Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Šv. Valentino šventė Klaipėdoje

Šv. Valentino šventės „Meilė niekada nesibaigia“ Klaipėdoje dalyviai

Vasario 12 dieną, sekmadienį, Klaipėdos koncertų salėje vyko Šv. Valentino šventė „Meilė niekada nesibaigia“. Meilė nesibaigia, nes mes savo gyvenimais audžiame Amžinybės drabužį. O kaip šiandien audžiamos šios tyrosios Amžinybės drobės? Į šį klausimą atsakė šventės dalyviai. Indrė Dirgelaitė (vokalas) specialiai šiam renginiui sukūrė muziką, jai talkino Rokas Jackūnas (gitara), mimas Aleksas Mažonas, saksofonu grojo Sigitas Stalmokas, Skaistė Čilinskaitė virpino smuiko stygas. Žiūrovai išvydo šokių studijų Lauros Garaščenko „Judesio erdvė“ ir „PADI DAPI Fish“ pasirodymus, grožėjosi senovinėmis polifoninėmis giesmėmis, atliekamomis ansamblio „decOrata“, įspūdingus video renginiui kūrė Ilona Nagrodskytė, renginį režisavo Dalia Kanclerytė. Didžiulio žmonių antplūdžio sulaukusi Šv. Valentino šventė „Meilė niekada nesibaigia“ Klaipėdoje po šiemetinės sėkmės ruošiasi grįžti ir kitąmet, nesiliaudama stebinti žiūrovus Meilės stebuklais...

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Paminklu įamžino LLKS tarybos Vasario 16-osios Deklaracijos signatarą

Kun. Vytautas Juozas Insoda šventina paminklą kraštiečiui, LLKS tarybos Vasario 16-osios Deklaracijos signatarui Aleksandrui Antanui Grybinui-Faustui

LUKŠIAI. Vasario 16-ąją džiugiai ir prasmingai švęstos 99-osios Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos metinės. Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Šv. Juozapo bažnyčioje. Jas aukojo klebonas kun. Vytautas Juozas Insoda. Po šv. Mišių visi šventės dalyviai rinkosi į šalia šventoriaus esantį Atminties skverelį, kuriame klebonas pašventino paminklą kraštiečiui, Tauro apygardos partizanų vadui, kovotojui už Laisvę – Aleksandrui Antanui Grybinui-Faustui. Paminklas pastatytas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro iniciatyva, šiame centre dirba ir paminklo autorius Jonas Jagėla. Prie paminklo kalbėjo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šakių filialo narys Arvydas Pyragas, laikinasis Šakių rajono meras Juozas Puodžiukaitis, Lukšių seniūnas Vidas Cikana, A. A. Grybino-Fausto dukterėčia.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Ten, kur gimė „Tautiška giesmė“

Vinco Kudirkos muziejaus patalpas pašventino kan. Donatas Jasulaitis

KUDIRKOS NAUMIESTIS. Prieš pat Vasario 16-ąją čia po remonto duris atvėrė Vinco Kudirkos muziejus (pastatytas 1998 metais, minint „Tautiškos giesmės“ – Lietuvos himno – šimtmetį). Atnaujintas patalpas pašventino Šakių dekanas, Kudirkos Naumiesčio parapijos klebonas kan. Donatas Jasulaitis. Jis jautria įžvalga priminė 1960 metais Kudirkos Naumiestyje atsiradusio krašto muziejaus įkūrėją mokytoją Nataliją Manikienę, iki paskutinio atodūsio pasišventusią kraštotyrininkės darbui.

Modernizuoto muziejaus ekspozicijose pristatoma Kudirkos Naumiesčio, kaip pasienio miesto, istorija, krašto šviesuoliai, Vinco Kudirkos asmenybė, „Varpo“ epocha, spaudos draudimo laikotarpis, išskirtinai supažindinama su zanavykų tautiniu kostiumu.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Minėjo 1949-ųjų Deklaraciją

Paminklas 1949 metų vasario 16-osios Deklaracijos signatarams

MINAIČIAI (Radviliškio r.). Vasario 15 dieną, 99-ųjų Lietuvos valstybės atkūrimo metinių išvakarėse, Lietuvos partizanų memoriale minėtos 68-osios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Nepriklausomybės Deklaracijos paskelbimo metinės. Susirinkusius sveikino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių reikalų komisijos pirmininkas Juozas Olekas, Radviliškio rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis. Visi jie linkėjo lietuviams nepamiršti sunkaus Lietuvos kelio į laisvę ir nepriklausomybę. 1949 metų vasario 16-osios Deklaracijos signataro Adolfo Ramanausko-Vanago duktė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė palinkėjo visiems tvirtai ir vieningai eiti Lietuvos laisvės keliu taip, kaip juo ėjo už laisvą Lietuvą kovoję partizanai. Lietuvos Laisvės kovotojų, partizanų vardu pasveikino Atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos štabo viršininkas, Vyčio Kryžiaus kavalierius Vytautas Balsys. Pagerbimo ceremonijoje dalyvavo NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančių Nyderlandų Karalystės karinių oro pajėgų komponento atstovai ir jų vadas majoras Martinas Pudtas (Martin Poodt).

