Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE
|
Reklamos kaina - tik 0,30 € +
PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją
|
|
Būti Kalėdų džiaugsmo ir vilties skelbėjais
Mindaugas Buika
|
Popiežius Pranciškus pagerbia Kūdikio
Jėzaus atvaizdą Vatikano prakartėlėje
|
Pasitinkant jau visiškai priartėjusią mūsų
Viešpaties Jėzaus Kristaus Gimimo šventę, galima pastebėti, kad
rengdamasis jai Advento metu popiežius Pranciškus gana dažnai paliesdavo
džiugią ir viltingą Šv. Kalėdų temą savo prasmingais apmąstymais.
Gruodžio 14 dieną bendrojoje trečiadienio audiencijoje, kurioje
tikinčiųjų buvo pasveikintas su 80-uoju gimtadieniu, Šventasis Tėvas,
pratęsdamas katechetinių pokalbių ciklą apie krikščionišką viltį
artėjančių Kalėdų prasme, įsimintinai aiškino remdamasis Senojo
Testamento pranašo Izaijo raginimu šventiškai pasitikti iš blogio
išvaduojantį Viešpaties atėjimą ir norėjo dar kartą patvirtinti,
kad Dievo įsikūnijimas Betliejaus Kūdikyje nėra atotrūkis Šventojo
Rašto nuosekliame mokyme, bet visiškas senųjų pranašysčių išsipildymas.
Pabudimas kartu su Jeruzale
Artėjame prie Kalėdų, ir pranašas Izaijas padeda
mums vėl atsiversti vilčiai, priimant Gerąją Naujieną apie artėjantį
išganymą, kalbėjo popiežius Pranciškus, nurodydamas 52-ąjį Izaijo
knygos skyrių, kuriame kreipiamasi į Jeruzalę ir kviečiama pabusti,
nusikratyti dulkes, nusimesti nuodėmių grandines, apsivilkti šventiniais
rūbais, nes Viešpats ateina išvaduoti savo tautą (plg. Iz 52, 13).
Pranašas priduria Viešpaties patikinimą: Mano tauta patirs tą dieną
mano šlovę, kad štai aš pats, kuris kalbėjau, esu čia (Iz 52, 6).
Dievo žodžiai štai esu čia apibendrina Jo begalinę meilę mums,
norą mus išgelbėti, būti šalia mūsų. Ir Jeruzalė, priimdama Pranašo
raginimą atsiliepia džiaugsminga giesme.
|
|
Popiežiaus 80-ojo gimtadienio minėjimas
Mindaugas Buika
|
Per bendrąją audienciją tikintieji
sveikina Šventąjį Tėvą, minintį
savo jubiliejinį gimtadienį
|
Šventiniai pusryčiai su benamiais Nekeisdamas savo įprastos kasdienės darbotvarkės susitikimų su aplinkinių valstybių vadovais ir katalikiškų sąjūdžių delegacijomis bei likdamas ištikimas nusistovėjusiai tradicijai, popiežius Pranciškus savo jubiliejinį 80-ąjį gimtadienį paminėjo su grupe Romos benamių. Ankstyvą gruodžio 17-osios, šeštadienio, rytą į Šventojo Tėvo rezidenciją, Šv. Mortos svečių namus Vatikane, jo pasveikinti išmaldininko (eleminizarijaus) arkivyskupo Konrado Krajevskio (Konrad Krajewski) lydimi buvo atvykę aštuoni benamiai dvi moterys ir šeši vyrai. Šie vargšai, priklausantys skirtingoms tautoms, keturi italai, du rumunai, vienas moldavas ir vienas iš Peru Popiežiui įteikė tris puokštes žydinčių saulėgrąžų žiedų, kurie tuoj pat buvo nunešti į Šv. Mortos namų koplyčią. Čia jis kasdien aukoja šv. Mišias. To nuoširdaus susitikimo metu individualūs pokalbiai su svečiais buvo pratęsti Šv. Mortos namų valgykloje prie pusryčių stalo. Šventasis Tėvas desertui pasiūlė jo gimtosios Argentinos saldumynų. Beje, tą šeštadienį visose Romos Carito institucijose, kur globojami vargšai ir benamiai, buvo minimas popiežiaus Pranciškaus gimtadienis su jo atsiųstais tortais, pyragais ir kalėdinėmis dovanėlėmis. Tai buvo tikra Romos varguolių šventė.
