|
Laimės indeksus vejasi emigrantai...
Edvardas ŠIUGŽDA
Praėjusią savaitę paskelbtoje Jungtinių Tautų ataskaitoje sakoma, kad pati laimingiausia pasaulio valstybė Norvegija. Į pirmą laimingiausių valstybių penketuką dar pateko Danija, Islandija, Šveicarija ir Suomija. Bet labai džiugu, kad išsiaiškinta, jog Lietuvoje žmonės irgi tapo laimingesni. Lietuviai pastaraisiais metais buvo laimingesni už latvius, estus ir baltarusius. Pasirodo, tarp trijų Baltijos valstybių aukščiausiai tiesa, ne į tokią aukštą 52 vietą pakilo būtent Lietuva. Netoli nuo mūsų atsilieka Latvija ji yra 54 vietoje, o štai Estija liko toli apačioje ji užima 66-ąją vietą. Tačiau laimės kiekiu lietuviai nusileido lenkams ir rusams. Rusija laimės sąraše užėmė 49-ąją vietą, t.y. rusai yra kažkiek laimingesni už mus, o Lenkija visai teisėtai užėmė 46-ąją vietą.
Tas Laimės sąrašas sudaromas remiantis įvairiais veiksniais: vienam gyventojui tenkančia BVP dalimi, duomenimis apie gyventojų sveikatą ir medicinos prieinamumą, socialines pašalpas, pilietines laisves ir korupcijos paplitimą. Bet ar tai atitinka realybę, matyt, jau yra kitas klausimas. Tą laimę labiau apibūdinti gali kiti rodikliai. Ir vienas jų gali ir turi būti šalies piliečių noras gyventi savo valstybėje, kartu su kitais kurti savo ir kitų valstybės piliečių gerovę.
Praėjusią savaitę, antradienį, Statistikos departamentas paskelbė, kad pernai iš Lietuvos emigravo 50,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų. Departamento duomenimis, palyginti su 2015 metais, emigrantų skaičius padidėjo 5,8 tūkst. (13 proc.). Pernai iš Lietuvos emigravo 46,1 tūkst. (91,5 proc. visų emigrantų) Lietuvos piliečių, o kitų šalių pilietybes turinčių Lietuvos gyventojų išvyko 4,2 tūkst. (8,5 proc.): Rusijos Federacijos piliečiai sudarė 26,9 proc., Ukrainos 22,5 proc., Baltarusijos 17,7 proc.). Taigi, lietuvių skaičius tarp išvykstančiųjų didėja: 2015 metais iš Lietuvos emigravo 37 tūkst. (83 proc.) Lietuvos ir 7,5 tūkst. (17 proc.) kitų šalių piliečių. Taigi ir procentinio išvykstančiųjų skaičiaus augimas per metus rodo, kad lietuviai laimės siekia ieškoti kitose šalyse, bet ne savoje. Aišku, tai yra blogai, teorinis jų laimės rodiklis atsilieka nuo realiosios laimės.
Tačiau lietuviai ne tik išvažiavo iš savo šalies kai kurie ir sugrįžo. Pernai į Lietuvą gyventi grįžo 20,2 tūkst. žmonių. Betgi ir vėl imigrantų skaičius per metus sumažėjo 2 tūkst. (8,9 proc.). Aišku, grįžo įvairiausių šalių pilietybę turinčių asmenų. Bet daugiausia, net 14,2 tūkst., sugrįžo Lietuvos piliečių (70,5 proc. visų imigrantų). Tačiau tai nėra ypatingai džiugus reiškinys lietuviams, nes tai yra net 4,2 tūkst. (22,7 proc.) mažiau negu 2015 metais. Pernai į šalį imigravusių užsieniečių skaičius pasiekė 6 tūkst. (29,5 proc. visų imigrantų) ir tai buvo 2,2 tūkst. (1,6 karto) daugiau negu 2015 metais.
