Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Žaizdos
kūne mūsų...

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Užbaigtas jubiliejus kelia užduotis ateičiai

Apie popiežiaus Pranciškaus apaštalinį laišką „Misericordia et misera“

Mindaugas Buika

Vieną iš praėjusių Šventųjų metų gailestingumo penktadienių popiežius Pranciškus aplankė narkomanų ir alkoholikų reabilitacijos centrą

Pabrėždamas, kad gailestingumas negali likti už Bažnyčios gyvenimo ribų, kad jo skaida sudaro krikščioniškos būties pamatą ir skatindamas tai, popiežius Pranciškus paskelbė apaštalinį laišką „Misericordia et misera“ („Gailestingumas ir vargas“). Šį svarbų dokumentą jis pasirašė ir perdavė Dievo tautai lapkričio 20 dieną Kristaus, Visatos Valdovo, liturginėje šventėje Šv. Petro aikštėje aukotose šv. Mišiose, kuriomis buvo užbaigti Šventieji ypatingojo gailestingumo jubiliejaus metai. Iškilmingose pamaldose, kurias aukojo daugiau kaip 150 kardinolų (įskaitant 17 išvakarėse vykusioje konsistorijoje paskirtų į Kardinolų kolegiją) bei šimtai vyskupų ir kunigų iš viso pasaulio, dalyvavo dešimtys tūkstančių piligrimų. Tarp koncelebrantų buvo Lietuvos kardinolas Audrys Juozas Bačkis ir Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas su grupe tos diecezijos kunigų. Prieš pradėdamas šv. Mišių auką Šventasis Tėvas uždarė šventąsias Šv. Petro bazilikos duris, kurios vėl bus atidarytos 2025 metais, švenčiant naują Bažnyčios jubiliejų. „Nors šventosios durys uždaromos, bet mums visada lieka atviros tikrosios gailestingumo durys, kurios yra Kristaus Širdis“, – sakė homilijoje popiežius Pranciškus, prašydamas malonės, kad niekada nebūtų uždarytos krikščionių atleidimo ir susitaikymo durys. Tokiam gailestingumo šventimui ir praktikavimui tikinčiųjų bendruomenėse kaip tik skirtos pastoracinės nuorodos, išdėstytos minėtame apaštaliniame laiške „Misericordia et misera“, kurį pasirašęs Šventasis Tėvas simboliškai įteikė skirtingų pašaukimų ir tarnysčių Bažnyčioje atstovams: kardinolui iš Filipinų, arkivyskupui iš Škotijos, dviem kunigams iš Kongo ir Brazilijos, diakonui ir katechetėms iš Romos vyskupijos, didelei šeimai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, atvykusiai su vaikais ir seneliais bei asmenims su negalia ir ligoniams.

Atsiduoti Jėzui Šventojoje Dvasioje

Kun. Vytenis Vaškelis

Vienas iš neužmirštamų Jėzaus gyvenimo poelgių – paskutinę žemiško gyvenimo valandėlę savo dvasios atidavimas Viešpačiui (Lk 23, 46). Kai Atpirkėjo kūną, kybantį ant kryžiaus, baigė „draskyti“ perpildytos priešų neapykantos pliūpsniai, Jo siela, tiesiogiai veikiant Šventajai Dvasiai, buvo perduota į Tėvo rankas. Tai – pavyzdys mums, kad paskutinį savo atodūsį žemėje galėtume pašventinti visišku atsidavimu Jam, o paskui galėtume būti verti ištarti: „Štai, Tėve, pas Tave grįžta Jėzaus mokinys...“

Neįmanoma tiesiausiu keliu grįžti Namo, jei kasdien neatiduodame Jėzui savo silpnybių bei klaidų, jei neprašome, kad Šventoji Dvasia vadovautų mūsų gyvenime. Neįmanoma įvertinti Jos veikimo mūsų mintyse ir poelgiuose, kuriais audžiame lemtingą savo egzistencijos kilimą. Todėl šį Advento sekmadienį, kai Evangelija byloja, jog Jėzus mus krikštys Šventąja Dvasia ir ugnimi (Mt 3, 11), tai reiškia, pasak Bažnyčios mokymo, kad „Jono Krikštytojo krikštą lydės atgailaujančio nusidėjėlio panardinimas į Dievo Dvasios ugnį, kuri apvalo“.

