Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Lietuva minėjo Valstybės atkūrimo dienos metines

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė su grupe šventės dalyvių Simono Daukanto aikštėje

Vasario 16-ąją Lietuva minėjo 99-ąsias Valstybės atkūrimo dienos metines – prisiminė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašiusius signatarus, savanorius, laisvės kovotojus, pagerbė šaliai nusipelniusius šių dienų žmones, linksminosi įvairiose šalies vietose surengtuose kultūriniuose renginiuose. Iškilmingas Valstybės atkūrimo dienos minėjimas bei Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija vidurdienį vyko sostinės Simono Daukanto aikštėje ir Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Supažindiname su įspūdingesniais Vasario 16-osios minėjimais įvairiose Lietuvos vietose.

Eisenoje „Lietuvos valstybės keliu“ dalyvavo dvigubai daugiau moksleivių nei pernai

VILNIUS. Ryte sostinės Rasų kapinėse buvo pagerbtas Nepriklausomybės Akto signatarų atminimas, padėta gėlių. Jų padėta ir prie 1949 m. Vasario 16 d. Deklaracijos signataro, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos pirmininko, partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto paminklo, esančio prie Krašto apsaugos ministerijos. Vidudienį Simono Daukanto aikštėje tradiciškai iškilmingai pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos. Prezidentė Dalia Grybauskaitė čia sakė: „Vasario 16-oji – šventė, kuri mus pakylėja. Ir valstybę, ir žmogų. Kiekvieną, kuris šį rytą prie namų ar širdyje iškėlėme Trispalvę. Šią dieną ypač stipriai jaučiame pasididžiavimą už mūsų valstybės nueitą kelią, už visų juo ėjusių ir einančių tautiečių atkaklumą, pasiaukojimą, drąsą, kūrybą ir meilę Lietuvai, nesunaikintą nei karų, nei tremčių, nei sovietinio lagerio, neparduotą ir neišmainytą. Troškimas ir pareiga išsaugoti, apginti valstybę šiandien mus susieja su ryžtingais romantikais, kurie praėjusio amžiaus pradžioje užsibrėžė tikslą grąžinti Lietuvai tai, ką okupacijos – viena po kitos – atėmė ir naikino: valstybingumą, tapatybę, kalbą, savigarbą. Mes turime ko mokytis iš savo Vasario 16-osios. Ir anuomet, ir dabar pasaulyje buvo brėžiamos naujos trajektorijos. Tik tada Lietuva buvo lyg pavasario daigas, vėl prasikalęs per okupacijų ledą. O šių dienų Lietuva – jau beveik šimtametis ąžuolas. Mes turime, iš ko pasisemti stiprybės, turime, ką ginti ir saugoti. Būkime tvirti, išdidūs, nepalaužiami ir linksmi, nes tai – mūsų šventė! Tegul mūsų Trispalvė bus matoma visame pasaulyje, kur tik yra mūsų tautiečių ir Lietuvos draugų!“

Po šv. Mišių Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje, kurias aukojo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, koncelebravo arkivyskupai Pedras Lopesas Kvintana (Pedro Lopez Quintana) ir Sigitas Tamkevičius, vysk. Arūnas Poniškaitis, vyko tradicinis Vasario 16-osios minėjimas prie Nepriklausomybės Akto signatarų namų Vilniuje.

Eiseną, skirtą Valstybės atkūrimo dienai, Vilniaus gatvėmis surengė patriotiškai nusiteikę sostinės moksleiviai. Taip Vilnius tęsia pernai gimusią gražią tradiciją – Vasario 16 dieną suburti tūkstančius moksleivių iš visos Lietuvos į šventinę eiseną sostinės gatvėmis – „Lietuvos valstybės keliu“. Nešini trispalvėmis, balionais ir gimnazijų vėliavomis, mušdami būgnus, kartu su mokytojais jie aplankė 16 įdomių ir Lietuvos valstybei svarbių objektų – nuo Šventaragio slėnio iki pat Rasų kapinių – ir išgirdo Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus ir prof. Vytauto Landsbergio sveikinimus, dr. Jono Basanavičiaus žodžius prie Signatarų namų skaitė aktorius Gediminas Storpirštis, trimitu grojo Laurynas Lapė. Eisenos maršrutas buvo suplanuotas neatsitiktinai – jis prasidėjo nuo senosios Lietuvos valstybės centro – Šventaragio slėnio, nuo Valdovų rūmų ir Katedros, kurioje ilsisi Vytautas Didysis ir Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras. Prie Lietuvos nacionalinės filharmonijos, kur buvusiuose Miesto salės rūmuose 1905 metais posėdžiavo Didysis Vilniaus seimas, pareikalavęs Lietuvos savarankiškumo, eisenos dalyvius pasitiko trimitininkas L. Lapė. Jis atliko kompozitoriaus Juozo Naujalio kompoziciją „Lietuva brangi“. Toliau moksleivių eisena patraukė link Aušros Vartų, aplankė Rasų kapines, Vasario 16-osios Akto signatarų dr. Jono Basanavičiaus ir Jono Vileišio kapus. Čia eisenos dalyvius pasitiko pirmasis atkurtos Lietuvos Respublikos vadovas, prof. Vytautas Landsbergis ir jaunimui linkėjo ištvermės ir stiprybės. Sugiedoję Lietuvos himną, moksleiviai su mokytojais rinkosi Rotušėje, kur buvo vaišinami kareiviška koše ir arbata. Kūrybingai ir prasmingai paminėti Valstybės atkūrimo dieną eisena „Lietuvos valstybės keliu“ drauge sumanė Vilniaus miesto savivaldybė, Lituanistų sambūris ir Lietuvos istorijos mokytojų asociacija. Antrus metus surengtoje Vasario 16-osios eisenoje dalyvavo dvigubai daugiau (2000 moksleivių) nei pernai. Ši smagi šventinė eisena tampa tradicine – tikimasi, kad kitąmet ji pritrauks dar gausesnį jaunų žmonių būrį iš visos Lietuvos.