|
|
Leiskime užgimti Kristui
Kun. Vytenis Vaškelis
Kartais Dievas taip pasinaudoja valdančiųjų leidžiamais įstatymais, kad galėtų tiesiogiai įvykdyti savo planus. Antai dėl ciesoriaus Augusto išleisto įsakymo surašyti visus valstybės gyventojus, Juozapas su savo nėščia sužadėtine Marija keliavo iš Nazareto į Betliejų. Kai Jai atėjo laikas gimdyti, jie nebuvo įleisti net į Betliejaus užeigą, todėl jų priebėga buvo tvartas su gyvuliais. Ten nebuvo naujagimiui skirtos nepriekaištinga švara spindinčios lovelės, todėl Marija savo bei Dievo Tėvo Sūnų paguldė ėdžiose. Dievas pasinaudojo Šventosios Šeimos kelione į Betliejų, kad visi žinotų, jog Tas, kuris yra Pradžia ir Pabaiga, įsikūnijo ne ištaiginguose gimdymo namuose, bet tarp savo žemesnės kategorijos kūrinių, beje, negalinčių nusidėti... Taigi Dievui gyvuliai yra savaip artimesni už tuos žmones, kurių paranojiškas užsispyrimas tarnauti tik sau, o ne Jam yra beveik tapatus demonams, kadaise neatšaukiamai atsižadėjusiems savo Kūrėjo. Dievo Sūnaus gimimas tvarte liudijimas, kad kryžiaus paslapties atodanga prasidėjo, nes Jis atėjo, kad sugėdintų tuos, kuriems išdidumas yra gyvenimo būdas, ir išaukštintų tuos, kurie Jėzui savo darbais teikia pirmumą ir Jo artumoje natūraliai save laiko mažais ir imliais priimti malonę bei augti joje...
|
|
Šviesaus žmogaus žingsniai Lietuvai
|
Memorialinė lenta Mečislovui
Jurevičiui prie namo Šiauliuose,
Spindulio gatvėje
|
Gruodžio 17 dieną Šiaulių vyskupijos pastoraciniame centre vyko šiauliams ir visiems lietuviams svarbus renginys konferencija-pokalbis Žingsniai Lietuvai, skirtas Helsinkio grupės 40-mečiui ir Kryžių kalno atkūrėjui, blaivybės skleidėjui, Helsinkio grupės nariui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Mečislovui Jurevičiui. Kaip sakė renginio iniciatorius Šv. Kazimiero ordino komtūras Kazimieras Alminas, neleidome užkloti užmaršties dulkėmis gyvenusio žmogaus, kuris paaukojo savo sveikatą ir gyvenimą atkurdamas Kryžių kalną, gindamas tiesą (šv. Kazimieras: Po Dievo labiausiai reikia gerbti tiesą), tikėjimą ir tautos laisvę. Toks buvo Mečislovas Jurevičius. Jo duktė, vaikaičiai ir provaikaičiai didžiavosi juo, dėkojo mums ir, tikiuosi, eis savo senelio bei prosenelio eitų žingsnių kryptimi.
