|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Žmogaus dvasia neįveikiama Minėjime malda, vėliava, parodos ir monografija
KUPIŠKIS. Vasario 16-oji kupiškėnams šiemet buvo ypatinga. Ryte gatvėse būriavosi šventiškai nusiteikę, tautiškai pasipuošę vaikai ir suaugusieji. Žmonės rinkosi į miesto centre esančią Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštę. Čia vyko Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija. Visus pasveikino rajono meras Dainius Bardauskas, Seimo narys Raimondas Martinėlis. Iš aikštės centrine gatve link bažnyčios nusidriekė eisena žmonių, kurie nešė 38 metrų Lietuvos trispalvę. Reginys buvo iš tiesų įspūdingas. 12 valandą Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje šv. Mišias už Lietuvą ir jos žmones aukojo Kupiškio dekanas ir Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios klebonas kun. Mindaugas Kučinskas. Po šv. Mišių buvo padėtos gėlių puokštės istorinėse miesto vietose. Iš bažnyčios kupiškėnai ėjo į kultūros centrą. Čia muziejininkė Miglė Zakarauskaitė pristatė Sofijos Kanaverskytės parodą (pati autorė dėl ligos negalėjo atvykti). Tai aplikavimo ir siuvinėjimo technika sukurtos vėliavos, kuriose įamžintas Lietuvos valdovų, didžiųjų kunigaikščių Žygimanto Augusto, Aleksandro, Jogailos, Vytauto, Kęstučio, Algirdo, Gedimino, Mindaugo ir jo žmonos, šalies globėjo šv. Kazimiero, kunigaikštienės Barboros Radvilaitės atminimas. Vėliavos sukurtos iš spalvingų audinio skiaučių, spalvotų juostelių, mezginių, aukso juostelių, atskleidžia istorinę prabangą. Dailininkė S. Kanaverskytė, Klaipėdoje surengusi parodą Lietuvos valdovai, šventė savo kūrybinės veiklos penkiasdešimtmetį. Baigusi mokslus Valstybiniame dailės institute, savo kūrybinę veiklą kaip dailininkė pradėjo Panevėžio dramos teatre. Tai buvo įsimintinas laikas, nes dirbta kartu su legendiniu režisieriumi Juozu Miltiniu. Po to dirbo Vilniaus Jaunimo teatre, vėliau Klaipėdos dramos teatre. S. Kanaverskytė 35 metus atidavė pedagoginiam darbui Klaipėdos universitete dėstė scenografiją būsimiems mėgėjų teatro režisieriams. Lietuvos valdovų vėliavų paroda Kupiškyje yra jau devintoji. 14 valandą prasidėjo Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas ir proginis folkmetalo muzikos grupės Ūkanose iš Vilniaus koncertas. Jis vyko didžiojoje kultūros centro salėje. O bene vienas svarbiausių vasario 16 dienos renginių monografijos Kupiškis. Naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai pristatymas. Tai beveik penkerius metus lauktas kūrinys. Į pristatymą atvyko 20 svečių iš Vilniaus. Tai monografijos straipsnių autoriai, mokslininkai, Vilniaus kupiškėnų klubo atstovai, kiti kupiškėnai straipsnių autoriai. Monografijos sudarytojai muziejininkei Aušrai Jonušytei rajono meras D. Bardauskas įteikė savivaldybės padėką. Netrūko padėkos žodžių Aušrai ir iš rajono gyventojų. Paskui Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė pristatė fotografijų ir leidinių parodą Nepriklausomos Lietuvos kūrėjai ir puoselėtojai kupiškėnai profesorius Bronius Dundulis ir akademikas Vytautas Merkys. Istorikas prof. B. Dundulis gimė 1909 m. lapkričio 26 d. Gyvakarų kaime, 1928 metais baigė Telšių gimnaziją. 19281933 metais studijavo istoriją Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto Filosofijos skyriuje. Nuo 1934 metų kovo iki 1940 metų kovo studijavo Sorbonos universitete. 1936 metais gavęs Prancūzijos vyriausybės stipendiją rengė disertaciją Napaleonas ir Lietuva 1812 metais. 1941 m. vasario 26 d. grįžo į Lietuvą. 1941m. gegužės 7 d. buvo Vilniaus dailės muziejaus istorinio skyriaus vedėjas, nuo 1941 m. liepos iki 1942 m. sausio Vilniaus archyvo vedėjas. Dirbo Vilniaus pedagoginio instituto lektoriumi, Vilniaus universiteto (VU) Humanitarinių mokslų fakulteto vyr. asistentu. 19461961 metais VU Visuotinės istorijos katedros vedėjas, docentas (1958), profesorius (1969). VU dirbo iki 1992 metų. Tyrinėjo maždaug tūkstantmečio metų Lietuvos istorijos laikotarpį nuo normanų iki Napaleono. 1998 metais apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu. 2000 metais B. Dunduliui įteiktas Prancūzijos nacionalinių nuopelnų Komandoro laipsnio ordinas už nuopelnus istoriografijos mokslui ir publikacijas, skirtas Napaleono kampanijai ir jo žygiui į Lietuvą, už Lietuvos istorinių ryšių su Europos valstybėmis ir ypač su Prancūzija atskleidimą. Mokslininkas mirė 2000 m. rugsėjo 1 d., palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse. Į parodos atidarymą Kupiškyje atvykusios jo dukros Daiva Dundulytė-Senulienė ir Ieva Dundulytė-Šenavičienė perdavė muziejui keletą asmeninių tėvo daiktų. Istorikas, akademikas, Kupiškio rajono Garbės pilietis (2001) Vytautas Merkys gimė 1929 m. gegužės 5 d. Čivų kaime, Skapiškio valsčiuje. 1946 metais baigė Kupiškio gimnaziją, 1951 metais Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. 19531986 metais buvo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto aspirantas, jaunesnysis mokslinis bendradarbis, skyriaus vedėjas, 19861987 metais Lietuvos Mokslų Akademijos Ekonomikos instituto ūkio ir ekonominės minties istorijos skyriaus vedėjas, 19871992 metais Lietuvos istorijos instituto direktorius, nuo 1992 metų vyriausiasis mokslinis bendradarbis, vienas iš žymiausių lietuviškos spaudos draudimo laikotarpio tyrinėtojų. Humanitarinių mokslų habilituotas daktaras (1969), profesorius (1991), Lietuvos Mokslų Akademijos akademikas (2003), Gardino universiteto garbės daktaras (1993), S. Daukanto (1996) ir Lietuvos mokslo premijų (1997) laureatas. Parašė 15 knygų, Lietuvos istorijos vadovėlių vidurinėms mokykloms (19691988). Buvo tikrasis Lietuvos akademijos narys, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas. Apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu. Mirė 2012 m. liepos 25 d. Palaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje. Prisiminimais apie vyrą dalinosi akademiko našlė. Aldona Ramanauskienė Autorės ir Vigilijos Grigienės nuotraukos
© 2017 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |