|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Pagalba migrantams moralinis reikalavimas Popiežius Pranciškus apie svetingumą kenčiantiems svetimšaliams Mindaugas Buika
Mūsų ganytojų paraginimu ateinantį sekmadienį, kovo 5 dieną, esame pakviesti melstis už lietuvius, pasklidusius visame pasaulyje. Dėl skaudžių šiuolaikinės migracijos klausimų popiežius Pranciškus jau ne kartą yra pasisakęs. Tačiau išsamus jo pranešimas Romoje vykusio VI tarptautinio forumo Migracija ir taika dalyviams išsiskyrė ypatingu solidarumu ir todėl kartais įvardijamas kaip Magna Charta krikščioniškam šios problemos sprendimui. Šią kas dvejus metus rengiamą, ekspertų konferenciją vasario 2122 dienomis buvo organizavusi naujoji Vatikano Visapusiško žmogaus vystymo dikasterija kartu su vienuolių skalebriniečių pagalbos migrantams tinklu ir vokiečių katalikų Konrado Adenauerio socialinės paramos fondu. Renginio tikslas yra skatinti kuo platesnį dialogą, aptariant giliąsias ir labai įvairias migracijos priežastis bei ieškant etinių, politinių bei ekonominių sprendimų priimti ir integruoti svetimšalius. Šiuos klausimus aptaręs ir Šventasis Tėvas pabrėžė, jog yra moralinė pareiga sutelktai ir veiksmingai atsiliepti politinėje bendruomenėje, pilietinėje visuomenėje ir Bažnyčioje į naujuosius masyvios migracijos iššūkius, kuriuos sąlygoja įvairaus pobūdžio XX ir XXI amžių sandūroje iškilusios humanitarinės krizės, deja, turinčios tęstinumo tendenciją. |
||
|
|
||
|
Kun. Vytenis Vaškelis
Gyvenimas be gundymų ne gyvenimas, o vegetavimas, nes nesuteikia žmogui galimybių, įrodančių, ko jis iš tiesų yra vertas. Kas, atsainiai numodamas ranka į elementarių moralės principų laikymąsi, į pirmą vietą iškelia visų gyvenimo malonumų siekį ir sako: Aš pagundų neturiu, nes, ką noriu, tai ir darau, vadovaujasi iš viso Biblijos konteksto ištraukta didžiojo melo žinia: Kristus nebuvo prikeltas (1 Kor 15, 16), todėl valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime (1 Kor 15, 32). Kai žmogaus doroviniai sąžinės stabdžiai nebeveikia, jis kaip sugauta bejėgė musė aplimpa nuodingais voratinklių siūleliais, ir, paaiškėja, kad, užuot aukštai skraidęs savo įsivaizduojamos laisvės sparnais, tapo iščiulpta savo gundymų auka. Ar gali žmogus būti gundomas blogio ir užgrūdintos jo dorybės, jei jis visas pasinėręs į melo srutas? |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |