Žaizdos
kūne mūsų...

Valstybės kūrėjai

Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė

Lapkričio 27 dieną mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, 1990–1992 metų – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė, 1992–1996 ir 1996–2000 metų kadencijų Seimo narė, dainininkė Nijolė Ambrazaitytė.

Ji gimė 1939 m. vasario 21 d. Lazdijų rajone, Burakavo kaime, tremtinių šeimoje. 1948 metų birželį sovietų devyneriems metams buvo ištremta į Sibirą, Igarką. Vėliau iš Igarkos perkelta į Maklakovos gyvenvietę Krasnojarsko krašte. 1957 metais grįžo iš tremties, baigė Raseinių vidurinę mokyklą. 1966 metais baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), buvo operos ir kamerinė dainininkė, dainavimo pedagogė. Nuo 1966 metų – Lietuvos operos ir baleto teatro operos solistė, nuo 1979 metų – kartu ir Lietuvos konservatorijos dėstytoja, docentė. Buvo Lietuvos teatro sąjungos narė, Vilniaus tremtinių bendrijos kultūros komisijos pirmininkė. 1990 m. vasario 24 d. išrinkta į Aukščiausiąją Tarybą, dirbo Savivaldybių ir Gamtos apsaugos komisijose, priklausė Sąjūdžio santaros frakcijai. Deputatystę suprato kaip tarnystę žmonėms. Buvo 1992–1996 metų ir 1996–2000 metų kadencijų Lietuvos Respublikos Seimo narė. Priklausė Tėvynės sąjungos-Lietuvos konservatorių frakcijai.

2005 metais išleido atsiminimų  knygą „Virš mūsų poliarinė pašvaistė“, 2009 metais – knygą apie muzikinę veiklą „Skambantys operos klavyrai“. Yra paskelbusi straipsnių kultūros, tremties klausimais. Profesionalių vokalistų konkursų laureatė. Sukūrė apie 30 vaidmenų operose, atliko per 300 solinių koncertų. Dainininkei suteikti Lietuvos TSR nusipelniusios artistės, Lietuvos TSR liaudies artistės, TSRS liaudies artistės garbės vardai.  N. Ambrazaitytė buvo apdovanota Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (1998), Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000).

„Beveik penkis dešimtmečius neturėjusi teisės į savo istoriją tą vakarą Lietuva tapo antrą kartą po 1918 m. vasario l6 d. nepriklausoma valstybe. Šventai tikėjau, kad tapusi suverenia valstybe su sava konstitucija, kariuomene, įgaudama pasitikėjimą savo ekonominėmis galiomis, finansais, teisine priežiūra, socialiniu teisingumu, nepatirs apgaulės, nutautinimo, kolonizavimo, trėmimų“,– apie Kovo 11-ąją rašė N. Ambrazaitytė.

„Ką Nijolė bedarė, ji tai atliko kūrybiškai, nes buvo kūrėja iš prigimties. Ji turėjo jautrią kūrėjo sielą ir tai jai padėjo bendrauti su žmonėmis. Ji visada buvo linksma, nuoširdi ir žaisminga, tokia ji ir liks mūsų atmintyje. Nuoširdi užuojauta Nijolės šeimai, artimiesiems, bendražygiams“, – kviesdama tylos minute pagerbti velionės atminimą pirmadienį Seime sakė Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė.

© 2016 „XXI amžius“