|
|
Mintys apie ateitį
Klaipėdos Universitete pristatyta nauja mons. prof. dr. Arvydo Ramono knyga
Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas
|
Knygos Krikščioniškoji
eschatologija. Doktrina
apie mirtį ir paskutiniuosius
dalykus viršelis
|
Lapkričio 25 dienos popietę Klaipėdos Universiteto (KU) salėje gausus akademinės bendruomenės atstovų būrys, nemažai Telšių vyskupijos dvasininkų, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorius kun. Ramūnas Norkus, dvasios tėvas kun. Saulius Tomošaitis, prefektas kan. Andriejus Sabaliauskas bei seminaristai, būrys Klaipėdos miesto gyventojų ir jaunimo atstovų pasitiko ką tik iš spaustuvės atgabentą ir dažais kvepiančią naujausią KU Jono Pauliaus II Krikščioniškų studijų centro vadovo mons. prof. habil. teol. dr. Arvydo Ramono parengtą ir išleistą knygą Krikščioniškoji eschatologija. Doktrina apie mirtį ir paskutiniuosius dalykus. Susirinkusiuosius pirmiausia pasveikino renginėjo vedėja KU doc. dr. Vaineta Juškienė, o muzikos garsais į renginį įvedė fleitininkė Akvilina Baublienė ir smuikininkas Juozas Staniulis. Šie muzikai visą renginį puošė profesionalia muzika.
|
|
Popiežiškosios lietuvių šv. Kazimiero kolegijos šventė
Guodžio 4 dieną Vilniuje vyko Popiežiškosios lietuvių šv. Kazimiero kolegijos, įsikūrusios Romoje, šventė. Ji prasidėjo šv. Mišiomis Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje. Joms vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Šventė, kuri tęsėsi miesto Rotušėje, buvo skirta telkti paramą Popiežiškajai lietuvių šv. Kazimiero kolegijai Romoje. Renginį organizavo kolegijos rektorius kun. Audrius Arštikaitis, Lietuvos Respublikos ambasadorė Italijoje Jolanta Balčiūnienė bei kiti geradariai. Lietuvių kolegijoje gyvena kunigai iš Lietuvos, studijuojantys įvairiuose universitetuose Romoje. Baigę studijas ir įgiję akademinius laipsnius, studentai grįžta į Lietuvą tęsti savo misijos: kunigai sėkmingai dirba vyskupijų kurijose, bažnytiniuose tribunoluose, vadovauja seminarijoms, dėsto universitetuose. Pasiruošusių dvasininkų laukia visos religinio ugdymo ir labdaros sritys. Studijų Romoje metu ne vienam kunigui tenka atsakomybė prisiimti diasporoje esančių lietuvių bendruomenių kapelionų pareigas ir jas tęsti po studijų.
|
|
Kauno stačiatikių Marijos Apreiškimo katedros istorija
Aleksandras Stepanenko,
LŠS narys, VšĮ Istorijos tyrinėjimo klubo Kopar direktorius,
asociacijos Memorialas pirmininko pavaduotojas
|
Vilniaus ir Lietuvos metropolitas
Eleuterijus (Jelevferijus, Dmitrijus
Jakovlevičius Bogojavlenskis,
1868 10 141940 12 31)
|
1935 m. balandžio 22 d. Kaune, kuris tuo metu buvo Lietuvos laikinoji sostinė, pašventinta ir atidaryta nauja stačiatikių šventovė, skirta Šv. Marijos Apreiškimo garbei. Šventinime dalyvavo 29 šventikai ir arkidiakonas. Nuo tos dienos šventovė tapo Lietuvos ir Vilniaus stačiatikių vyskupijos katedra. Anksčiau katedra buvo šalia naujos pastatytos bažnyčios ir kapinių esanti Kristaus Prisikėlimo bažnyčia. Iškilus Lietuvos valstybei ir po Vilniaus ir Vilniaus krašto okupacijos, Kauno miesto stačiatikiai tikėjosi pastatyti erdvią šventovę, kadangi Kristaus Prisikėlimo bažnyčia galėjo talpinti ne daugiau kaip 200 žmonių ir todėl negalėjo tenkinti tikinčiųjų, kurių tuo metu buvo daugiau kaip 3000, poreikių. Šventovės statybai parapijiečiai neturėjo lėšų, todėl negalėjo įgyvendinti savo svajonės. Problemą išspręsti padėjo Lietuvos Vyriausybė. Tarpininkaujant Jo eminencijai metropololitui Eleuterijui (Bogojavlenskiui) 1930 metais Ministrų kabinetas Kristaus Prisikėlimo bažnyčiai išplėsti skyrė 75000 litų, vėliau papildomai buvo skirta dar 10000 litų.
|
|
Montesorystės pradininkė Lietuvoje
Gabija Mackevičiūtė,
Lietuvos švietimo istorijos muziejaus rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėja
|
Marija Kuraitytė-Varnienė
(18861982). Foto Renaissanse.
