Audros laužė –
nepalūžom

Taikos psichologas, karo medikas ir Dachau kalinys

Lietuvos psichologijos mokslo kūrėją Vladimirą (Vladą) Lazersoną (1889–1945) prisimenant

Dr. Arūnas Bubnys

Vladimiras Lazersonas

Grupė VDU dėstytojų. Vladimiras Lazersonas – paskutinėje eilėje penktas iš kairės

Vladimiras Lazersonas gimė 1889 m. balandžio 8 d. Maskvoje. Jo tėvas Rudolfas buvo kilęs iš Palangos. Pradžios mokyklą ir progimnaziją V. Lazersonas baigė Palangoje, vėliau mokėsi Kaune, Komercijos mokykloje, kurią baigė ir gavo atestatą 1907 metais. Be to, Kaune jis papildomai pramoko lotynų kalbos. 1907–1911 metais V. Lazersonas studijavo Jenos (Vokietija) universiteto filosofijos fakultete ir Ciuricho universitete. Čia jis daugiausia studijavo psichologiją, fiziologiją, pedagogiką ir gnoseologiją, dirbo Ciuricho universiteto eksperimentinės psichologijos laboratorijoje, savarankiškai vykdė psichologijos eksperimentus ir dalyvavo garsių profesorių vadovaujamuose psichologijos ir pedagogikos seminaruose¹.

Prof. F. Šumano vadovaujamas V. Lazersonas 1911 metais parašė disertaciją vokiečių kalba „Der unmittelbare Bewegungseindruck“ („Betarpiškas judesio įspūdis“, dar yra verčiama ir „Pagrindinių teorijų apie betarpišką judėjimo įspūdį kritika“). Disertacija buvo išleista Leipcige 1912 metais Ambros Barth leidykloje. Išlaikius papildomus egzaminus Ciuricho universiteto filosofijos fakultete, V. Lazersonui buvo suteiktas filosofijos daktaro laipsnis. 1911–1916 metais jis tęsė mokslinius darbus psichologijos srityje Peterburge ir Tartu (tuomet Jurjeve). 1916 metais jis baigė Tartu universiteto medicinos fakultetą, 1917 metais gavo gydytojo diplomą. Pirmojo pasaulinio karo metu buvo pašauktas tarnauti į Rusijos kariuomenę karo gydytoju. 1917 metais sugrįžęs iš fronto, Kijeve jis buvo išrinktas psichologijos docentu prie Kijevo Aukštųjų moterų kursų ir ten dėstė iki pat išvykimo į Lietuvą 1920 metais.²  Ukrainoje prasidėję žydų pogromai paskatino sugrįžti į Lietuvą. Nuo 1920 iki 1940 metų dirbo Kaune.

Sugrįžęs į Lietuvą, V. Lazersonas buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę (11-ąjį pėstininkų pulką, vėliau buvo perkeltas į 9-ąjį pėstininkų pulką) ir tarnavo pulko gydytoju. Iš kariuomenės 1921 metais jis buvo komandiruotas į Aukštuosius kursus Kaune ir išrinktas asistentu psichologijos katedroje. Čia vadovavo studentų praktikos darbams ir dirbo psichologijos laboratorijoje³. Lietuvos valstybė po Pirmojo pasaulinio karo sunkiai kūrė savo valdžios įstaigas, kariuomenę ir švietimo sistemą. Aukštieji kursai Kaune tapo būsimojo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) branduoliu. Kaune susitiko du mokslininkai, kuriems buvo lemta tapti Lietuvos psichologijos mokslo kūrėjais ir korifėjais – Jonas Vabalas-Gudaitis ir Vladimiras Lazersonas. Pasak prof. Albino Bagdono, reikėjo kurti psichologijos mokslo metodologiją, lietuvišką terminiją, daugelį dalykų pradėti nuo nulio. Gyvendamas Lietuvoje, V. Lazersonas savo vardą lietuviškame pase sutrumpino ir vadinosi Vladu⁴. Eksperimentinės psichologijos ir pedagogikos katedros įkūrimas buvo didelis žingsnis psichologijos mokslo vystymuisi Lietuvoje. V. Lazersonas ir J. Vabalas-Gudaitis buvo vieninteliai šios srities specialistai šalyje, vėliau jų pastangomis buvo išauginta naujų ir gabių mokslininkų karta. VDU Lazersonas buvo ne tik Eksperimentinės psichologijos ir pedagogikos katedros asistentas, bet ir privatdocentas, skaitęs daug paskaitų įvairiomis kalbomis ir temomis. Jis mokėjo lietuvių, žydų, rusų, vokiečių, lenkų ir prancūzų kalbas. Privačiame nervų ligų kabinete jis gydė įvairiausius sutrikimus, taikydavo hipnozę. Sugrįžęs iš darbo namo, ir toliau dirbdavo – vakarais spausdinimo mašinėle rašydavo mokslinius straipsnius⁵. 1928 metais apgynė habilitacinį darbą, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto taryba jam pripažino privatdocento titulą ir paliko jį dirbti vyresniuoju Eksperimentinės psichologijos instituto asistentu⁶. 1932 m. rugpjūčio 22–27 d. VDU Humanitarinių mokslų fakulteto pedagogikos katedros docentas dr. V. Lazersonas dalyvavo tarptautiniame psichologų kongrese Kopenhagoje⁷. LR švietimo ministro įsakymu buvo komandiruotas į SSRS, Austriją, Prancūziją ir Italiją.