Taigi paskaičiavę išvykusiųjų ir sugrįžusiųjų skaičius pernai ir užpernai, gausime, kad pernai 30,1 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo. 2015 metais tas skirtumas buvo mažesnis sudarė tik 22,4 tūkst. Todėl bendrasis emigracijos rodiklis (emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. nuolatinių gyventojų) 2016 metais padidėjo ir sudarė 17,5 emigranto (2015 metais jis buvo 15,3). Bendrasis imigracijos rodiklis (imigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. nuolatinių gyventojų) irgi pablogėjo: 2016 metais jis sudarė 7 imigrantus (2015 metais 7,6).
Nieko gero nerodo ir kiti emigracijos rodikliai. Emigravusių vyrų skaičius beveik susilygino su išvykusiųjų moterų skaičiumi. Pernai emigravo 25,4 tūkst. (50,5 proc. visų emigrantų) vyrų ir 24,9 tūkst. (49,5 proc.) moterų, t.y. maždaug vienodai. 2015 metais tas skirtumas buvo didesnis: išvyko 24,3 tūkst. (54,6 proc.) vyrų ir 20,2 tūkst. moterų (45,4 proc.). Tai rodo, kad jau ne tik vyrai vyksta ieškoti laimės į kitus kraštus, bet daugėja ir moterų, laimės nerandančių savo šalyje, skaičius. Per pastaruosius dvejus metus kas trečias emigravęs buvo 2029 metų, kas ketvirtas 3039 metų amžiaus. Taigi daugiau negu pusę išvykusiųjų į svetimus kraštus sudarė jauni, darbingi žmonės, o tai yra didelis praradimas Lietuvai.
Dar sudėtingesnė yra šeimyninė emigravusiųjų padėtis. Žmonės yra tiesiog dvasiškai pažeisti. Pernai daugiau negu pusė visų 18 metų ir vyresnių emigravusių vyrų (59,2 proc.) ir moterų (53,9 proc.) niekada negyveno santuokoje (2015 metais atitinkamai 63,1 ir 53,3 proc.). Ir tai yra blogiau pernai nei užpernai, nes 2016 metais kas trečias 18 metų ir vyresnis emigravęs žmogus (vyras ar moteris) buvo vedęs (ar ištekėjusi), o 2015 metais nevedusių vyrų tarp išvykstančių buvo tik kas ketvirtas (moterų kas trečia). Statistiniai duomenys rodo, kad kurti šeimyninį gyvenimą Lietuvoje vyrų, pasirinkusių emigraciją, 2016 metais buvo mažiau 18 metų ir vyresni emigravę išsituokę ir našliai vyrai 2016 metais sudarė 10,2 proc. visų emigravusių vyrų, tačiau šio amžiaus emigravusios išsituokusios ir našlės moterys sudarė didesnę procento dalį 16,3 proc. (2015 metais tas santykis tarp vyrų ir moterų buvo dar geresnis vyrų naudai: atitinkamai 9,2 ir 17,3 proc.). Tai atspindi tą realybę, kad dabar trečdalis santuokų subyra, o po skyrybų tik dalis žmonių sukuria naujas šeimas. Tarp išsiskyrusių ir kitos šeimos nesukūrusių dauguma yra moterys, daugėja vienišų mamų su vaikais. Socialine prasme tai yra didelė problema, nes vidutiniškai moterų atlyginimai yra mažesni, ir po skyrybų vaikas dažniausiai lieka su tuo iš tėvų, kurio pajamos yra mažesnės. Tai taip pat rodo ir didesnę tikimybę vaikui po skyrybų skursti.
Baugina dar kitas Statistikos departamento praėjusią savaitę paskelbtas rodiklis: per pirmus du šių metų mėnesius išvažiavo beveik 14 tūkst. gyventojų, tai reiškia daugiau nei 70 tūkst. emigrantų per metus. Tai jau viršytų praėjusių metų emigravusiųjų skaičių beveik 1,5 karto ir būtų labai skausminga mūsų kraštui. Tiesa, kai kurie ekspertai teigia, kad emigracijos srauto augimas tam tikra dalimi gali būti ir popierinis dalis jau seniau gyvenančių užsienyje tik dabar deklaravo išvykimą, kad išvengtų prievolės mokėti privalomojo sveikatos draudimo mokestį. Kiti galbūt skuba išvykti į Britaniją iki prasidedant deryboms dėl jos pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES), nes Londonas ketina kontroliuoti imigraciją iš Bendrijos šalių.