Kaunas, apie 1930 metus
|
Vaikas yra tolygi sociali būtybė kaip ir suaugėlis. Tik juodu turi skirtingus gyvenimo tikslus: suaugėlis kuria ir tobulina išorinio gyvenimo sąlygas, o vaikas kuria ir tobulina patį žmogų. Tą kūrybą vaikas gali išvystyti pilna žodžio prasme tik turėdamas tokias pat autonomines gyvenimo sąlygas, kokiomis naudojasi suaugėlis. Dėl to vaikas turi būti suaugėlio nuoširdžiai padedamas, bet ne vadovaujamas. Tik šitokių santykių plotmėje tarp vaiko ir suaugėlio gali išsivystyti darnus bendravimas ir susiklausymas, tai pedagogės, ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio Marijos Montessori ugdymo Lietuvoje pradininkės Marijos Kuraitytės-Varnienės mintys vaikų auklėjimo tema. Žymios pasaulinio masto intelektualės, gydytojos, psichologės ir didžios mokytojos Marijos Montesori (18701952) įkvėpta, M. Kuraitytė-Varnienė (18861982) kartu su sutuoktiniu, žinomu Lietuvos dailininku Adomu Varnu (18791979), paskyrė gyvenimą vaiko asmenybės ugdymo idėjai, M. Montessori žinių ir praktinio darbo su vaikais patirties sklaidai. Tai buvo pionieriška veikla. Tik tikėjimas, charakterio tvirtumas, meilė, visuotinis atsidavimas ir pasitikėjimas ateitimi vaiku leido M Kuraitytei-Varnienei sudaiginti montesorystės daigelį tarpukario Lietuvoje, jam nenunykti Antrojo pasaulinio karo audrose, išlikti karo pabėgėlių stovyklose Vokietijoje ir įsitvirtinti JAV, beje, ne tik lietuvių išeivių vaikų širdyse.
|
|
Paminėjo dvasios aristokratę
|
Iš dešinės: LKMS dvasinis vadovas
kun. Vytautas Rapalis, pirmininkė
Dalia Batutienė, Pasvalio skyriaus
draugijos vadovė Vlada Čirvinskienė
|
Gruodžio 10 dieną Pasvalyje vyko žymios katalikių moterų veikėjos, pedagogės, germanistės, spaudos darbuotojos, dr. Onos Norušytės-Janušauskienės-Januševičienės (19062007) 110-ųjų gimimo metinių minėjimas. Ši moteris viena pirmųjų lietuvaičių Vienoje apgynė filosofijos mokslų daktaro disertaciją (1935). Šventinis renginys prasidėjo Lietuvos katalikių moterų sąjungos (LKMS) dvasinio vadovo kun. Vytauto Rapalio, atvykusio iš Vilniaus, aukojamomis šv. Mišiomis Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Čia meldėsi Vilniaus, Kauno miestų, Šiaulių ir Panevėžio vyskupijų tikintieji. Giedojo Pasvalio politinių kalinių ir tremtinių choras. Vėliau Pasvalio krašto muziejuje skambėjo literatūrinė kompozicija, kurią pagal dr. O. Norušytės-Janušauskienės-Januševičienės knygą Motinos mokykloje parengė Pasvalio draugijos valdybos narė Regina Trepekūnienė. Dainavo Pasvalio politinių kalinių ir tremtinių choras (vadovė Gintarė Bagdonaitė). Pranešimą Ona Norušytė-Janušauskienė-Januškevičienė kukli, tikra dvasios aristokratė padarė jos buvusi studentė, pasvaliečių kraštietė, socialinių mokslų daktarė Aldona Kačerauskienė. Prelegentė, asmeniškai pažinojusi ir bendravusi su O. Norušyte-Janušauskiene-Januševičiene, šventės dalyviams papasakojo susitikimo ir bendravimo su šia unikalia asmenybe įspūdžius.
