Žaizdos
kūne mūsų...

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas „Naujajam amžiui“ skyrė 9000 eurų projektui „Žaizdos kūne mūsų...“ „XXI amžiaus“ laikraštyje. vykdyti. Projekto rubrikos: „Akistata su Tėvyne“, „Dezinformacijos labirintuose“, „Eterio balsai iš anapus“, „Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas“, „Kova be taisyklių“, „Laikas ir žmonės“, „Laisvės daigai nelaisvės tamsoje“, „Likimai“, „Nelietuviai – Lietuvai“, „Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje“, „Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius“, „Valstybės kūrėjai“, „Žmogaus dvasia – neįveikiama“.

Valstybės kūrėjai

Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje aminėtas pirmasis vyskupas

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Vysk. Justinui Staugaičiui atminti skirta skulptoriaus Osvaldo Nėniškio skulptūra prie Telšių vyskupijos

Telšiai. Lapkričio 18 dieną čia vyko vyskupo Justino Staugaičio 150-osioms gimimo metinėms skirta tarptautinė mokslinė konferencija. 1866 m. lapkričio 14 d. gimusio žymaus politiko, dvasininko, 1918 metų Vasario 16-osios akto signataro, pirmojo Telšių vyskupijos ganytojo 150-ųjų gimimo metinių minėjimas prasidėjo 10 val. Telšių Žemaitės dramos teatre menine kompozicija, parengta režisierės Laimutės Pocevičienės. Muzikiniu kūriniu susirinkusiuosius pasveikino dvi Telšių muzikos mokyklos mokinės, vaidino ir vyskupo J. Staugaičio asmenybę pristatė režisierės vadovaujama jaunimo grupė „Savi“.

Konferenciją moderavo ir dalyvius pasveikino Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos studijų prefektas kan. doc. dr. Vladas Gedgaudas. Jis pristatė konferencijos lektorius bei svečius – vyskupą J. Borutą SJ, jo generalvikarą kan. Remigijų Saunorių, Telšių rajono savivaldybės merą Petrą Kuiziną, profesorių iš Romos kun. dr. Agostiną Montaną (Agostino Montan), Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvą kun. Aldoną Gudaitį SJ ir seminaristus, tikybos bei kitų dalykų mokytojus.

Valstybės kūrėjai

Vyskupo Justino Staugaičio minėjimas Seime

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Konferencijoje Seime kalba Telšių vyskupas doc. dr. Jonas Boruta SJ

Lapkričio 23 dieną Lietuvos Respublikos Seime vyko respublikinė mokslinė konferencija, skirta 1918 metų Vasario 16-osios akto signataro, pirmojo Telšių vyskupijos vyskupo 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Prieš konferenciją buvo atidaryta paroda „Lietuvos Nepriklausomybė – nuolatinis budėjimas: Justinui Staugaičiui – 150“ Vitražo galerijoje (pirmuosiuose Seimo rūmuose). Parodos atidaryme visi pasveikinti muzikiniu kūriniu, o į susirinkusiuosius kreipėsi ir parodą pristatė organizatoriai, savo mintimis apie šią iškilią asmenybę pasidalino Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Vilniaus arkivyskupo metropolito augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis, giminaičių vardu kalbėjo Darius Staugaitis. Parodoje eksponuojamos nuotraukos, leidiniai, dokumentų kopijos – visa, kas susiję su vysk. J. Staugaičio asmenybe, veikla, jo artimaisiais, bendražygiais, bičiuliais. Parengta paroda puikiai atspindi iškilios asmenybės gyvenimo kelią ir plačius veiklos barus valstybėje bei Bažnyčioje. Į parodos atidarymą ir konferenciją atvyko būrelis vysk. J. Staugaičio giminaičių, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos vadovybė ir klierikai, keletas Telšių vyskupijos kunigų ir pasauliečių.