Lietuvai atgavus Vilnių, VDU Humanitarinių mokslų fakultetas buvo perkeltas į Vilniaus universitetą. 1940 m. sausio 29 d. švietimo ministro įsakymu V. Lazersonas buvo atkeltas dirbti į Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą⁸. Šiame fakultete pavasario semestre skaitė pedagoginės psichologijos ir vaikų psichologijos paskaitas, vedė pedagogikos ir eksperimentinės psichologijos seminarą. Jam buvo suteiktas profesoriaus vardas⁹. Vilniaus universitete V. Lazersonas liko dirbti ir sovietams aneksavus Lietuvą. Švietimo liaudies komisaro įsakymu jis nuo 1940 m. rugsėjo 1 d. buvo paskirtas VU Humanitarinių mokslų fakulteto docentu¹⁰. Sovietmečiu VU buvo atskirtos pedagogikos ir psichologijos katedros, psichologijos katedros vedėju buvo paskirtas V. Lazersonas. 1940 metais rudens semestre jis Humanitarinių mokslų fakultete skaitė eksperimentinės psichologijos paskaitas ir vedė pratybas. 1940 m. spalio 10 d. dalyvavo Vilniaus medicinos darbuotojų profesinės sąjungos gydytojų sekcijos pirmame viešajame moksliniame posėdyje ir buvo išrinktas į prezidiumą. Vilniuje V. Lazersonas gyveno Kalinausko g. 3¹¹. VU 1940 m. gruodžio 30 d. išduotame pažymėjime rašoma, kad V. Lazersonas yra VU Humanitarinių mokslų fakulteto profesorius, katedros (psichologijos) vedėjas ir gauna mėnesinį atlyginimą netto 752,41 rublių¹². Be to, jis dar dirbo Kauno vaikų namų psichoneurologu¹³. 1941 metų pavasario semestre VU Humanitarinių mokslų fakultete skaitė vaikų psichologijos ir mokyklinės higienos paskaitas bei vedė psichologijos pratybas¹⁴.

V. Lazersonas buvo labai universalus mokslininkas, jį domino įvairios psichologijos mokslo kryptys – nuo vaikų raidos psichologijos iki genialių žmonių, kriminalinės psichologijos ir pedagogikos. Jo straipsniai šiais klausimais spausdinti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio moksliniuose leidiniuose¹⁵. Paskelbta daugiau kaip 100 spausdintų mokslo darbų, straipsniai dažnai publikuoti „Tautos mokykloje“, „Lietuvos vaike“, „Kriminalistikos žinyne“, „Medicinoje“ ir kituose leidiniuose¹⁶. V. Lazersonas buvo ne tik žymus mokslininkas, gydytojas, bet ir Lietuvos patriotas. Archyve yra išlikęs jo 1939 m. gegužės 20 d. iškilmingas pasižadėjimas: Iškilmingai pasižadu, kad, nesigailėdamas savo jėgų, ginsiu Lietuvių Tautos ir Valstybės garbę, dirbsiu jos gerovei, paslaugiai patardamas ir padėdamas žmonėms sąžiningai vykdysiu Lietuvos Konstituciją, įstatymus ir įsakymus, pavyzdingai elgdamasis šventai laikysiu patikėtas paslaptis, neteiksiu Lietuvos priešams jokių žinių ir visa, ką apie juos sužinosiu, tuojau pranešiu savo vyresnybei.

Teesie, kaip pasižadu¹⁷.