|
|
Bibliotekų metai
Gerumo šiluma žemės dosnume...
|
Bendra renginio dalyvių nuotrauka
|
VILKYŠKIAI. Miestelio gyventojai buvo pakviesti palydėti iškeliaujančius Bibliotekų ir Vietos bendruomenių metus bei sutikti palaimingą Advento laikotarpį dalyvaujant popietėje ,,Gerumo šiluma žemės dosnume.... Pagrindinis Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Vilkyškių filialo ir Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorės Pagėgių savivaldybėje organizuoto renginio akordas Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų įkūrimo 90-mečio bei atkūrimo 25-mečio jubiliejų minėjimas. Bibliotekininkės Laimos Norbutienės uždegta žvakė, iš rankų į rankas ėjusi su linkėjimais iš širdies į širdį, aplankiusi visus susirinkusius, buvo įkomponuota į kalėdinį vainiką. Šventėje dalyvavo daug garbingų svečių: Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys, Administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Uselis, Vilkyškių seniūnas Darius Jurkšaitis, Pagėgių savivaldybės Vilkyškių Šv. Onos parapijos klebonas kun. Kęstutis Pajaujis bei Tauragės Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų parapijos klebonas kun. Mindaugas Dikšaitis. Šviesią ir pakilią popietės nuotaiką kūrė Tauragės choro Gloria (vadovė Rasa Levickaitė-Šerpytienė) atliekamos adventinės giesmės.
|
|
Bibliotekų metai
Tiesa ar purvo kaušai
Alvyra Grėbliūnienė
|
Prof. Ona Voverienė (dešinėje)
su buvusia studente Audrone Smaliukiene
|
DRUSKININKAI. Gruodžio 8 dieną Savivaldybės viešojoje bibliotekoje druskininkiečiai ir miesto svečiai rinkosi į Lietuvos moterų lygos prezidentės, profesorės, habilituotos socialinių mokslų daktarės Onos Voverienės knygos Dalia Grybauskaitė Tautos Prezidentė sutiktuves. Šiltai profesorę pristatė jos buvusi studentė, bibliotekos direktorė Laima Žėkienė. Dalyvavo ir kita buvusi studentė Audronė Smaliukienė. Prof. O. Voverienė teigė, jog Druskininkai yra 14-oji knygos viešnagės vieta. Čia ji jaučianti ypatingą šilumą, žmones, tikrus lietuvius. Ne visur ji buvo šiltai sutikta. Knygos išleidimo kelias irgi buvęs erškėčiuotas. Leidykloje, kuri anksčiau išleido 16 autorės knygų, rankraštis pragulėjo pusantrų metų. Galiausiai jį atsiėmė, surado kitą leidėją Jeronimą Laucių. Didelė knygos leidybos bėda buvusi dėl to, jog joje teigiamai rašoma tiesa apie prezidentę Dalią Grybauskaitę. Anot profesorės, jos knygos esmė palikti istorijai nepilką ir neapipurvintą mūsų širdžių prezidentę.