Bet dar skausmingesnės yra Lietuvai prognozuojamos neigiamos demografinės prognozės pagal ES Statistikos agentūros Eurostat duomenis. Eurostat paskelbtos ES šalių gyventojų prognozės rodo, jog iki 2080 metų Lietuvai prognozuojamas gyventojų skaičiaus kitimas bus ypač pesimistinis tarp visų ES šalių artimiausiais dešimtmečiais Lietuva demografiškai nyks sparčiausiai. Pagal šias prognozes Lietuvoje šio šimtmečio viduryje gyvens jau mažiau nei 2 mln., o 2080 metais Lietuvoje teliks tik 1,65 mln. žmonių. Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2,85 mln. Tokių pesimistinių prognozių, pateiktų Eurostat, anot demografės, Vytauto Didžiojo universiteto profesorės Vlados Stankūnienės, dar nebūta. Pagal šias prognozes Lietuvos gyventojų skaičius mažės gerokai sparčiau nei Latvijoje. Su Estija net negalime lygintis. Estijos gyventojų skaičius mažai keisis ir išliks apie 1,11,2 mln. Taigi gyventojų skaičiumi Lietuva beveik susilygins su mažąja Estija, kurios gyventojų skaičius prieš 30 metų buvo beveik keturis kartus mažesnis nei Lietuvos.
Tiesa, Eurostat prognozuoja ir Lietuvos gyventojų emigracijos po dviejų trijų dešimtmečių mažėjimą. Tačiau pabėgti nuo ilgai trukusios labai intensyvios emigracijos apimčių Lietuvai labai sudėtinga. Oficialūs statistiniai duomenys rodo, kad 20052016 metais Lietuvos gyventojų skaičius dėl migracijos kasmet vidutiniškai mažėjo 30 tūkst. Prognozėse naudojama prielaida, kad Lietuvos neigiamas migracijos neto (gyventojų skaičiaus mažėjimas dėl migracijos) palaipsniui mažės, 20262027 metais pasieks 20 tūkst. ir nulines apimtis artėjant prie amžiaus vidurio. Tačiau iki 2030 metų dar išliekantis didesnis nei 20 tūkstančių kasmetinis Lietuvos gyventojų skaičiaus dėl migracijos mažėjimas Lietuvai yra pragaištingas. Dėl žemo gimstamumo ir intensyvios jaunimo emigracijos jau dabar labai neskaitlingos vaikų ir jaunimo kartos. Lietuvos gyventojų amžiaus struktūroje užprogramuotas tolimesnis gyventojų skaičiaus mažėjimas dėl migracijos.
Kaip žinoma, šalies gyventojų skaičių keičia gimstamumas, mirtingumas ir migracija. Prognozuojant gimstamumo kitimą ateityje vadovautasi prielaida, kad Lietuvos gimstamumo lygio rodikliai nuosekliai didės ir artės prie Šiaurės Europos šalių lygio. Suminis gimstamumo rodiklis vidutinis vaikų skaičius, kuriuos pagimdo moteris artės prie 1,9. Tai, sako demografė V. Stankūnienė, atitiktų mūsų lūkesčius. Šuolių gimstamumo lygio didėjime nenumatoma. Gimstamumo lygio kitimas paprastai yra inertiškas. Ir tai galime matyti, vertindami gimstamumo lygį pagal įvairių kartų susilaukiamų vaikų skaičių, kuris iki šiol kiekvienoje jaunesnėje Lietuvos kartoje mažėjo. Galima pastebėti, kad jokios demografinės politikos, analogiškos sukurtai mūsų kaimyninėje Lenkijoje, kai siekiama visokeriopai remti jaunas šeimas, auginančias daugiau vaikų, net nebandoma kurti. Tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad Lietuvoje vis dėlto vyksta pozityvūs gimstamumo pasikeitimai. Didėja susilaukiamų vaikų skaičius tarp moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą. Jos jau nebėra tarp tų, kurios augina mažiausiai vaikų. Šiuo metu mažiausiai vaikų susilaukia moterys, turinčios vidurinį išsilavinimą. Pozityvūs gimstamumo pokyčiai jaučiami ir Vilniuje. Tad galima tikėtis, kad prognozuojamas nuoseklus gimstamumo didėjimas yra realus.
Mirtingumo mažėjimo hipotezės Eurostat prognozėse Lietuvai irgi yra optimistinės. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, per praėjusius penkiasdešimt metų Lietuvoje mažai kitusi, o vyrų svyravusi ir net trumpėjusi, prognozuojamu periodu auga. Prognozuojamo periodo pabaigoje vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pasieks 85, moterų 90 metų (šiuo metu vyrų 69, moterų 79,6). Šiuo metu Lietuva tarp ES šalių išsiskiria didžiausiais vyrų mirtingumo rodikliais ir trumpiausia vidutine tikėtina gyvenimo trukme. Taigi paskelbtose Eurostat prognozėse gimstamumo ir mirtingumo kitimo prielaidos yra optimistinės ir mažinančios Lietuvos demografinio nykimo tempus.
Išliekanti, nors ir mažėjanti, emigracija dar labiau spartins gyventojų senėjimą. Toliau išvykstant jaunimui ir dabar esant jau labai nepalankiai amžiaus struktūrai, toliau sparčiai didės pagyvenusių ir senų žmonių dalis. Šio amžiaus viduryje (2050 metais) 60 metų ir vyresni sudarytų arti 40 proc., 65 metų ir vyresni beveik trečdalį (32 proc.), o 80 metų ir vyresni daugiau nei dešimtadalį (13 proc.).
Lietuvos gyventojų skaičius, lyginant su kitomis ES šalimis, mažėja labai sparčiai. Dėl emigracijos šalis praranda darbingo amžiaus gyventojų, mokesčių mokėtojų, ir bent su tuo kovoti labai sunku. Tą skaičiaus mažėjimą ir gyventojų senėjimą pristabdyti gali tik greitai ir pastebimai gerinama migracijos situacija, rimtos struktūrinės reformos, pavyzdžiui, mažinant viešajame sektoriuje dirbančių žmonių ir institucijų skaičių ir taip sukuriant galimybes iš esmės kelti atlyginimus kvalifikuotiems darbuotojams. Pagrindinis migracijos srautus formuojantis veiksnys yra skirtumas tarp šalių darbo užmokesčio jį didinant Lietuvoje susidarytų emigrantų grįžimas į Lietuvą. Jei ekonominė situacija gerės, paskatos emigruoti iš Lietuvos gerokai menkės. Pasaulio istorijoje tai nėra kažkas netikėto, kaip tokį gerąjį pavyzdį galima įvardyti Airiją. Taigi, jei Lietuvos ekonomika gerėtų, daugėtų gerai apmokamų, konkurencingų darbo vietų, emigracija sloptų, o tada galimybę grįžti pamatytų išvažiavusieji. Bet elgiamės kitaip ieškome po pasaulį pasklidusių tautiečių, ir pritaikome jiems įstatymą: mokėk mokesčius arba atsisakyk lietuviškos pilietybės. Tad kitąmet paskelbus dar aukštesnę vietą laimės sąrašuose pasieksime dar aukštesnę emigracijos kartelę, ypač tada, kai Sodra pagal priimtus drakoniškus įstatymus net Norvegijoje ar Airijoje suras bet kurį net keliems mėnesiams išvažiavusį padirbėti lietuvį ir pareikalaus sumokėti privalomojo sveikatos draudimo mokestį tada tautietis spjaus į savo gimtą kraštą ir taps norvegu, airiu ar kitu, bet to mokesčio nemokės. Tik ar verta taip brangiai mums vaikytis to laimės ieškotojo?