Vilniaus rotušėje medaliais „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ asmenis, aktyviai dalyvaujančius bendruomenių veikloje, turinčius didžių nuopelnų mūsų Tautai ir jos sostinei, pagerbė Visuomeninė apdovanojimų „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ komisija (jos vadovas – reformatų kunigas Tomas Šernas, talkino asociacija „Vilniui ir Tautai“).

Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vilniečiai ir svečiai galėjo apsilankyti ekspozicijoje „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, koplyčioje-kolumbariume ir Konferencijų salėje eksponuojamoje nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ darbų parodoje, išvysti rež. Justino Lingio ir Gerimanto Statinio dokumentinį filmą „Lietuvos Prezidentas Aleksandras Stulginskis“. Muziejaus darbuotojai neužmiršo ir mažiausiųjų muziejaus lankytojų. Juos pakvietė dalyvauti edukaciniame užsiėmime „Sukurk Lietuvos žemėlapį“. Vaikai iš spalvoto popieriaus klijavo Lietuvos žemėlapį.

Programa vyko ir kitose sostinės erdvėse. Švenčiančių vilniečių ir miesto svečių laukė specialiai parengti pramoginiai, edukaciniai, kultūriniai valstybingumo maršrutai „Geltona. Žalia. Raudona“. Vilniečiams bei miesto svečiams surengtos ir kitos pramogos – nuo interaktyvių fotostudijų, koncertų, orientacinių varžybų iki paskaitų, pasivaikščiojimų po Vilnių, sutartinių pamokų. Vilniečiai ir miesto svečiai vakare rinkosi prie simbolinių laužų, kurie uždegti Gedimino prospekte – 16 laužų suliepsnojo nuo Katedros iki Vinco Kudirkos aikštės. Nacionalinėje filharmonijoje surengtas Vasario 16-osios minėjimo koncertas, o Katedros aikštėje – koncertas „Aš tikrai myliu Lietuvą“.

Jaunimo eitynės ir apdovanojimai

KAUNAS. Vasario 16-osios rytą Kristaus Prisikėlimo Bazilikoje arkivyskupas Lionginas Virbalas aukojo šv. Mišias už Lietuvą. Kauno arkivyskupija, Kristaus Prisikėlimo parapija ir „Marijos radijas“ pakvietė tikinčiuosius į 40 valandų Švč. Sakramento adoraciją. Taip dėkota Dievui už laisvės dovaną, drauge paminėta garbingojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio iniciatyva pradėti Kaune nuolatinę Eucharistijos adoraciją.

Valstybės atkūrimo dienos minėjimas vyko Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Bene pagrindinis renginys Kaune buvo tradicinės tautinio jaunimo eitynės. Keli šimtai patriotiškai nusiteikusių žmonių – jaunimo, šeimų su vaikais, – nešini Lietuvos vėliavomis ir kita tautine simbolika, nuo Ramybės parko Laivės alėja žygiavo iki istorinės Prezidentūros. Eitynių dalyviai nešė plakatus su Kazio Škirpos ir Kazio Binkio citatomis. Skandavo „Lietuva – lietuviams!“, „Jei nenori imigrantų, tai suplok!“, „Priimk Smetoną į savo širdį!“, „Didžiuokis ir apgink savo lietuvybę“, „Lietuva, sveikiname tave“, „Kaunas – lietuvių miestas“, „Kartu žygiuokim į baltą rytojų“ ir kiti. Prie Istorinės Prezidentūros eitynių dalyviai pagerbė Antano Smetonos paminklą.

Kauno dramos teatre prezidentas Valdas Adamkus filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ režisieriui Donatui Ulvydui ir prodiuserei Živilei Gallego įteikė Kauno miesto įsteigtą apdovanojimą „Laisva šalis“ už laisvės idėjos puoselėjimą.

Vasario 16 dieną Kauno paveikslų galerijoje septynioliktą kartą įvyko „Geriausio metų kūrinio“ apdovanojimai. Populiariausiu žiūrovų išrinktu autoriumi tapo Pranas Griušys. Jo kūrinys „Mano draugas – Tambovo vilkas“ pripažintas geriausiu iš 111 eksponuotų darbų.

Pavakary Kauno „Žalgirio“ arenoje vyko šventinis koncertas „Aš – dalis tavęs“.

Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka

© 2017 „XXI amžius“