|
|
Kauno arkivyskupijoje
Kauno I dekanate
Dievo garbei ir žmonių džiaugsmui
|
Grupė Palaimintojo Jurgio Matulaičio
parapijiečių su kunigais. Priekyje
iš kairės mons. Vytautas
Grigaravičius, mons. Kazimieras Senkus
ir klebonas kun. Dainius Lukonaitis
|
EIGULIAI. Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijoje po Sumos šv. Mišių parapijiečius kartu praleisti Advento popietę pakvietė mons. Kazimieras Senkus. Susibūrimo tikslas išleista knyga-studija, siekiant gerinti giedojimus (giesmes ir jų atlikimą), Dievo garbei ir žmonių džiaugsmui. Jei visi susirinkusieji savo tikėjimą ir maldingumą išreiškia gražiu giedojimu, šventosios apeigos tampa iškilmingos ir malonios, joje teigia mons. K. Senkus. Renginį vedė Kauno dekanas, Kristaus Prisikėlimo Bazilikos klebonas mons. Vytautas Grigaravičius. Pirmiausia reikėtų paaiškinti šio leidinio esmę bei priežastis, kurios paskatino dar kartą visiems priminti gražesnio, profesionaliai tobulesnio liturginių giesmių giedojimo svarbą... Jei vaikai šeimoje išauga dori, protingi, visuomenei naudingi žmonės, tai jų tėvams garbė, o aplinkiniams žmonėms džiaugsmas... Šioje knygoje į liturgijos iškilmių metu atliekamų giesmių giedojimo reikšmę mes žvelgiame Šventojo Rašto šviesoje, kurioje aiškiai atsiskleidžia jų reikalingumas ir prasmė, tokiais mons. K. Senkaus žodžiais iš knygos pratarmės pradėjo šventę mons. V. Grigaravičius. Žingsnis po žingsnio buvo atskleista visa knygos esmė ir prasmė: kodėl giedoti, kodėl giedoti kokybiškai, gražiai, kaip muzikos garsai tampa sakralūs, šventi, kas giesmėse svarbiau muzika ar žodžiai, kaip turime būti pasiruošę švęsti liturgiją? Gyvas bendravimas ir giesmės pripildė visų susirinkusių širdis ir protus.
|
|
Šiaulių vyskupijoje
Kelmės dekanate
Padėka už Dievo Gailestingumo metus
|
Tytuvėnų bažnyčios Maldos į Dievo
Gailestingumą grupės nariai
su klebonu kun. Rimantu Žaromskiu
|
Tytuvėnai. Pirmąjį gruodžio penktadienį džiaugiausi ir sveikinau visus susirinkusius vienuolyno salėje prie didžiulio Gailestingojo Jėzaus paveikslo. Dėkojau popiežiui Pranciškui už Jubiliejinių Gailestingumo metų paskelbimą ir suteiktas galimybes, atidarytas šventąsias duris, nes besimeldžiantys galėjo semtis gausių Dievo Gailestingumo malonių sau ir pasauliui. Ar mes sugebėjome tomis malonėmis pasinaudoti? Greitai prabėgo tie metai ir liko piligriminių kelionių įspūdžių gausa. Dievulis siuntė išbandymų, bet kartu ir padėjo. Ačiū Jam už viską. Aplankėme Lietuvos šventoves, katedras, Bazilikas su popiežiaus atidarytomis šventosiomis durimis, meldėmės įvairiomis intencijomis. Popiežius Pranciškus kalbėjo, kad tik Dievo Gailestingumas gali mums padėti išsigelbėti nuo pasaulio katastrofų. Nuoširdžiausiai dėkojame gerbiamam ir mielam klebonui kun. Rimantui Žaromskiui už visokeriopą pagalbą ir paramą, parūpintą Dievo Gailestingumo paveikslą, daug paaukotų šv. Mišių permaldavimo intencijomis. Teatlygina jam gailestingasis Jėzus už viską savo gausiomis malonėmis, teapglėbia savo Meile visuose gyvenimo sunkumuose. Ačiū gerbiamam seniūnui Romui Čerkauskui už paramą, šiltą bendravimą, už autobuso į Vilnių parūpinimą, už profesionalias nuotraukas. Tegu Dievas jam suteikia sveikatos ir visokeriopo gėrio. Širdingiausiai dėkoju Dievo Gailestingumo maldos grupės nariams, su kuriais bendravome maldoje ir piligriminėse kelionėse, ir tiems, kurie įvairių negalių surakinti meldėsi namuose. Jų malda dar vertingesnė, nes jie į ją įjungia ir savo kančią.
|
|
|