2017 m. vasario 24 d.
Nr. 8 (2225)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Paminklu įamžino LLKS tarybos Vasario 16-osios Deklaracijos signatarą

Paminklo autorius Jonas Jagėla

Mokytoja Karolina Grockienė skaito
pranešimą apie Vasario 16-ąją

Būrys renginio dalyvių prie paminklo
kraštiečiui laisvės kovotojui
Aleksandrui Antanui Grybinui-Faustui

Kun. Vytautas Juozas Insoda šventina
paminklą kraštiečiui, LLKS tarybos
Vasario 16-osios Deklaracijos signatarui
Aleksandrui Antanui Grybinui-Faustui

LUKŠIAI. Vasario 16-ąją džiugiai ir prasmingai švęstos 99-osios Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos metinės. Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Šv. Juozapo bažnyčioje. Jas aukojo klebonas kun. Vytautas Juozas Insoda. Po šv. Mišių visi šventės dalyviai rinkosi į šalia šventoriaus esantį Atminties skverelį, kuriame klebonas pašventino paminklą kraštiečiui, Tauro apygardos partizanų vadui, kovotojui už Laisvę – Aleksandrui Antanui Grybinui-Faustui. Paminklas pastatytas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro iniciatyva, šiame centre dirba ir paminklo autorius Jonas Jagėla. Prie paminklo kalbėjo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šakių filialo narys Arvydas Pyragas, laikinasis Šakių rajono meras Juozas Puodžiukaitis, Lukšių seniūnas Vidas Cikana, A. A. Grybino-Fausto dukterėčia.

A. A. Grybinas gimė 1920 m. rugsėjo 20 d. Lukšių kaime, pradžios mokyklos mokytojo Antano Grybino ir Onos Naujokaitės-Grybinienės šeimoje. Kartu augo seserys Zofija ir Stasė bei broliai Vytautas ir Zigmas. 1928 metais Aleksandras pradėjo lankyti Lukšių pradžios mokyklą, o nuo 1931 metų mokėsi Šakių „Žiburio“ gimnazijoje. 1939 metais įstojo į Marijampolės mokytojų seminariją, buvo skautas ir Šaulių sąjungų narys. Pirmąkart suimtas 1940 m. lapkričio 6 dieną, tačiau netrukus paleistas. 1941 metais gavo atestatą, suteikiantį pradžios mokyklos jaunesniojo mokytojo vardą. Pradėjo mokytojauti, tačiau 1943 metų kovą, slapstydamasis nuo galimos mobilizacijos į vokiečių kariuomenę, į tarnybą neatėjo. Kai tuo metu miškuose pradėjo siautėti raudonieji diversantai, A. A. Grybinas kartu su broliu Zigmu įstojo į Lukšiuose susikūrusį savigynos būrį, o nuo 1944 m. balandžio 2 d. – į Lietuvos Vietinės rinktinės Mokomojo bataliono Marijampolėje 3-iąją kuopą. Vėliau, artėjant frontui, pasitraukė į Vakarus, bet buvo mobilizuotas į vokiečių kariuomenę ir pasiųstas į frontą ir ten sulaukė karo pabaigos. Bandė pereiti į amerikiečių okupuotą zoną, tačiau buvo grąžintas. 1945 metais grįžo į Lietuvą, Karčrūdės kaimą, kur mokytojavo tėvas. Vengdamas suėmimo per žiemą slapstėsi ir netrukus pasitraukė pas partizanus į Kazlų Rūdos miškus. Dalyvavo kuriant Žalgirio rinktinę, dirbo jos štabe. 1946 m. liepos 10 d. paskirtas Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vado Jurgio Ilgūno-Šarūno adjutantu, 1947 metais – Žalgirio rinktinės Žvalgybos skyriaus, vėliau – štabo Spaudos-informacijos skyriaus viršininku, o 1948 m. gegužės 5 d. – Žalgirio rinktinės štabo viršininku. Spalio 8 dieną buvo paskirtas apygardos vadu. Dėl sumanumo ir tauraus būdo buvo įgijęs didelį partizanų vadovybės ir kovotojų pasitikėjimą. 1949 m. vasario 10–20 dienomis kaip Tauro apygardos atstovas dalyvavo visos Lietuvos partizanų apygardų vadų susirinkime Minaičiuose, kur buvo įkurtas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis (LLKS). Čia kartu su kitais partizanų vadais pasirašė LLKS tarybos Vasario 16-osios Deklaraciją ir priėmė svarbiausius naujos organizacijos dokumentus. Kovo pabaigoje grįžęs iš partizanų vadų suvažiavimo pakeitė tauro apygardos organizacinę struktūrą: rinktinių kuopas ir būrius pertvarkė į tėvūnijas, pakeitė vidaus valdymo struktūras, išformavo Kęstučio ir Birutės rinktines, nes buvo sumažėjęs jų partizanų skaičius. Po šių reformų Tauro apygardoje liko trys rinktinės: Žalgirio, Vytauto ir Geležinio Vilko.

1949 m. rugsėjo 28 d. grįždamas iš Tauro apygardos Vytauto rinktinės Jankų valsčiaus Šunkarių miške pateko į stribų pasalą ir per susišaudymą buvo sunkiai sužeistas, tačiau sunaikinęs iš A. Ramanausko-Vanago gautą dokumentų siuntą, nusišovė. Jo palaikai numesti ant grindinio Jankuose ir Lukšiuose, o palaidojimo vieta nežinoma.

Vėliau prasminga lukšiečių šventė tęsėsi kultūros namuose, kur pranešimą skaitė lukšietė, Griškabūdžio gimnazijos lietuvių kalbos vyr. mokytoja Karolina Statkevičiūtė-Grockienė, koncertavo Lukšių V. Grybo gimnazijos dainininkai ir šokėjai. Lukšių seniūno Vido Cikanos nominacijos „Žmogus yra didis“ įteiktos Šakių rajono cukralige sergančiųjų klubo „Linelis“ pirmininkei Birutai Jančaitienei, Liepalotų kaimo bendruomenės centro „Tėviškė“ pirmininkei Alvyrai Janavičienei, lukšiečiui Aliui Staugaičiui, išeiviui iš Šakių krašto Pranui Povilaičiui ir Lukšių skautų organizacijai bei jų vadovei mokytojai Jolitai Zokienei. Sveikinimo žodžius tarė Lukšių seniūnas V. Cikana, laikinasis Šakių rajono meras J. Puodžiukaitis, Kauno Zanavykų bendrijos pirmininkė Regina Motienė. Šventę baigė nuotaikingas Baraginės kaimo jaunimo kapelos „Svaja“ (vadovas – Antanas Maziliauskas) koncertas.

Robertas BUCKUS

Šakių rajonas
Vido VENSLOVAIČIO nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija