Žaizdos
kūne mūsų...

Valstybės kūrėjai

P.  Dovydaitis širdyse – dvelkia jo kilni dvasia...

A.Vasiliauskienės knygos „Akmenuotas patrioto kelias“ viršelis

Profesoriaus giminaičiai ir svečiai profesoriaus sodyboje Paprienių kaime

Pranas Dovydaitis

Gruodžio 2 dieną sukaks 130 metų, kai Marijampolės aps., Višakio Rūdos vls., Runkių k., gimė Pranas Dovydaitis (1886–1942) – iškili lietuvių tautos asmenybė, visuomeninis ir politinis valstybės veikėjas, ėjęs kupinu pavojų patrioto keliu, kuris paženklintas pasiaukojamu darbu, rūpinimusi kitais, siekimu padaryti žmonėms ką nors gera, padirbėti Aukščiausiajai Tiesai, Gėriui ir Grožiui.

Prof. Pr. Dovydaitis – Vasario 16-osios akto signataras, ministras pirmininkas (1919 m. kovo 12 d. – 1919 m. balandžio 12 d.), Kauno „Saulės“ (vėliau – Kauno 1-osios) gimnazijos direktorius (1916–1922), Lietuvos universiteto dėstytojas (1920–1922), profesorius (1922–1940), filosofijos mokslų daktaras (1935), Vyriausiosios ateitininkų valdybos pirmininkas (1921–1927), vienas Lietuvos katalikų mokytojų sąjungos įkūrėjų, jos pirmininkas (1920–1924), vienas Lietuvių katalikų mokslo akademijos (1922) steigėjų, jos vicepirmininkas, akademikas (1933), „Lietuviškosios enciklopedijos“ viceredaktorius, „Ateities“, „Naujosios vaidilutės“, „Lietuvos mokyklos“, „Kosmos“, „Logos“, „Soter“ redaktorius. Parašė originalių kultūros, religijos, filosofijos mokslo darbų. 1941 m. birželio 14 d. areštuotas ir tarybų valdžios ištremtas prie Uralo. Sušaudytas 1942 m. lapkričio 4 d. Severouralsko lageryje Nr. 35. „Jis žuvo, nes priklausė šviesiam ir doram teisingumą ir žmogiškumą mylinčiam pasauliui, nes tikėjo, kad gėris pranašesnis už blogį, kad anksčiau ar vėliau žmogus išsilaisvins iš nužmogėjimo spąstų, prievartos režimų ir kruvinų diktatūrų“ (iš profesoriaus sūnaus Jono Dovydaičio atsiminimų).

Prof. Pr. Dovydaičio gyvenimas ir jo ūkinė veikla glaudžiai susijusi su Čekiškės apylinke. Kai 1935 metais buvo apdovanojami Vasario 16-osios akto signatarai, jis iš parceliuojamo Prienų dvaro Paprienių kaime gavo 20 ha žemės sklypą. Ir ši žemė jam buvo tokia brangi, kad ją vadino „antrąja gimtine“. Sužavėtas greta tekančios Dubysos grožio, vėliau nusipirko ir dalį Girutės miško. Taigi jo žemės plotas siekė 37 ha. Porą metų nuomavęs žemę, 1938 metais profesorius pradėjo pats ūkininkauti. Jis mokėjo dirbti visus žemės ūkio darbus, kirto krūmus, o kartu su kunigu Martišiumi užveisė didelį sodą (jo likučiai dar ir dabar yra išlikę). Pastačius tvartą, viename jo gale buvo įrengtas kambarys, kuriame įsikūrė pats P. Dovydaitis. Jo svajonė buvo savo ūkį paversti kultūros žindiniu. Planavo, išėjęs į pensiją, parsivežti čia savo biblioteką, toliau dirbti mokslinį darbą, tvarkyti kūrinius. Vietos gyventojų atmintyje profesorius išliko kaip geras ir taurus žmogus, paprastas ir nuoširdus, visada pasirengęs padėti kaimynui, ypač rugiapjūtės metu.

Profesorius artimai bendravo su kaimynais, lankydavosi jų namuose, padėdavo nelaimėje, remdavo juos materialiai. Ypač profesorius mėgo dalyvauti Gegužinėse pamaldose, kurios vykdavo Plikių kaime. Dovydaičiai garsėjo kaip dainininkai ir giesmininkai, todėl kartu su visais ne tik meldėsi, bet ir giedojo. Vienai Gegužinių pamaldų giesmininkei iš Plikių kaimo Onutei Dobrovolskytei padovanojo knygą „Dangaus karalienė: Metų knyga moterims“ ir užrašė, kad tai – kaimyno dovanėlė liūdnųjų (1941) metų Gegužinėms pamaldoms atminti, o ir drauge asmeninis sveikinimas su vardadieniu (liepos 26 d.). Ši knyga išliko ir saugoma Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos istorijos kabinete.