Gailestingumo jubiliejaus metų durų uždarymas Lietuvoje

Telšių vyskupijos šventovėse

Gailestingumo metų durų uždarymas Telšių Katedroje Klier. Raimundo Zimkos nuotrauka

Lapkričio 13 dieną, sekmadienį, Telšių vyskupijoje, užbaigiant jubiliejinius Gailestingumo metus, trijose šventovėse iškilmingai buvo uždarytos Gailestingumo metų durys. Prieš 10 val. šv. Mišias prie Telšių vyskupijos Katedros Gailestingumo metų durų susirinko gausus būrys maldininkų ir, vadovaujant Telšių vyskupijos ganytojui Jonui Borutai SJ, sukalbėję popiežiaus Pranciškaus paskelbtų Gailestingumo jubiliejaus metų maldą, giedodami Gailestingumo jubiliejaus himną, pamaldų dalyviai įėjo į Katedrą. Šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupas J. Boruta SJ, koncelebravo jo generalvikaras kan. Remigijus Saunorius, Telšių vyskupijos kurijos kancleris kun. Haroldas Šneideraitis, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorius kun. Ramūnas Norkus, prefektas kan. Andriejus Sabaliauskas, Telšių vyskupijos Katedros administratorius kun. Darius Trijonis, liturgijoje patarnavo diakonai Donatas Litvinas ir Antanas Budreckas bei Telšių kunigų seminarijos klierikai, giedojo Telšių vyskupijos Katedros jaunimo choras, vadovaujamas Elenos Žirgulienės ir Živilės Perminaitės.

Minėjo vyskupijos 90-metį

Bronius VERTELKA

Konferencijų salėje (iš kairės): Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas ir G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Rima Maselytė

Lapkričio 25-ąją Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje vyko konferencija „Panevėžio vyskupija: nuo įkūrimo iki nūdienos“, skirta vyskupijos 90-mečiui paminėti. Įžanginį žodį apie vyskupijos ir bibliotekos ryšius tarė bibliotekininkė Albina Saladūnaitė. Dar 1988 metų vasarą prasidėjo aktyvus bendravimas tarp bibliotekos ir Kristaus Karaliaus Katedros. Gruodį į biblioteką atėję kun. Stasys Kazėnas ir mons. Juozapas Antanavičius pasiūlė surengti senų knygų parodą. Pirmoji tokia paroda buvo pristatyta prieš Šv. Kalėdas.

Konferencijos dalyvius sveikino miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas ir bibliotekos direktorė Rima Maselytė, kalbėjo ją inicijavęs Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM.

Valstybės kūrėjai

Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje aminėtas pirmasis vyskupas

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Vysk. Justinui Staugaičiui atminti skirta skulptoriaus Osvaldo Nėniškio skulptūra prie Telšių vyskupijos

Telšiai. Lapkričio 18 dieną čia vyko vyskupo Justino Staugaičio 150-osioms gimimo metinėms skirta tarptautinė mokslinė konferencija. 1866 m. lapkričio 14 d. gimusio žymaus politiko, dvasininko, 1918 metų Vasario 16-osios akto signataro, pirmojo Telšių vyskupijos ganytojo 150-ųjų gimimo metinių minėjimas prasidėjo 10 val. Telšių Žemaitės dramos teatre menine kompozicija, parengta režisierės Laimutės Pocevičienės. Muzikiniu kūriniu susirinkusiuosius pasveikino dvi Telšių muzikos mokyklos mokinės, vaidino ir vyskupo J. Staugaičio asmenybę pristatė režisierės vadovaujama jaunimo grupė „Savi“.

Konferenciją moderavo ir dalyvius pasveikino Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos studijų prefektas kan. doc. dr. Vladas Gedgaudas. Jis pristatė konferencijos lektorius bei svečius – vyskupą J. Borutą SJ, jo generalvikarą kan. Remigijų Saunorių, Telšių rajono savivaldybės merą Petrą Kuiziną, profesorių iš Romos kun. dr. Agostiną Montaną (Agostino Montan), Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvą kun. Aldoną Gudaitį SJ ir seminaristus, tikybos bei kitų dalykų mokytojus.

