Žaizdos
kūne mūsų...

Valstybės kūrėjai

Pagerbė brolius Sidzikauskus

Prie pulkininko Vlado Sidzikausko (1895–1974) ir artimųjų kapų

Memorialinę lentą broliams Vaclovui ir Vladui Sidzikauskams atminti atidengia Veronika Navickaitė

Kidulių dvare susirinkę minėjimo dalyviai

KIDULIAI. Spalio 21 dieną čia vyko renginys, skirtas kraštiečiams diplomatui Vaclovui Sidzikauskui (1893–1973) ir pulkininkui Vladui Sidzikauskui (1895–1974) atminti. Prie 33-iojo Nemuno gatvės namo, kur gimė šios iškilios asmenybės, kalbėjo Kidulių seniūnijos kultūros renginių organizatorė Veronika Navickaitė ir atidengė atminimo lentą. Prie jos kalbėjo rajono meras Juozas Bertašius. Renginio dalyviai aplankė Sidzikauskų kapus, padėjo gėlių, uždegė žvakelių. Vėliau Kidulių dvare atidaryta paroda, kurioje eksponuojama medžiaga apie šiuos žymius žmones. Pranešimus skaitė Kidulių pagrindinės mokyklos mokytojas Gediminas Ruočkus, istorikas Vincas Kriščiūnas, kalbėjo giminės Vygintas Sidzikauskas ir Virginija Sidzikauskaitė, dr. Arvydas Vidžiūnas ragino išleisti knygą apie Sidzikauskus.

Vaclovas Sidzikauskas gimė 1893 m. balandžio 10 d. Nuo 1916 metų studijavo teisę Maskvos, vėliau Brno universitetuose, 1935 metais baigė VDU. Nuo 1917 metų įsijungė į Lietuvos politinę veiklą, dirbo Teisingumo ministerijoje, 1919–1922 metais buvo pirmasis Lietuvos misijos Šveicarijoje sekretorius, ėjo atstovo pareigas, o vėliau ir atstovas, 1922–1931 metais – atstovas ir įgaliotasis ministras Vokietijoje, nuo 1925 metų – ir Austrijoje bei Šveicarijoje, 1934 metais – įgaliotasis ministras Didžiojoje Britanijoje, 1920–1934 metais su pertraukomis – Lietuvos atstovas prie Tautų Sąjungos, 1931–1932 metais – Nuolatiniame tarptautiniame teisingumo tribunole Hagoje. 1936–1940 metais V. Sidzikauskas dirbo dėstytoju Prekybos institute, buvo Lietuvos „Shell“ bendrovės direktorius. Bendradarbiavo leidiniuose „Teisininkų žinios“, „Naujoji Romuva“, „Lietuvos ūkis“. Kai Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, kurį laiką slapstėsi, 1941-ųjų pradžioje pasitraukė į Vokietiją. Už Klaipėdos bylos gynimą tribunole Hagoje 1932 metais ir vadovavimą Vakarų sąjungai buvo suimtas gestapo ir apie dvejus metus kalintas Soldau ir Osvencimo koncentracijos stovyklose. Vėliau policijos prižiūrimas gyveno Berlyne. Po karo veikė VLIK, 1964–1966 metais buvo jo pirmininkas. Nuo 1950 metų gyveno JAV. Mirė 1973 m. gruodžio 2 d. Čikagoje.

Jaunesnis brolis Vladas Sidzikauskas gimė 1895 m. sausio 21 d. 1915 metais baigė Veiverių mokytojų seminariją ir mokytojavo Vilniuje, 1916–1919 metais ūkininkavo, o vasarį stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, baigė Karo mokyklą. 1919 metų rudenį dalyvavo mūšyje su Rusijos kariuomene ir bermontininkais, vėliau – su lenkais. 1922 metais baigė Aukštuosius karininkų kursus, tarnavo artilerijos pulkuose. 1931 metais baigė aukštesniųjų karininkų kursus, o 1939 metais paskirtas artilerijos pulko vadu, gavo pulkininko laipsnį. Okupavus Lietuvą, likviduojant kariuomenę, paskirtas šaulių teritorinio korpuso pulko vadu, 1941 metų birželį išsiųstas tobulintis į Maskvą, vėliau – į Ivanovo sritį, o prasidėjus karui, birželio 28 dieną, suimtas ir išvežtas į Gorkio kalėjimą, paskui – į Krasnojarską, Norillagą. 1942 m. rugsėjo 5 d. NKVD jį nuteisė 10 metų kalėti. 1944 metais perkėlė į Potmos lagerį Mordovijoje. Nuo 1951 metų buvo tremtyje Igarkoje ir tik 1956 metais buvo paleistas. Gyveno tėviškėje, joje mirė 1974 m. sausio 26 d. Renginyje prisiminta, kad apie brolio Vaclovo mirtį Vladas sužinojo iš „Amerikos balso“.

Robertas BUCKUS

Šakių rajonas
Vido VENSLOVAIČIO nuotraukos

© 2016 „XXI amžius“