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Malda, koncertas, apdovanojimai ir spektaklis

Jaunieji šauliai pasiruošę priimti priesaiką

ŠILALĖ. Vasario 16-osios minėjimas pradėtas nuo ankstaus ryto ateitininkų akcija „Padovanok Trispalvę“. Jos metu prie Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios ateitininkai žmonėms dalijo trispalves vėliavėles. Šilalės Atviro jaunimo centro „Pulsas“ savanoriai miestą apjuosė papuošdami kelių ženklus, medžius trispalvėmis juostelėmis.

Paskui į bažnyčią su savo vėliavomis bei atributika atžygiavo uniformomis pasipuošę šauliai, tautininkai, politiniai kaliniai ir tremtiniai. Iškilmę papuošė skautai, vadovaujami mokytojos Alvyros Gedeikienės. Atvyko Šilalės rajono Savivaldybės meras Jonas Gudauskas, administracijos direktorius Raimundas Vaitiekus, Tauragės apskrities šaulių vadas, majoras Kęstutis Bauža bei kiti garbūs svečiai. Šv. Mišias gausiai susirinkusiems tikintiesiems minint 99-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės metines aukojo klebonas kan. dr. Algis Genutis. Po šv. Mišių sugiedotas Lietuvos himnas, jauniesiems šauliams įteikti Padėkos raštai už aktyvią veiklą. 20 jaunųjų šaulių priėmė priesaiką ir įsiliejo į šaulių gretas.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Trispalvė – ant vandentiekio bokšto

Minėjimas prie Šakių vandentiekio bokšto

ŠAKIAI. Prieš 65 metus, vasario 15-ąją, Šakių „Žiburio“ gimnazijos auklėtiniai iškėlė Lietuvos trispalvę ant Šakių vandentiekio bokšto. Tačiau plazdančios vėliavos jaunuoliai savo akimis nepamatė – jie buvo suimti, apkaltinti tėvynės išdavimu, įkalinti. Šiemet vasario 16-osios išvakarėse prie Šakių miesto vandentiekio bokšto Šakių „Žiburio“ gimnazijos bendruomenė ir Šakių 405-osios kuopos jaunieji šauliai paminėjo 65-ąsias Lietuvos trispalvės iškėlimo ant vandentiekio bokšto metines.

Renginyje dalyvavo laikinai savivaldybės mero pareigas einantis savivaldybės tarybos narys Juozas Puodžiukaitis, mero pavaduotojas Edgaras Pilypaitis, savivaldybės tarybos nariai, tremtiniai. Virš Šakių vandentiekio bokšto vėl suplevėsavo trispalvė...

Belaukiant Vasario 16-osios

Renginio dalyviai prie paminklo tremties aukoms Pasvalyje

PASVALYS. Vasario 13 dieną čia vykęs renginys buvo skirtas Lietuvos Valstybės Atkūrimo dienai – Vasario 16-ajai – paminėti. Pasvalio katalikės moterys, tremtiniai, krašto žmonės, svečiai iš Panevėžio, Pasvalio „Lėvens“ pagrindinės mokyklos 7 b klasės mokiniai rinkosi senose Pasvalio kapinėse, prie granitinio memorialinio paminklo Pasvalio krašto tremties ir pokario metų raudonojo teroro aukoms. Žodį tarė Lietuvos katalikių moterų sąjungos Pasvalio skyriaus draugijos pirmininkė Vlada Čirvinskienė. Nuskambėjo „Tautiška giesmė“, malda už žuvusiuosius. Mokytoja Birutė Simonaitienė perskaitė Bernardo Brazdžionio eilėraštį „Lietuvos laukai“, o savo motinos Konstancijos Jankevičienės eilėraštį „Kuo mes stiprūs“ perskaitė Onutė Striškienė iš Panevėžio rajono. Prie paminklo uždegtos žvakės.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Minėjime – malda, vėliava, parodos ir monografija

Kupiškėnai žygiuoja su 38 metrų vėliava

KUPIŠKIS. Vasario 16-oji kupiškėnams šiemet buvo ypatinga. Ryte gatvėse būriavosi šventiškai nusiteikę, tautiškai pasipuošę vaikai ir suaugusieji. Žmonės rinkosi į miesto centre esančią Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštę. Čia vyko Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija. Visus pasveikino rajono meras Dainius Bardauskas, Seimo narys Raimondas Martinėlis. Iš aikštės centrine gatve link bažnyčios nusidriekė eisena žmonių, kurie nešė 38 metrų Lietuvos trispalvę. Reginys buvo iš tiesų įspūdingas. 12 valandą Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje šv. Mišias už Lietuvą ir jos žmones aukojo Kupiškio dekanas ir Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios klebonas kun. Mindaugas Kučinskas. Po šv. Mišių buvo padėtos gėlių puokštės istorinėse miesto vietose.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Nepriklausomybės šventė