Valstybės kūrėjai

Vyskupo Justino Staugaičio minėjimas Seime

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Konferencijoje Seime kalba Telšių vyskupas doc. dr. Jonas Boruta SJ

Lapkričio 23 dieną Lietuvos Respublikos Seime vyko respublikinė mokslinė konferencija, skirta 1918 metų Vasario 16-osios akto signataro, pirmojo Telšių vyskupijos vyskupo 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Prieš konferenciją buvo atidaryta paroda „Lietuvos Nepriklausomybė – nuolatinis budėjimas: Justinui Staugaičiui – 150“ Vitražo galerijoje (pirmuosiuose Seimo rūmuose). Parodos atidaryme visi pasveikinti muzikiniu kūriniu, o į susirinkusiuosius kreipėsi ir parodą pristatė organizatoriai, savo mintimis apie šią iškilią asmenybę pasidalino Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Vilniaus arkivyskupo metropolito augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis, giminaičių vardu kalbėjo Darius Staugaitis. Parodoje eksponuojamos nuotraukos, leidiniai, dokumentų kopijos – visa, kas susiję su vysk. J. Staugaičio asmenybe, veikla, jo artimaisiais, bendražygiais, bičiuliais. Parengta paroda puikiai atspindi iškilios asmenybės gyvenimo kelią ir plačius veiklos barus valstybėje bei Bažnyčioje. Į parodos atidarymą ir konferenciją atvyko būrelis vysk. J. Staugaičio giminaičių, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos vadovybė ir klierikai, keletas Telšių vyskupijos kunigų ir pasauliečių.

Valstybės kūrėjai

20-oji knyga – apie diplomatą ir visuomenės veikėją Eduardą Turauską

Bronius VERTELKA

Iš kairės: Karolina Masiulytė-Paliulienė, Lionė Lapinskienė ir Joana Viga Čiplytė klausosi vyskupo emerito Jono Kaunecko kalbos

PANEVĖŽYS. Lapkričio 3-iąją Juozo Masiulio knygynas sulaukė daugybės svečių, atėjusių į istorikės Joanos Vigos Čiplytės knygos „Eduardas Turauskas: ateitininkas, teisininkas, žurnalistas, diplomatas, Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys“ sutiktuves. Čia buvo Panevėžio kraštiečių klubo „Tėviškė“, Lietuvos žemaičių kultūros draugijos Panevėžio skyriaus, asociacijos „Vilties namai“, K. Donelaičio draugijos Panevėžio skyriaus, Panevėžio žydų bendruomenės, Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyriaus, Panevėžio politikių klubo „Veiklios moterys“ atstovai. Dalyvavo miesto vicemeras Petras Luomanas, vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.

E. Turausko gyvenimo ypatimus atskleidė Lietuvių katalikų mokslų akademijos bei kitų įvairių organizacijų narė Lionė Lapinskienė. E. Turauskas gimė prieš 120 metų, 1896 m. spalio 30 d. Endriejave, mokėsi Telšiuose. Pirmasis pasaulinis karas jaunuolį nubloškė į Voronežą, 1917 metais čia baigė gimnaziją. Po to gyvenimo kelias nuvingiavo į Peterburgą. 1918-aisiais, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, grįžo į gimtąją šalį ir tapo vienu aktyviausių jos kūrėjų. Aukšta erudicija pasižymintis E. Turauskas atstovavo Lietuvai įvairiose tarptautinėse konferencijose, posėdžiuose, įvairiose organizacijose.

Valstybės kūrėjai

Pagerbė brolius Sidzikauskus

Prie pulkininko Vlado Sidzikausko (1895–1974) ir artimųjų kapų

KIDULIAI. Spalio 21 dieną čia vyko renginys, skirtas kraštiečiams diplomatui Vaclovui Sidzikauskui (1893–1973) ir pulkininkui Vladui Sidzikauskui (1895–1974) atminti. Prie 33-iojo Nemuno gatvės namo, kur gimė šios iškilios asmenybės, kalbėjo Kidulių seniūnijos kultūros renginių organizatorė Veronika Navickaitė ir atidengė atminimo lentą. Prie jos kalbėjo rajono meras Juozas Bertašius. Renginio dalyviai aplankė Sidzikauskų kapus, padėjo gėlių, uždegė žvakelių. Vėliau Kidulių dvare atidaryta paroda, kurioje eksponuojama medžiaga apie šiuos žymius žmones. Pranešimus skaitė Kidulių pagrindinės mokyklos mokytojas Gediminas Ruočkus, istorikas Vincas Kriščiūnas, kalbėjo giminės Vygintas Sidzikauskas ir Virginija Sidzikauskaitė, dr. Arvydas Vidžiūnas ragino išleisti knygą apie Sidzikauskus.

Valstybės kūrėjai

P.  Dovydaitis širdyse – dvelkia jo kilni dvasia...

A.Vasiliauskienės knygos „Akmenuotas patrioto kelias“ viršelis

Gruodžio 2 dieną sukaks 130 metų, kai Marijampolės aps., Višakio Rūdos vls., Runkių k., gimė Pranas Dovydaitis (1886–1942) – iškili lietuvių tautos asmenybė, visuomeninis ir politinis valstybės veikėjas, ėjęs kupinu pavojų patrioto keliu, kuris paženklintas pasiaukojamu darbu, rūpinimusi kitais, siekimu padaryti žmonėms ką nors gera, padirbėti Aukščiausiajai Tiesai, Gėriui ir Grožiui.

Prof. Pr. Dovydaitis – Vasario 16-osios akto signataras, ministras pirmininkas (1919 m. kovo 12 d. – 1919 m. balandžio 12 d.), Kauno „Saulės“ (vėliau – Kauno 1-osios) gimnazijos direktorius (1916–1922), Lietuvos universiteto dėstytojas (1920–1922), profesorius (1922–1940), filosofijos mokslų daktaras (1935), Vyriausiosios ateitininkų valdybos pirmininkas (1921–1927), vienas Lietuvos katalikų mokytojų sąjungos įkūrėjų, jos pirmininkas (1920–1924), vienas Lietuvių katalikų mokslo akademijos (1922) steigėjų, jos vicepirmininkas, akademikas (1933), „Lietuviškosios enciklopedijos“ viceredaktorius, „Ateities“, „Naujosios vaidilutės“, „Lietuvos mokyklos“, „Kosmos“, „Logos“, „Soter“ redaktorius. Parašė originalių kultūros, religijos, filosofijos mokslo darbų. 1941 m. birželio 14 d. areštuotas ir tarybų valdžios ištremtas prie Uralo. Sušaudytas 1942 m. lapkričio 4 d. Severouralsko lageryje Nr. 35. „Jis žuvo, nes priklausė šviesiam ir doram teisingumą ir žmogiškumą mylinčiam pasauliui, nes tikėjo, kad gėris pranašesnis už blogį, kad anksčiau ar vėliau žmogus išsilaisvins iš nužmogėjimo spąstų, prievartos režimų ir kruvinų diktatūrų“ (iš profesoriaus sūnaus Jono Dovydaičio atsiminimų).

Gailestingumo metų piligrimystė

Kun. Nerijus Pipiras,

Kun. Robertas Urbonavičius

Šv. Mišios Loreto Dievo Motinos šventovėje

Spalio 17–21 dienomis vykome į piligriminę kelionę, skirtą Šventiesiems Dievo Gailestingumo metams. Apsilankėme Šventajame mieste Romoje ir kitose žymiose šventovėse. Kelionę pradėjome šv. Mišiomis Vilniaus Aušros Vartų šventovėje. Kartu apmąstėme, kokia didinga yra dovana žmonijai Švenčiausioji Mergelė Marija, kuri sekdama Kristų, nuolat rodydama į Jį, yra kiekvieno žmogaus vilties ir džiaugsmo Motina. Šv. Mišių šventimui vadovavo Kauno Gerojo Ganytojo prapijos vikaras kun. Nerijus Pipiras.