Lietuvą okupuojant nacistinei Vokietijai, V. Lazersonas turėjo galimybę pasitraukti į SSRS gilumą, nes karo išvakarėse turėjo vykti į komandiruotę Kijeve (1941 m. birželio 18–28 d.)¹⁸. Vis dėlto jis nusprendė pasilikti Lietuvoje su šeima (žmona Regina, sūnumis Rudolfu (g. 1925 m.) ir Viktoru (g. 1927 m.) bei dukra Tamara (g. 1929 m.)) ir kartu su kitais Kauno žydais 1941 metų rugpjūtį buvo įkalintas Vilijampolės gete. Nacistinės okupacijos metais iš aukštųjų mokyklų buvo šalinami visi žydų tautybės dėstytojai ir studentai, įvairių tautybių komunistų partijos nariai. Vilniaus srities švietimo reikalų valdytojo 1941 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 30 prof. V. Lazersonas buvo atleistas iš darbo Vilniaus universitete. Tuo pačiu įsakymu iš VU buvo atleisti ir kiti žydų tautybės Vilniaus universiteto dėstytojai: docentas Noachas Priluckis, asistentė Rachilė Kaplanienė ir kiti¹⁹. Nepaisydamas sunkių gyvenimo sąlygų nelaisvėje V. Lazersonas tikėjo, kad tas košmaras pasibaigs ir jie sulauks laisvės. Kauno gete V. Lazersonas dirbo ambulatorijoje, gydė žmones, rašė dienoraštį ir epigramas, studijavo išsaugotas mokslines knygas. Apie tai savo prisiminimuose rašė V. Lazersono dukra Tamara: [...] Knygų akcijos metu iš mūsų atėmė visas knygas. Tačiau tėvui kažkokiu būdu grąžino dalį medicininių knygų. Prie šitų knygų jis praleisdavo ištisas dienas: studijavo straipsnius, paraštėse rašinėjo pastabas. Rodėsi, kad jis jau rytoj eis į katedrą skaityti savo eilinės paskaitos, nors buvo visiškai neaišku, kas mums nutiks po valandos. Mokslas ir tikėjimas žmogaus išmintimi palaikė jo optimizmą. Tėvas neabejojo, kad šitas klaikus košmaras greitai baigsis.

Tėvą kvietė bendradarbiauti geto savivaldoje (Ältestenrat). Tačiau jis nenorėjo netgi netiesiogiai dalyvauti jokioje, nors ir netiesiogiai su naciais susijusioje valdymo struktūroje. Brigadose jis taip pat nedirbo. Dėl amžiaus jo ir nevertė tai daryti. Po kurio laiko gete atidarė ambulatoriją. Tėvas pradėjo ten priiminėti ligonius. [...]²⁰ .

Kauno gete V. Lazersonas 1941 metais prarado vyresnįjį sūnų Rudolfą Lazersoną²¹. Vis dėlto jis nenuleido rankų ir kartu su daktare Kisina parengė detalų savo dukters Tamaros pabėgimo iš Kauno geto planą. Tamara Lazersonaitė iš geto pabėgo 1944 m. balandžio 7 d. ir sėkmingai slapstėsi lietuvių šeimose iki vokiečių okupacijos pabaigos²². 1944 metų liepą naciai likvidavo Kauno getą. Jo kaliniai buvo išvežti į nacistinius konclagerius: moterys su vaikais – į Štuthofą, o vyrai – į Dachau. Lazersonai buvo išskirti visam laikui. V. Lazersonas Dachau konclageryje dirbo sunkų fizinį darbą, išseko ir 1945 metų pradžioje mirė, jo žmona Regina – Štuthofo konclageryje užsikrėtė šiltine ir mirė 1944 metų pabaigoje²³.

1970 metais mokslininko dukra Tamara Lazerson-Rostovskaja su savo šeima (vyru Michailu Rostovskiu ir dukromis Miriam bei Ida) padavė prašymą sovietinei valdžiai dėl leidimo išvykti gyventi į Izraelį. Iš pradžių KGB nedavė leidimo šeimai išvykti, tačiau po atkaklių Lazersonų šeimos prašymų ir skundų vis dėl to jiems leido emigruoti į Izraelį (1971 metais)²⁴. 1975 metais buvo leista išvykti gyventi į Izraelį ir V. Lazersono sūnaus Viktoro šeimai²⁵.

Kaip rašė vieno straipsnio autorė, „Profesorių Lazersoną iš pradžių išmetė iš universiteto, vėliau – atėmė namus, sudegino knygas ir išsiuntė į Dachau koncentracijos stovyklą. Ten Vladimiras Lazersonas – žmogus, parašęs dešimtis straipsnių, davęs pradžią net kelioms psichologijos kryptims Lietuvoje, užsiiminėjęs eksperimentine psichologija, kaip karo medikas – žuvo“²⁶. Žymaus mokslininko V. Lazersono atminimas gražiai buvo pagerbtas 2016 m. rugpjūčio 28 d. Kaune. Ties Vydūno alėjos 67-uoju namu (čia gyveno Lazersono šeima) atidengtas „Atminimo akmuo“ V. Lazersonui ir jo žmonai gydytojai Reginai Safočinskaitei-Lazersonienei. Atminimo ženklą sukūrė vokiečių menininkas Giunteris Demnigas.