Luokiškiai prie Nepriklausomybės paminklo švenčia Lietuvos Valstybės atkūrimo šventę

LUOKĖ. Prisijungdamos prie Prezidentės pilietinės akcijos „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“ Luokės seniūnijos institucijos (seniūnija, V. Kleivos gimnazija, vaikų muzikos ir dailės mokykla, Visų Šventųjų parapijos ir vietos bendruomenės, „Bočių“ klubas ir kiti) iškilmingai paminėjo Lietuvos valstybės atkūrimo šventę. Luokės klebonas kun. Virginijus Palionis aukodamas šv. Mišias už Lietuvos Nepriklausomybės gynėjus priminė, kad pirmas požymis, kad tautos nebelieka, bus tas, kad joje nebeliks žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimo, ir kvietė išsaugoti teisingumą, žmogiškumą ir laisvę.

Paskui šventė tęsėsi skverelyje prie Nepriklausomybės paminklo. Sugiedojus Lietuvos himną, susirinkusius pasveikino seniūnas Česlovas Ubartas ir pabrėžė, kad prieš 99 metus vasario 16-ąją ištarti žodžiai – „Lietuva – Nepriklausoma Valstybė“ – tapo kūnu ir gyvena tarp mūsų, linkėjo, kad tą istorinį momentą uždegta Laisvės ugnis bei liepsnojanti meilė Lietuvai visada jungtų praeities, dabarties ir ateities kartas. Jo mintį pratęsė jauniausias šventės dalyvis, penkiametis Lidijos ir Egidijaus Stonių sūnus Adomas. Jis padeklamavo Danutės Jovaišienės eilėraštį „Mano Lietuva“.

Likimai

Paroda pagerbtas mokytojo ir politinio kalinio atminimas

Bronius VERTELKA

Juozapo Šiaučiūno vaikai Juozapas Eugenijus Šiaučiūnas ir Emilija Pajauta Šiaučiūnaitė-Garbonienė

Kernavė. Vasario 15-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo 99-ųjų metinių išvakarėse Kernavės archeologinės vietovės muziejaus parodų salėje vyko parodos „Juozas Šiaučiūnas – gyventa Kernavei ir Lietuvai“, skirtos tarpukario šviesuolio, mokytojo, kraštotyrininko, Kernavės muziejaus įkūrėjo, sovietinio lagerio kalinio atminimui, atidarymas. Ją parengė Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija bendradarbiaudama su Lietuvos ypatinguoju archyvu. Parodoje – asmeniniai J. Šiaučiūno daiktai, knygos, mokyklinės veiklos reikmenys, muziejaus įkūrimo liudijimai, kasdieninį darbą atskleidžiantys dienoraščiai, nuotraukos, represinių struktūrų dokumentai, nušviečiantys šio tarpukario inteligento darbus valstybės stiprinimui ir tragišką likimą sovietams okupavus Lietuvą.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Šventė drauge su savanoriais

Savanoriai ir kiti šventės dalyviai po maldų už Tėvynę ant laiptų prie bažnyčios durų. Priekyje centre (iš kairės) – kan. Jonas Paulauskas, kunigai Audrius Undraitis ir Kęstutis Vainorius

GARGŽDAI. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos 99-ųjų metinių minėjimas prasidėjo 12 val. šv. Mišiomis Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Žvalūs rinkosi žmonės į bažnyčią dalyvauti pamaldose už laisvą Tėvynę, melsti Aukščiausiojo pagalbos neprarasti jos. Darnia rikiuote su vėliavomis per miestą atžygiavo šventėje dalyvauti pasiryžę Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302 lengvosios pėstininkų kuopos kariai, t. y. Gargždų kariai savanoriai. Šiai kuopai penktus metus vadovauja kpt. Gintautas Razma. Jis džiaugiasi, kad per tą laiką Gargždų savanorių kuopa ženkliai ūgtelėjo bei pasiekė ne vieną garbingą laimėjimą. Du kartus iš eilės kuopa buvo pripažinta geriausia pėstininkų kuopa Savanorių pajėgose. „Nuotaikos džiugios, – sakė pėstininkų kuopos vadas kpt. G. Razma, – vis daugiau jaunimo įsijungia į mūsų gretas ir supranta, kad darbais, o ne žodžiais mes Tėvynę kuriame. Dar kartą tai patvirtina, kad galimos agresijos išvakarėse gebame susitelkti – o tai ir yra svarbiausia“.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Šventa tautos diena

Klebonas kun. Artūras Stanevičius pasipuošė tautine atributika

KĖDAINIAI. Vasario 16-ąją lietuvis pradeda nuo jį pažadinusios aušros, Trispalvės iškėlimo prie savo namų, rytmetinės maldos už Tėvynę, prisiminimų virpinančių širdį, Lietuvos himno, giesmės, artimo žmogaus apkabinimo. Kiekviena bendruomenė savitai paminėjo Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Šv. Jurgio parapijos tikintieji ėjo į ankstyvąsias šv. Mišias. Klebonas kun. Artūras Stanevičius kvietė visus maldai už Tėvynę ir jos didvyrius. Po pamaldų, sugiedojus Lietuvos himną, klebonas sveikino parapijiečius linkėdamas, kad pajustume džiaugsmą ir pakylėjimą kiekvienas savo širdyje, toje nevienadienėje tautos šventėje, gyvenančioje mumyse nuolatos. Po šv. Mišių Šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje paleisti trijų spalvų balionai su laiškais. Trys laiškai pakilo į padangę. Laiškus su šventiniais linkėjimais rašė Šv. Jurgio bendruomenės tikintieji, „Caritas“ ir bažnyčios choras. Viename laiške linkėjo taikos, Dievo palaimos ir džiaugsmingos šventės šeimoms, kitame – tikėjimo, meilės, vilties ir pagarbos vienų kitiems, trečiame – skambių giesmių, didingo balsų aido po Šv. Jurgio bažnyčios skliautais, visiems drauge džiaugsmingai švenčiant istorinę tautos šventę.

Nepriklausomybės Akto pasirašymo inscenizacija ir paroda

ŠIAULIAI. Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos minėjimas tradiciškai prasidėjo šv. Mišiomis Šiaulių Katedroje. Mišių metu buvo palaiminta Lietuvos trispalvė, kuri 12 valandą buvo atnešta į Prisikėlimo aikštę. Joje šiauliečiai ir miesto svečiai pirmą kartą stebėjo teatralizuotą Nepriklausomybės Akto pasirašymo inscenizaciją. 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktą pasirašė 20 iškilių signatarų, tarp kurių buvo keturi šiauliečiai – Mykolas Biržiška, Jonas Vileišis, Steponas Kairys ir Alfonsas Petrulis. Šias istorines asmenybes įkūnijo Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktoriai Vladas Baranauskas, Romanas Dudnikas, Aurimas Žvinys ir Juozas Žibūda. Po teatralizuotos inscenizacijos vyko iškilminga Lietuvos valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija. „Tautišką giesmę“ giedojo vokalo studija „Ro-ko-ko“. Su Lietuvos Valstybės atkūrimo diena Lietuvą ir į Prisikėlimo aikštę susirinkusius žmones sveikino miesto meras Artūras Visockas ir pabrėžė Nepriklausomybės Akto svarbą Lietuvai. Savo kalboje meras skatino būti drąsiais ir vieningais, kokie buvo ir Nepriklausomybės Aktą pasirašę signatarai. Sveikinimo žodį tarė ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Paskui startavo žaidimas „Nepriklausomybės keliu“, kuriame dalyviai turėjo surasti užšifruotas miesto vietas ir atlikti užduotis.

Nepriklausomybės aikštę papuošė 99 trispalvės

TELŠIAI. 99-asis Lietuvos gimtadienis paminėtas išskirtinai – Nepriklausomybės aikštėje iškeltos 99 trispalvės, iš kurių suformuota viena didžiulė bendra vėliava. Prie akcijos jungtis visą bendruomenę pakvietė Telšių kultūros centras. Idėjai pritarė ir renginyje dalyvavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės Telšių 604 kuopa, Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės šauliai, policijos pareigūnai, ugniagesiai, medikai, valstybės tarnautojai, švietimo įstaigos, daugelis Žemaitijos sostinės nevyriausybinių organizacijų ir visi pilietiški telšiškiai. „Idėja Nepriklausomybės aikštėje išskleisti 99 vėliavas gimė netikėtai. Norėjosi sukurti telšiškiams išskirtinę šventę, suvienyti bendruomenę ir parodyti, kad mes mokame paminėti savo mylimos Tėvynės gimtadienį kitaip. Džiaugiuosi, jog į sumanymą telšiškiai pažiūrėjo ypač atsakingai ir visiems mums kartu pavyko įgyvendinti akciją sukuriant vieningą kompoziciją“, – kalbėjo Telšių kultūros centro režisierė ir viena idėjos sumanytojų Alina Gintalienė. Režisierė atskleidė, kad prie akcijos prisijungti panoro dar daugiau negu 99 vėliavas atsinešę piliečiai. Bendrai trispalvių suskaičiuota gerokai daugiau kaip 100.