Sovietmetis paveikė mus nepakeičiamai: mes neturime
atjautos, užuojautos, solidarumo, mumyse silpnai išvystytas patriotizmas
ir pilietiškumas. Mes gyvename vienas kito nepažindami, vienas kito
neužjausdami, vienas kitam nepadėdami. Visuotinės totalios informacijos
verpetuose mes tolstame vienas nuo kito, tampame svetimi, užsidarę
savo siauruose, uždaruose, tamsiuose pasaulėliuose. Mes išmokome
veržtis per kitų galvas, netgi per kitų nelaimes ar net lavonus.
Šią savaitę išaiškintas prieš savaitę įvykdytas baisus nusikaltimas,
nužudant net keturis artimiausius kraujo giminaičius, kaip ir kiti
daugiau ar mažiau panašūs įvykiai rodo mūsų panieką bendražmogiškoms
vertybėms. Būdami krikščioniška tauta, mes atmetame svarbiausius
ir reikšmingiausius krikščionybėje įtvirtintus artimo meilės ir
užuojautos principus. Mes daromės panašūs į tą Kristaus minimą kunigą
(levitą), kuris nepadeda plėšikų apiplėštam ir pakelėje gulinčiam
sužeistajam, nepadeda išplauti jo žaizdas, nepavalgydina, nepagirdo.
Bet užtat mėgstame ir mokame daug ir gražiai kalbėti moralės temomis...
Valstiečiai inicijuoja partijų susitarimą stabdant emigraciją
Praėjusį penktadienį didžiausia Seime valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija paskelbė inicijuojanti nacionalinį parlamentinių partijų susitarimą dėl emigracijos stabdymo. Valstiečiai kartu pažymi, kad partijų susitarimas šiuo klausimu, pasirašytas dar 2015 metais, išlieka, tačiau dabartiniai demografiniai iššūkiai reikalauja dar atsakingesnio požiūrio į šią problemą ir jos sprendimą. LVŽS frakcijos išplatintame pranešime rašoma: Blogėjanti Lietuvos demografinė padėtis, nemažėjanti Lietuvos piliečių emigracija daro neigiamą poveikį šalies ekonomikai ir socialinės apsaugos sistemai. Emigracija nacionalinė lietuvių tautos problema, todėl būtina kurti sąlygas, skatinančias išvykusius sugrįžti, dirbti ir gyventi savoje šalyje. Parlamentinių partijų susitarimą bus siūloma pasirašyti artimiausiu metu. Jame bus siekiama sukurti ilgalaikę nacionalinę programą, siekiant emigracijos ir reemigracijos bei teigiamo migracijos srautų balanso bei vykdyti efektyvią demografinę politiką. Lygiagrečiai bus siekiama spręsti dvigubos pilietybės klausimą.
Šį antradienį spaudos konferencijoje Seime LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sakė: Yra siūlymas, kad būtų sukurtas nacionalinis sutarimas, pasirašytas dėl migracijos ir demografijos politikos, tai būtų susitarimas ne politinių partijų, o susitarimas, kurį pasirašytų ir politinės partijos, ir visuomeninės organizacijos, ir visi tie, kuriems šios problemos svarbios. Pasak R. Karbauskio, dokumentą pasirašymui tikimasi parengti gegužę, tačiau laiko bus skirta tiek, kiek reikės susitarimui pasiekti. Paklaustas, ar užsienyje gyvenanti jo paties šeima ketina grįžti į Lietuvą, R. Karbauskis garantavo, kad studijas baigę vaikai grįš. Kaip vieną priemonių, skatinančių sugrįžti emigrantus, jis minėjo nuotolinį mokymą, kad užsienyje gyvenančių šeimų vaikai galėtų mokytis lietuviškai.
© 2017 XXI amžius
|