Pirmą kartą šviesus prof. P. Dovydaičio atminimas buvo pagerbtas 1970 m. lapkričio 14 d. Čekiškės bažnyčioje. Tą dieną profesoriaus ūkio ekonomės Veronikos Brokaitytės iniciatyva bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už a. a. prof. P. Dovydaičio vėlę. Pamaldose dalyvavo iš tremties grįžę šeimos nariai ir artimieji.

1996 metais visoje Lietuvoje iškilmingai buvo minimos 120-osios prof. P. Dovydaičio gimimo metinės. 1996 m. birželio 16 d. Čekiškėje įvyko jubiliejinis renginys, skirtas pagerbti šios taurios asmenybės atminimą. Bažnyčioje kun. Ričardas Mikutavičius aukojo šv. Mišias. Po pamaldų šventoriuje buvo atidengtas paminklinis kryžius, simbolizuojantis Tikėjimą, Meilę ir Viltį, kuriame buvo įamžintas profesoriaus gyvenimo credo: ....aš ieškau ir randu malonumo padaryti bent kiek žmonėms gera, padirbėti Aukščiausiajai Tiesai, Gėriui ir Grožiui. Tą pačią dieną vyko mokslinė konferencija, kurioje dalyvavo prof. P. Dovydaičio giminės ir artimieji. Pranešimą apie profesoriaus gyvenimą ir jo visapusišką veiklą skaitė dr. Aldona Vasiliauskienė.

2000 m. spalio 15 d. Paprienių kaime, buvusioje profesoriaus sodybvietėje, atidengtas paminklinis akmuo, kuriame pažymėta, kad čia 1937–1941 metais gyveno Vasario 16-osios akto signataras prof. P. Dovydaitis, o 2007 m. lapkričio 4 d. čia atidengtas ir pašventintas paminklinis kryžius.

2002 m. kovo 15 d. Čekiškės vidurinėje mokykloje vyko mokslinė konferencija, skirta 125-osioms profesoriaus gimimo metinėms. Šiame renginyje dalyvavo profesoriaus vaikaitė Jolanta Dovydaitytė. Ji įteikė savo nutapytą prof. P. Dovydaičio portretą. Renginyje nutarta kreiptis į Kauno rajono tarybą ir prašyti Čekiškės vidurinei mokyklai suteikti prof. Prano Dovydaičio vardą. Šis čekiškiečių prašymas patenkintas ir 2002 m. gegužės 2 d. Kauno rajono tarybos sprendimu Čekiškės vidurinei mokyklai buvo suteiktas prof. Prano Dovydaičio vardas (nuo 2014 metų – gimnazija). Gavus šį garbingą vardą, iškilo būtinybė mokytojams savo švietėjišką veiklą nukreipti prof. Pr. Dovydaičio idėjų įgyvendinimui.

Vasario 16-oji, birželio 14-oji, lapkričio 4-oji ir gruodžio 2-oji – datos, susijusios su prof. P. Dovydaičio gyvenimu ir paminimos įvairiais renginiais, susitikimais, sporto varžybomis. Kasmet vasario 16 dieną rengiamas bėgimo maratonas Paprieniai–Čekiškės mokykla. 5–11 klasių mokiniai varžosi dėl pereinamosios prof. P. Dovydaičio taurės. Čia vertinamas pažangumas, lankomumas, aktyvumas, pilietiškumas. Mokyklos bendruomenė yra dėkinga profesoriaus giminaičių iniciatyvai įsteigti prof. P. Dovydaičio premiją ir apdovanoti geriausią mokyklos absolventą. Šios iniciatyvos autorė – Dovydaičių giminės metraštininkė Rita Dovydaitytė-Dagienė.

Lygiuotis į profesorių P. Dovydaitį – čekiškiečių veiklos tikslas. Mokykloje vyksta renginiai: „Aš – Prano Dovydaičio mokyklos moksleivis“, „Didžiuojamės būdami Prano Dovydaičio mokyklos dalimi“, „Profesoriaus Pr. Dovydaičio idėjų sklaida“, „Ar gyvi profesoriais Pr. Dovydaičio idealai šiandien?“, konkursas „Moksleiviai visuomenei“ ir daug kitų.

Gruodžio 2-oji – prof. Pr. Dovydaičio gimtadienis. Tai – ir mokyklos, pavadintos jo vardu, šventė, kurią pagarbiai paminės mokyklos bendruomenė, profesoriaus artimieji ir tie, kuriems brangus ir artimas jo vardas, o profesoriaus širdis ir siela yra čia, Lietuvoje.

Kraštotyrininkas Antanas Vaičius

© 2016 „XXI amžius“