Valstybės kūrėjai

20-oji knyga – apie diplomatą ir visuomenės veikėją Eduardą Turauską

Bronius VERTELKA

Iš kairės: Karolina Masiulytė-Paliulienė, Lionė Lapinskienė ir Joana Viga Čiplytė klausosi vyskupo emerito Jono Kaunecko kalbos

PANEVĖŽYS. Lapkričio 3-iąją Juozo Masiulio knygynas sulaukė daugybės svečių, atėjusių į istorikės Joanos Vigos Čiplytės knygos „Eduardas Turauskas: ateitininkas, teisininkas, žurnalistas, diplomatas, Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys“ sutiktuves. Čia buvo Panevėžio kraštiečių klubo „Tėviškė“, Lietuvos žemaičių kultūros draugijos Panevėžio skyriaus, asociacijos „Vilties namai“, K. Donelaičio draugijos Panevėžio skyriaus, Panevėžio žydų bendruomenės, Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyriaus, Panevėžio politikių klubo „Veiklios moterys“ atstovai. Dalyvavo miesto vicemeras Petras Luomanas, vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.

E. Turausko gyvenimo ypatimus atskleidė Lietuvių katalikų mokslų akademijos bei kitų įvairių organizacijų narė Lionė Lapinskienė. E. Turauskas gimė prieš 120 metų, 1896 m. spalio 30 d. Endriejave, mokėsi Telšiuose. Pirmasis pasaulinis karas jaunuolį nubloškė į Voronežą, 1917 metais čia baigė gimnaziją. Po to gyvenimo kelias nuvingiavo į Peterburgą. 1918-aisiais, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, grįžo į gimtąją šalį ir tapo vienu aktyviausių jos kūrėjų. Aukšta erudicija pasižymintis E. Turauskas atstovavo Lietuvai įvairiose tarptautinėse konferencijose, posėdžiuose, įvairiose organizacijose.

Valstybės kūrėjai

Pagerbė brolius Sidzikauskus

Prie pulkininko Vlado Sidzikausko (1895–1974) ir artimųjų kapų

KIDULIAI. Spalio 21 dieną čia vyko renginys, skirtas kraštiečiams diplomatui Vaclovui Sidzikauskui (1893–1973) ir pulkininkui Vladui Sidzikauskui (1895–1974) atminti. Prie 33-iojo Nemuno gatvės namo, kur gimė šios iškilios asmenybės, kalbėjo Kidulių seniūnijos kultūros renginių organizatorė Veronika Navickaitė ir atidengė atminimo lentą. Prie jos kalbėjo rajono meras Juozas Bertašius. Renginio dalyviai aplankė Sidzikauskų kapus, padėjo gėlių, uždegė žvakelių. Vėliau Kidulių dvare atidaryta paroda, kurioje eksponuojama medžiaga apie šiuos žymius žmones. Pranešimus skaitė Kidulių pagrindinės mokyklos mokytojas Gediminas Ruočkus, istorikas Vincas Kriščiūnas, kalbėjo giminės Vygintas Sidzikauskas ir Virginija Sidzikauskaitė, dr. Arvydas Vidžiūnas ragino išleisti knygą apie Sidzikauskus.

Valstybės kūrėjai

P.  Dovydaitis širdyse – dvelkia jo kilni dvasia...

A.Vasiliauskienės knygos „Akmenuotas patrioto kelias“ viršelis

Gruodžio 2 dieną sukaks 130 metų, kai Marijampolės aps., Višakio Rūdos vls., Runkių k., gimė Pranas Dovydaitis (1886–1942) – iškili lietuvių tautos asmenybė, visuomeninis ir politinis valstybės veikėjas, ėjęs kupinu pavojų patrioto keliu, kuris paženklintas pasiaukojamu darbu, rūpinimusi kitais, siekimu padaryti žmonėms ką nors gera, padirbėti Aukščiausiajai Tiesai, Gėriui ir Grožiui.