Nuotraukos – iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA)

¹ V. Lazersono 1921 m. lapkričio 21 d. Curriculum Vitae, Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau LCVA), f. R-856, ap. 2, b. 472, l. 24.

² Ten pat, l. 24 a. p.

³ Ten pat, l. 25; V. Lazersono tarnybos lapas, 1940 m. kovo 7 d., LCVA, f. R-856, ap. 2, b. 472, l. 1-2.

⁴ J. Važgauskaitė, „Vladimiras Lazersonas: karo medikas ir taikos psichologas“, http://manoteisės.lt (žiūrėta 2016 11 03).

⁵ Ibid.

⁶ VDU Senato informacija apie V. Lazersoną, LCVA, f. 391, ap. 4, b. 869, l. 112.

⁷ Švietimo ministerijos 1932 m. birželio 13 d. raštas LR Užsienio reikalų ministerijai, LCVA, f. 383, ap. 7, b.

⁸ V. Lazersono tarnybos lapas, 1940 m. kovo 7 d., LCVA, f. R-856, ap. 2, b. 472, l. 2 a. p.

⁹ Vladas Lazersonas. Rinktiniai raštai (sudarytojai Albinas Bagdonas, Polina Pailis), V., 2014, p. 454.

¹⁰ VU akto Nr. 65 nuorašas, LCVA, f. R-856, ap. 2, b. 472, l. 12.

¹¹ Vladas Lazersonas. Rinktiniai raštai (sudarytojai Albinas Bagdonas, Polina Pailis), p. 454, 455.

¹² VDU 1940 12 30 pažymėjimas, LCVA, f. R-856, ap. 2, b. 472, l. 7.

¹³ V. Lazersono anketa (1940 m.), LCVA, f. R-856, ap. 2, b. 472, l. 81.

¹⁴ Vladas Lazersonas. Rinktiniai raštai (sudarytojai Albinas Bagdonas, Polina Pailis), p. 455.

¹⁵ J. Važgauskaitė, „Vladimiras Lazersonas: karo medikas ir taikos psichologas“, http://manoteisės.lt (žiūrėta 2016 11 03).

¹⁶ Vladas Lazersonas. Rinktiniai raštai (sudarytojai Albinas Bagdonas, Polina Pailis), p. 7, 429.

¹⁷ V. Lazersono 1939 m. gegužės 20 d. iškilmingas pasižadėjimas, LCVA, f. R-856, ap. 2, b. 472, l. 75.

¹⁸ LSSR švietimo liaudies komisariato 1941 m. birželio 16 d. raštas Vilniaus universitetui, LCVA, f. R-856, ap. 2, b. 472, l. 76.

¹⁹ VU aktas A-2, 1941 m. liepos 1 d., LCVA, f. R-856, ap. 2, b. 472, l. 11.

²⁰ Vladas Lazersonas. Rinktiniai raštai (sudarytojai Albinas Bagdonas, Polina Pailis), p. 434–435.

²¹ Viktoro Lazersono 1975 m. liepos 14 d. pareiškimas-anketa, LYA, f. K-1, ap. 60, b. 9247, l. 44-45.

²² „Iš Tamaros Lazerson-Rostovsky prisiminimų“, http://www.jmuseum.lt.

²³ Viktoro Lazersono 1975 m. liepos 14 d. pareiškimas-anketa, LYA, f. K-1, ap. 60, b. 9247, l. 44-45; Vladas Lazersonas. Rinktiniai raštai (sudarytojai Albinas Bagdonas, Polina Pailis), p. 437.

²⁴ LSSR KGB 1971 m. vasario 12 d. išvada dėl Lazersonų šeimos, LYA, f. K-1, ap. 60, b. 5533, l. 18-19.

²⁵ LSSR KGB 1975 m. rugpjūčio 22 d. išvada dėl V. Lazersono šeimos, LYA, f. K-1, ap. 60, b. 9247, l. 60-61.

²⁶ J. Važgauskaitė, „Vladimiras Lazersonas: karo medikas ir taikos psichologas“, http://manoteisės.lt (žiūrėta 2016 11 03).

© 2017 „XXI amžius“