Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Audros laužė –
nepalūžom

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Komunistiniai persekiojimai ir ištikimybė Kristui

Apie čekų kardinolo Miloslavo Vlko gyvenimo kelią, veiklą ir minčių aktualumą

Mindaugas Buika

Kardinolas Miloslavas Vlkas

Ganytojiškų nuopelnų pripažinimas

Su gilia pagarba ir aukštai įvertinant nuopelnus buvo paminėtas vienas žymiausių šių laikų Europos katalikų ganytojų, Čekijos sostinės Prahos arkivyskupas, emeritas, kardinolas Miloslavas Vlkas (1932–2017). Pagarbiai prisimindamas po sunkios ir skausmingos plaučių vėžio ligos kovo 18 dieną į amžinybę iškeliavusį Bažnyčios hierarchą, kuris ateistinio komunizmo dešimtmečiais savo kunigišką tarnystę buvo priverstas atlikti pogrindyje, popiežius Pranciškus dabartiniam Prahos arkivyskupui kardinolui Dominykui Dūkai pasiųstoje užuojautos telegramoje pripažino, kad velionis ganytojas visus išbandymus ištvėrė tikėdamas ir pasitikėdamas Viešpačiu. „Karštai meldžiu Dievą, kad Jis suteiktų amžiną ramybę šiam uoliam ir dosniam ganytojui ir dvasiškai vienijuosi su tikinčiaisiais, tos diecezinės bendruomenės, kurioje jis taip rūpestingai vykdė savo vyskupišką tarnystę“, – rašo telegramoje Šventasis Tėvas. Jis su pasigėrėjimu prisiminė kardinolo M. Vlko rodytą ištvermingą ištikimybę Kristui, nepaisant buvusių komunistinių suvaržymų ir Bažnyčios persekiojimų, kaip ir vaisingą daugiaplanę apaštalinę veiklą liudijant Evangelijos džiaugsmą, tikrą bažnytinio atsinaujinimo skatinimą jau atgavus laisvę, klusniai priimant Šventosios Dvasios nešamą įkvėpimą.

Stulbinanti dovana bičiuliui

Kun. Vytenis Vaškelis

Kartais mus netikėtai užklumpantys ir sujaukiantys mūsų įprastą ramybę įvykiai, pavyzdžiui, mūsuose įvykdyti rezonansiniai nusikaltimai ar paskelbta žinia apie šalia mūsų gimtinės sienų vyksiančias neproporcingai didelio masto karines „Zapad 2017“ pratybas, negali užgožti Jėzaus prisikėlimo iš numirusių šventei ruošimosi ir jos šventimo, nes absoliučiai viskas, kas įvyksta žemėje turi sąsajų su amžinybe. Žmonių pasirinkimas gyventi, laikantis sąžinės balso bei Dievo nurodymų kelio arba juos ignoruojantis lankstymasis savo savavališkumui liudija, ar mes iš tiesų rengiamės liturginės Velykų šventės šventimui ir ramiai tikimės savosios dalies Jėzaus prisikėlimo iš numirusių šlovėje, ar, dėl nesuvokimo bei perdėm paviršutiniškai susiformavusio stereotipinio požiūrio, giliai širdyje jaučiame, jog Dievui trukdome „pramušti“ savo širdies kevalą, kad išgirstume mums Kalbančiojo balsą: „Labas, mano mylimas žmogau... Esu Tas, kuris atidaviau save dėl tavęs ir dabar laukiu atsako... Ar nori su manimi draugauti, kad šis mudviejų ryšys įgytų pagreitį ir jokia jėga jo nesustabdytų?“

Medžioklės su partiškumo priemaiša

Edvardas ŠIUGŽDA

Kodėl labai dažnai nesutaria politikai? Ypač tai išryškėja stebint Seimo posėdžius, diskusijas televizijų laidose. Juk tikslai turėtų būti aiškūs – valstybės stiprinimas ir piliečių gerovė. Bet štai ima ir pradeda kivirčytis. Tikriausiai, tai vyksta dėl neaiškių mūsų politikų pasaulėžiūros nuostatų. Jie mėgsta partijas kaitalioti kaip savo pirštines. Paimkime vieną išraiškingą pavyzdį. Zenonas Streikus Seimo rinkimuose išrinktas Lazdijų–Druskininkų apygardoje „valstiečių“ sąraše. Savo politinę karjerą jis pradėjo kaip pirmosios kadencijos Druskininkų miesto savivaldybės tarybos pirmininkas, iškeltas dar Sąjūdžio. Po to spėjo pabūti Moterų partijos kandidatu, įstoti į LSDP ir (drauge su Druskininkų meru Ričardu Malinausku), iš jos išeiti, pernai pabūti R. Malinausko vadovaujamo judėjimo „Už Druskininkus“ nariu. Ir štai prieš pat Seimo rinkimus sugebėjo perbėgti pas „žaliuosius valstiečius“. Jis visokeriopai gynė Druskininkų krašte už mokesčių mokėtojų pinigus nuo 2013 metų leidžiamą vietinės valdžios žygdarbius šlovinantį laikraštį.

„Laimės indeksus“ vejasi emigrantai...