Prof. Pr. Dovydaitis – Vasario 16-osios akto signataras, ministras pirmininkas (1919 m. kovo 12 d. – 1919 m. balandžio 12 d.), Kauno „Saulės“ (vėliau – Kauno 1-osios) gimnazijos direktorius (1916–1922), Lietuvos universiteto dėstytojas (1920–1922), profesorius (1922–1940), filosofijos mokslų daktaras (1935), Vyriausiosios ateitininkų valdybos pirmininkas (1921–1927), vienas Lietuvos katalikų mokytojų sąjungos įkūrėjų, jos pirmininkas (1920–1924), vienas Lietuvių katalikų mokslo akademijos (1922) steigėjų, jos vicepirmininkas, akademikas (1933), „Lietuviškosios enciklopedijos“ viceredaktorius, „Ateities“, „Naujosios vaidilutės“, „Lietuvos mokyklos“, „Kosmos“, „Logos“, „Soter“ redaktorius. Parašė originalių kultūros, religijos, filosofijos mokslo darbų. 1941 m. birželio 14 d. areštuotas ir tarybų valdžios ištremtas prie Uralo. Sušaudytas 1942 m. lapkričio 4 d. Severouralsko lageryje Nr. 35. „Jis žuvo, nes priklausė šviesiam ir doram teisingumą ir žmogiškumą mylinčiam pasauliui, nes tikėjo, kad gėris pranašesnis už blogį, kad anksčiau ar vėliau žmogus išsilaisvins iš nužmogėjimo spąstų, prievartos režimų ir kruvinų diktatūrų“ (iš profesoriaus sūnaus Jono Dovydaičio atsiminimų).

Valstybės kūrėjai

Mirė laisvės kovų dalyvis

Juozas Artūras Flikaitis

Lapkričio 15 dieną mirė politinis kalinys ir laisvės kovų dalyvis Juozas Artūras Flikaitis. Jis gimė 1933 m. rugsėjo 18 d. Kudirkos Naumiestyje, Šakių apskrityje. Mokėsi Kudirkos Naumiesčio vidurinėje mokykloje. 1950 metų pavasarį tapo pogrindinės antisovietinės organizacijos „Laisvės varpas“ nariu ir įsijungė į antiokupacinę veiklą. Davęs priesaiką, platino draudžiamą literatūrą, atsišaukimus, raginančius kovoti prieš okupaciją, rinko informacines žinias, Vasario 16-ąją iškėlė tautinę vėliavą, į organizaciją verbavo naujus narius. Mokykloje įkūrė antisovietinę grupę. Įsigiję rašomąją mašinėlę, grupės nariai daugino ir platino atsišaukimus, antisovietinius straipsnius. Kai MGB rado atsišaukimą ir atliko pirštų antspaudų, pėdsakų ir vietos ekspertizę, J. A. Flikaitis 1951 m. liepos 22 d. su bendražygiu buvo suimtas, apkaltintas antisovietinės pogrindinės organizacijos mokykloje įkūrimu, atsišaukimų spausdinimu ir platinimu. LSSR Kauno srities teismo baudžiamųjų bylų kolegijos pagal RSFSR baudžiamojo kodekso 58-10 str. I d., 58-11 str. J. A. Flikaitis nuteistas 10 metų lagerio. Kalėjo Sverdlovsko srityje. 1956-aisiais bausmės laikas sumažintas iki 7 metų. Grįžęs į Lietuvą J. A. Flikaitis baigė technikos mokyklą. Studijavo Vilniaus statybos inžinerinio instituto vakariniame skyriuje ir baigė 1971 metais. Dirbo profesinėje technikos mokykloje, tačiau įsikišus KGB, turėjo išeiti iš darbo. Yra dirbęs Termoizoliacijos institute vyriausiuoju energetiku. Tuo pačiu metu tęsė rezistencinę veiklą – platino „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, pogrindžio spaudos leidinius „Alma Mater“, „Rūpintojėlį“, „Varpą“, „Aušrą“. Aktyviai dalyvavo Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos veikloje. 1992 metais Vyriausybės nutarimu paskirtas Politinių kalinių ir tremtinių rėmimo fondo valdybos sekretoriumi. Nuo 1996 metų – Seimo energetikos visuomeninio komiteto narys. 1997 m. lapkričio 11 d. Vyriausybės nutarimu patvirtintas Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos nariu, ėjo komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas. Komisijos nariu dirbo iki mirties. 1996 metais pasipriešinimo dalyvių, politinių kalinių ir tremtinių jungtinės konferencijos išrinktas į organizacinį komitetą tarptautiniam visuomeniniam komunizmo nusikaltimams įvertinti tribunolui parengti, buvo 2000 metais Vilniuje surengto tribunolo organizacinio komiteto pirmininko pavaduotojas.

