ draugijos kūrimo ir veiklos plėtros. Jam rūpėjo labdaros draugijos, mokyklos, vaikų auklėjimas, žmonių švietimas ir lavinimas.

Nuodugniai ir įdomiai savo temą nagrinėjo Lietuvos edukologijos universiteto doktorantas Algis Bitautas. Jis pristatė 9–12 klasių mokyklinius istorijos vadovėlius, naudojamus Lietuvos mokyklose. Pranešėjas kalbėjo, kaip juose pristatoma Katalikų Bažnyčia, jos veikla bei žymesnieji dvasininkai. Nagrinėdamas Katalikų Bažnyčios Lietuvoje istorijos štrichus, lektorius pristatė informaciją ir apie vysk. J. Staugaitį, pateiktą vadovėliuose.

Paskui vyko įdomios diskusijos. Konferencijos pabaigoje apibendrinamąjį žodį tarė ir padėkojo jai pirmininkavęs Seimo narys prof. A. Gumuliauskas.

Lapkričio 24 dieną vysk. J. Staugaitis paminėtas ir Seimo posėdyje Seimo plenarinių posėdžių salėje, antruosiuose rūmuose. 10 valandą, plenarinio posėdžio pradžioje, apie šią iškilią asmenybę savo mintimis su Seimo nariais pasidalino ir jį, kaip politiką ir dvasininką, pristatė Telšių vyskupas, LKMA akademikas, doc. dr. J. Boruta SJ ir istorikas dr. A. Svarauskas.

Tos pačios dienos vakarą, prieš 18 val. šv. Mišias Telšiuose, vysk. J. Boruta SJ su keletu kunigų ir jaunaisiais ateitininkais bei nemažu būreliu tikinčiųjų nunešė iš Vilniaus parvežtą Seimo Pirmininko perduotą gėlių puokštę prie vysk. J. Staugaičio kapo. Pirmojo Telšių vyskupijos ganytojo, Vasario 16-osios Akto signataro žemiškieji palaikai ilsisi Telšių vyskupijos Katedros kriptoje. Prie iškilios asmenybės kapo vysk. J. Boruta SJ vadovavo maldai, padėjo gėlės ir priminė šios asmenybės svarbą visai Lietuvai bei Telšių vyskupijai.

Raimundo Zimkos nuotrauka

© 2016 „XXI amžius“