Pirmąją piligrimystės dieną Romoje irgi pradėjome šv. Mišiomis Villa Lithuania koplyčioje. Jų šventimui vadovavo Raseinių parapijos vikaras kun. Valdas Šidlauskas. Po šv. Mišių ir pusryčių leidomės į kelionę. Prie mūsų prisijungė Nemenčinės parapijos klebonas kun. Arūnas Kesilis, keli Romoje gyvenantys lietuviai. Pirmiausia aplankėme Genezano miestelį.

Gailestingumo metų pabaigai – piligrimystė į Gailestingumo miestą

Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje klausomės klieriko Dariaus pasakojimo

„Nuo amžių Dievas kviečia žmogų leistis į kelionę, į piligrimystę, liaudiškai – į šventą vietą“, – Aušros Vartų Gailestingumo Motinos globos atlaiduose sakė Panevėžio vyskupas ordinaras Linas Vodopjanovas OFM. Tokį Dievo kvietimą išgirdęs, kun. Ernesto Želvio paragintas, į šiuos atlaidus vyko didelis Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos tikinčiųjų būrys. Kiekvienas piligrimas širdyje vežėsi savo maldos intenciją, bet bendra visų malda buvo už ligonius, už gyvus ir mirusius Panevėžio vyskupijos žmones. Susikaupę klausėmės vyskupo Lino homilijos, kurioje jis ragino nepamiršti daryti gailestingumo darbus, nes Dievo gailestingumas nėra šūkis ar reklama, tai – Jo malonė. „Galime būti maldingi ir gražūs bažnyčioje, bet jei nepadėsime artimui, kažin ar tikras mūsų maldingumas?“ – skambėjo vyskupo žodžiai, rasdami atsaką gausiai susirinkusių maldininkų širdyse. Vyskupas kalbėjo apie pareigą melstis už gyvus ir mirusius, priminė budynes, kai artimieji ir kaimynai prie mirusiojo budėdavo kelias paras ir daug melsdavosi. „Žmogaus iškeliavimas kaip ir jo gimimas yra šventas dalykas. Raginu jus neapsiriboti gėlyte ar žvake, bet ir pasimelsti šv. Mišiose, nes malda yra didelė mūsų pagalba mirusiems“, – kalbėjo ganytojas.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Apginkime ir auginkime Tėvynę

Julė KILČIAUSKIENĖ

Būrelis renginio dalyvių šalia Nemuno, prie paminklo, skirto Lietuvos kariuomenei pagerbti. Dešiniau – Šančių klebonas kun. Virginijus Birjotas ir „Juozapinės“ pirmininkė Almantė Judita Šulgienė-Rabikauskienė

Lapkričio 12 dieną, Šančiuose, prie Nemuno (ties Kranto 14-ąja gatve) į paminklo, skirto Lietuvos kariuomenei pagerbti, atidengimą susirinko didelis būrys Šančių gyventojų, atsakingų kariuomenės bei Kauno miesto savivaldybės atstovų ir iš kitų miesto rajonų atvykusių žmonių, kuriems svarbi Šančių istorija. Paminklą pašventino Kauno Švč. Jėzaus Širdies (Šančių) parapijos klebonas kun. Virginijus Birjotas. Projektą rašė ir renginį organizavo Kauno paslaugų ir laisvalaikio skyriaus „Juozapinė“ pirmininkė gydytoja Almantė Judita Šulgienė-Rabikauskienė, pirmoji ir vienintelė šio skyriaus vadovė: „Mes jau seniai draugaujame su Krašto apsaugos ministerija ir Juozo Vitkaus inžinerijos batalionu, – pasakoja pirmininkė. – Pirmą kartą didelį renginį organizavome, kai 2008 metais Lietuvos kariuomenės 90-mečiui kartu su „Juozapinės“ savanoriais, Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono ir dimisijos kariškiais ir jų šeimų nariais, Šančių mokyklų mokiniais ir mokytojais, VDU ir Kauno kolegijos studentais ir dėstytojais, Šančių gyventojais ir Šančių bažnyčios bei seniūnijos, Kauno savivaldybės atstovais sodinome pušaites. Pasitarę su kariškiais ir antrą kartą, minėdami Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejų, vėl sodinome šiuos medelius“.