Valstybės kūrėjai

Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė

Lapkričio 27 dieną mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, 1990–1992 metų – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė, 1992–1996 ir 1996–2000 metų kadencijų Seimo narė, dainininkė Nijolė Ambrazaitytė.

Ji gimė 1939 m. vasario 21 d. Lazdijų rajone, Burakavo kaime, tremtinių šeimoje. 1948 metų birželį sovietų devyneriems metams buvo ištremta į Sibirą, Igarką. Vėliau iš Igarkos perkelta į Maklakovos gyvenvietę Krasnojarsko krašte. 1957 metais grįžo iš tremties, baigė Raseinių vidurinę mokyklą. 1966 metais baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), buvo operos ir kamerinė dainininkė, dainavimo pedagogė. Nuo 1966 metų – Lietuvos operos ir baleto teatro operos solistė, nuo 1979 metų – kartu ir Lietuvos konservatorijos dėstytoja, docentė. Buvo Lietuvos teatro sąjungos narė, Vilniaus tremtinių bendrijos kultūros komisijos pirmininkė. 1990 m. vasario 24 d. išrinkta į Aukščiausiąją Tarybą, dirbo Savivaldybių ir Gamtos apsaugos komisijose, priklausė Sąjūdžio santaros frakcijai. Deputatystę suprato kaip tarnystę žmonėms. Buvo 1992–1996 metų ir 1996–2000 metų kadencijų Lietuvos Respublikos Seimo narė. Priklausė Tėvynės sąjungos-Lietuvos konservatorių frakcijai.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Apginkime ir auginkime Tėvynę

Julė KILČIAUSKIENĖ

Būrelis renginio dalyvių šalia Nemuno, prie paminklo, skirto Lietuvos kariuomenei pagerbti. Dešiniau – Šančių klebonas kun. Virginijus Birjotas ir „Juozapinės“ pirmininkė Almantė Judita Šulgienė-Rabikauskienė

Lapkričio 12 dieną, Šančiuose, prie Nemuno (ties Kranto 14-ąja gatve) į paminklo, skirto Lietuvos kariuomenei pagerbti, atidengimą susirinko didelis būrys Šančių gyventojų, atsakingų kariuomenės bei Kauno miesto savivaldybės atstovų ir iš kitų miesto rajonų atvykusių žmonių, kuriems svarbi Šančių istorija. Paminklą pašventino Kauno Švč. Jėzaus Širdies (Šančių) parapijos klebonas kun. Virginijus Birjotas. Projektą rašė ir renginį organizavo Kauno paslaugų ir laisvalaikio skyriaus „Juozapinė“ pirmininkė gydytoja Almantė Judita Šulgienė-Rabikauskienė, pirmoji ir vienintelė šio skyriaus vadovė: „Mes jau seniai draugaujame su Krašto apsaugos ministerija ir Juozo Vitkaus inžinerijos batalionu, – pasakoja pirmininkė. – Pirmą kartą didelį renginį organizavome, kai 2008 metais Lietuvos kariuomenės 90-mečiui kartu su „Juozapinės“ savanoriais, Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono ir dimisijos kariškiais ir jų šeimų nariais, Šančių mokyklų mokiniais ir mokytojais, VDU ir Kauno kolegijos studentais ir dėstytojais, Šančių gyventojais ir Šančių bažnyčios bei seniūnijos, Kauno savivaldybės atstovais sodinome pušaites. Pasitarę su kariškiais ir antrą kartą, minėdami Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejų, vėl sodinome šiuos medelius“.

Nelietuviai – Lietuvai

Azerbaidžanietis pamilo lietuvaitę ir Lietuvą

Bronius VERTELKA

Anveras ir Vida Arzimanovai šiandien atrodo laimingi

Iš Azerbaidžano kilęs, vienas pirmųjų Anykščių rajone ūkininkauti pradėjęs Anveras Arzimanovas ne tik kulia gausų grūdinių kultūrų derlių, bet ir į savo šeimą priėmė kelis svetimus vaikus bei juos išaugino padorius.