Edvardas ŠIUGŽDA

Praėjusią savaitę paskelbtoje Jungtinių Tautų ataskaitoje sakoma, kad pati laimingiausia pasaulio valstybė – Norvegija. Į pirmą laimingiausių valstybių penketuką dar pateko Danija, Islandija, Šveicarija ir Suomija. Bet labai džiugu, kad išsiaiškinta, jog Lietuvoje žmonės irgi tapo laimingesni. Lietuviai pastaraisiais metais buvo laimingesni už latvius, estus ir baltarusius. Pasirodo, tarp trijų Baltijos valstybių aukščiausiai – tiesa, ne į tokią aukštą 52 vietą – pakilo būtent Lietuva. Netoli nuo mūsų atsilieka Latvija – ji yra 54 vietoje, o štai Estija liko toli apačioje – ji užima 66-ąją vietą. Tačiau „laimės kiekiu“ lietuviai nusileido lenkams ir rusams. Rusija „laimės sąraše“ užėmė 49-ąją vietą, t.y. rusai yra kažkiek laimingesni už mus, o Lenkija visai teisėtai užėmė 46-ąją vietą.

Padėkos šv. Mišios Krikšto 60-mečiui

Kunigai Antanas Dilys ir Tadeušas Jasinskis

Vilniuje, Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, buvo aukojamos padėkos šv. Mišios už prieš 60 metų šioje šventovėje suteiktą Krikšto Sakramento malonės dovaną Šventosios Dvasios parapijos klebonui kun. Tadeušui Jasinskiui. „Nuoširdžiai noriu padėkoti už šį nuostabų įvykį mano gyvenime. Visus čia esančius jungia bendraminčių bendruomenės dovana, kuri mums yra neįkainojama vertybė. Ši krikšto dovana yra iškentėta paties Viešpaties Jėzaus Kristaus ant kryžiaus, – šv. Mišiose sakė kunigas Tadeušas. – Laikas bėga nenumaldomai. Aš, aišku, neprisimenu tos iškilmingos akimirkos, kuri įvyko 1957 metų kovo 3 dieną. Į krikšto iškilmes mane nešė Melanija Česnovič ir Bronislovas Kondratovičius kartu su mamyte ir tėveliu. O šiandien nuo to laiko jau prabėgo 60 metų“. Kaip teigė kunigas, Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia buvo tikras dvasinis lizdas jo šeimai. Šioje šventovėje jo seneliai gavo Santuokos Sakramentą. Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos kapinaitėse jie atgulė amžino poilsio, čia palaidoti kunigo prosenelė ir tėvai, prieš kelis mėnesius į amžinybės uostą atlydėjo savo krikšto mamą.

Pažinkime lietuvius šventuosius

Kan. Andriejus Sabaliauskas supažindino su šventuoju Juozapu Rapolu Kalinausku OCD

Pats tik Viešpats Dievas težino, kiek katalikų šventais paliko. Bažnyčia šv. skaito pačių mūčelninkų kelis kartus tūkstantį tūkstančių ir nemaž kitų ištikimų tarnų Viešpaties. Todėl, jei kas norėtų bent vardus visų šventųjų surašyti, dideles prirašytų knygas. Ką aš žinodamas, apsakymą darbų gaujos tarnų Dievo palikau kitiems, už mane stipresniems, o pats surašiau žyvatus tų tiktai šventųjų, kurių vardais mūsų krašto žmonės užvis geba vadintis. Už tikro gražu bus ne vienam žinoti, kuomi buvo jo užtarytojas, arba patronas, ką gero padarė ir kaip elgdamos šventu tapo... Motiejus Volončevskis Vyskupas („Žyvatai šventųjų. Gyvenimas šventųjų Dievo“).

Garbusis Žemaičių vyskupas labai taikliai apibūdino šventųjų ir palaimintųjų skaičių, o mums smalsu, kiek šventųjų išugdė Lietuvos žemelė. Gal tūlas žemaitis ar lietuvis įvardins tik porą – šv. Kazimierą ir gal palaimintąjį Jurgį Matulaitį. Nuoširdžiai tikėdami, kartais savinamės ir šv. Antaną, pamiršdami, kad jis kilęs iš Portugalijos.

Duona – santarvės ir vaišingumo simbolis

Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė

Uzbekų nacionalinės duonos kepalas (iškeptas be chemijos ir išlaikomas šešiolika metų)

Šventė – Tautinių bendrijų namuose

Kai Vilniaus gatvėse šurmuliavo Kaziuko mugė, Tautinių bendrijų namuose surengta jau tradicine tapusi Duonos diena. Armėnai, estai, graikai, gudai, jakutai, karaimai, kazachai, latviai, lenkai, lietuviai, moldavai, rumunai, romai, totoriai, ukrainiečiai, uzbekai, vengrai, vokiečiai, pasipuošę tautiniais rūbais, pasitiko svečius su savo firminiais duonos patiekalais, kalbomis ir dainomis apie duoną. Popietei vadovavo tautinių bendrijų namų direktorė Alvyda Gedaminskienė. Su lietuvišku duonos kepalu svečiavosi Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis su žmona Irena. Tokią šventę surengti prieš šešerius metus sumanė ir ėmėsi globoti europarlamentaras Petras Auštrevičius. Jis kartu su kitais oficialiais renginio svečiais – Tautinių mažumų departamento direktore dr. Vida Montvydaite, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke dr. Daiva Vaišniene, pirmąja Tautybių departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ambasadore dr. Halina Kobeckaite – sveikino susirinkusiuosius.