Žaizdos
kūne mūsų...

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas „Naujajam amžiui“ skyrė 9000 eurų projektui „Žaizdos kūne mūsų...“ „XXI amžiaus“ laikraštyje. vykdyti. Projekto rubrikos: „Akistata su Tėvyne“, „Dezinformacijos labirintuose“, „Eterio balsai iš anapus“, „Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas“, „Kova be taisyklių“, „Laikas ir žmonės“, „Laisvės daigai nelaisvės tamsoje“, „Likimai“, „Nelietuviai – Lietuvai“, „Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje“, „Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius“, „Valstybės kūrėjai“, „Žmogaus dvasia – neįveikiama“.

Valstybės kūrėjai

Advokatas, Lietuvos Steigiamojo Seimo narys, teisingumo ministras, ministras pirmininkas

Antano Tumėno 70-osioms mirties metinėms

Eglė BALIONYTĖ

Antanas Tumėnas gimė 1880 m. gegužės 1 d. Rokiškio rajone, Kurkliečių kaime. Jo tėvai buvo vidutiniai ūkininkai. A. Tumėnas užaugo motinos sesers namuose Vilniuje, kadangi jo tėvai norėjo, kad sūnus baigtų mokslus. Baigęs gimnaziją, jis ilgai svarstė apie savo tikrąjį pašaukimą. 1900 metais įstojęs į Varšuvos universitetą, metus studijavo architektūrą. Tačiau vėliau persigalvojo ir išvyko į Petrapilį ir čia 1909 metais baigė teisės studijas. Praktikuotis teisėje padėjo advokatas Petras Leonas, nes priėmė dirbti padėjėju.

Po kelių mėnesių A. Tumėnas buvo paskirtas dirbti advokatu Zarasuose. Ten susipažino su gydytoju Dominyku Bukontu, kartu su juo pradėjo vykdyti kultūrinę ir švietėjišką veiklą, 1909 metais įkūrė „Saulės“ draugijos skyrių. Jų tikslas buvo steigti kuo daugiau lietuviškų mokyklų. Iš pradžių buvo įkurta „Saulės“ biblioteka, kurioje buvo galima gauti daug lietuviškų laikraščių, juos A. Tumėnas su D. Bukontu skatino skaityti bei prenumeruoti. Šių šviesuolių dėka bažnyčiose buvo pradėtos lietuviškos Mišios. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, A. Tumėnas buvo priverstas pasitraukti į Rusiją. Tačiau ten nenustojo veikti Lietuvos labui ir pradėjo dirbti Lietuvos draugijos Nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotiniu Voroneže. Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, grįžo į Lietuvą. 1918 metais kartu su D. Bukontu įkūrė pirmąją „Saulės“ progimnaziją ir tapo jos direktoriumi. Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos (iš pradžių – „Saulės“ progimnazija) istorikai mena, kad mokykloje mokytojams nebuvo mokamos algos, o jiems pristigus duonos, mokiniai už mokslą mokėdavo grūdais.