Samdomieji brangina savo darbo vietą

Anveras sugeba apdirbti vienas 300 ha žemės (dar 100 ha perdavė ūkininkaujančiam vienam iš savo sūnų), neprašydamas kitų pagalbos, bet turėdamas šiuolaikišką žemės įdirbimo techniką. Kai baigiasi darbo diena, jis tuomet dažniausiai sėda prie traktoriaus ar kombaino vairo. „Tokiu metu jau nebeturiu kažkokių įsipareigojimų tai dienai, galiu visą dėmesį skirti žemės dirbimui ar derliaus nuėmimui“, – šypsojosi 56 metų vyras.

Apie 100 ha augina pašarus gyvuliams, kad būtų sotūs iki kito derliaus. Pievose ganosi apie 100 melžiamų karvių. Atsivestus jautukus paaugina ir parduoda mėsai, o telyčaites augina.

Likimai

Rašytojas Vladas KALVAITIS: „Tėvynė – viskas, ką aš turiu“

Intos lagerio kankinys, rašytojas Vladas Kalvaitis

Šiemet Vyriausybės kultūros ir meno premiją pelnė Tytuvėnuose gyvenantis, jaunystėje Sibiro lagerio baisumus iškentęs poetas, satyrikas, prozininkas Vladas KALVAITIS. Su į 88-uosius gyvenimo metus įkopusiu Lietuvos rašytojų sąjungos nariu kalbasi žurnalistas Bronius VERTELKA.

Ar ši premija Jums buvo staigmena?

Be abejo, man ji buvo netikėta. Žmogus, gyvenantis provincijoje, negali kažko ypatingo tikėtis, todėl žinia apie gautą premiją man buvo kaip žaibas iš giedro dangaus, suvirpinęs visą sielą ir širdį. Kartu buvo labai smagu, labai džiugu, kadangi romaną „Sustiprinto režimo barakas“ rašiau 20 metų. Esu dėkingas Vyriausybei, visoms komisijoms, rašytojui Vytautui Martinkui, kuris pasiūlė tą knygą premijuoti, ir visiems kitiems.

Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas

Čia pamirštamos negalios

Bronius VERTELKA

Reginos Kaupytės piešinius pagyrė Liolių parapijos klebonas kun. Remigijus Katilius

Vos tik pravėriau biudžetinės įstaigos „Liolių socialinės globos namai“ duris, maloniai nuteikė šiltas sutikimas. Nors apie savo atvykimą iš anksto nebuvau pranešęs, tačiau pirmasis mano sutiktas žmogus buvo pats šių namų direktorius Erminijus Simonavičius. Miestelyje žmonės vienas kitą pažįsta, o svetimo pasirodymas – jau įvykis. Čia pasijutau tarsi būčiau savo namuose.

Šių namų tikslas – tenkinti psichologines, socialines, kultūrines ir dvasines kiekvieno senelių namų gyventojo reikmes, sudaryti jiems tinkamas, žmogaus orumą išsaugančias gyvenimo sąlygas, užtikrinti socialinę reabilitaciją, materialinį ir buitinį aptarnavimą, teikiant būsto, maitinimo, transporto, buitines, asmens higienos, socialinio darbo, bendravimo, konsultavimo ir kitas paslaugas, išvardytas socialinių paslaugų kataloge, ir atsižvelgiant į gyventojų sveikatą, pomėgius, interesus. Čia teikiama ilgalaikė ir trumpalaikė socialinė globa senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia, socialinės rizikos asmenims vadovaujantis higienos normomis, reikalavimais socialinės globos įstaigoms; ilgalaikė ir trumpalaikė bendrosios praktikos slauga; rūpinamasi racionaliu, o prireikus specialiu maitinimu, atsižvelgiant į gyventojų sveikatos būklę ir medikų rekomendacijas; organizuojamos gyventojams medikų konsultacijos ir, esant būtinybei, gyventojai perkeliami į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, galinčią suteikti reikiamą medicinos pagalbą; skatinama socialinės globos namų gyventojų integracija į visuomenę, ugdomas savarankiškumas; užtikrinama sveikatos priežiūra, saugi aplinka ir buitinis aptarnavimas; pagyvenusieji ir neįgalūs žmonės buriami dalyvauti globos namų veikloje, skatinama jų savitarpio pagalba; teikiamos laikino apgyvendinimo paslaugos suaugusiems socialinės rizikos asmenims.