2017 m. balandžio 7 d.
Nr. 14 (2230)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Audros laužė –
nepalūžom


XXI Amžius


Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje

Laisvės kovų dalyvių žūties ir palaidojimo vietos Utenos krašte

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Padėjus gėles prie paminklo Aukštaitijos
partizanui Antanui Kraujeliui-Siaubūnui
jo žūties vietoje Papiškio kaime.
Iš kairės: Pulkininko Prano Saladžiaus
šaulių 9 rinktinės (Utenos kuopa)
šaulių vadės pavaduotojas Rimantas
Eigėlis, Lietuvos politinių kalinių
ir tremtinių bendrijos ir sąjungos
Utenos filialo pirmininkė Zita
Mackevičienė, Utenos rajono savivaldybės
administracijos Kultūros skyriaus
vedėja Jūratė Misiūnienė ir Pulkininko
Prano Saladžiaus šaulių 9 rinktinės
(Utenos kuopa) vadė Asta Tidikienė

Knygos „Laisvės kovų dalyvių
žūties ir palaidojimo vietos
Utenos krašte“ viršelis

Kalba vienas knygos autorių Balys
Juodzevičius, dešinėje – Lietuvos
gyventojų genocido ir rezistencijos
tyrimo centro generalinė direktorė
Teresė Birutė Burauskaitė

1965 m. kovo 17 d. žuvo paskutinis Aukštaitijos partizanas Antanas Kraujelis-Siaubūnas – kovotojas už Lietuvos laisvę. Paminėdami 52-ąsias šios netekties metines Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos (LPKTB) ir sąjungos Utenos filialų žmonės kartu su Pulkininko Prano Saladžiaus rinktinės Utenos kuopos šauliais, vadovaujamais vadės Astos Tidikienės, padėjo gėlių ir uždegė atminimo žvakes A. Kraujelio žūties vietoje Papiškio kaime.

Po to Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje vyko knygos „Laisvės kovų dalyvių žūties ir palaidojimo vietos Utenos krašte“ pristatymas, kurį vedė Utenos kultūros centro režisierė Irena Leikauskienė. Knygos sudarytojai Balys Juodzevičius ir Zita Mackevičienė ne tik pristatė šią knygą, bet ir pasidalino prisiminimais bei mintimis apie kovą už Lietuvos laisvę, apie žuvusiuosius, jų atminimą. Pasidžiaugė, sulaukę atsiliepimų iš prof. Onos Voverienės ir dr. Aldonos Vasiliauskienės (pastarąjį perskaitė renginio vedėja).

Renginyje dalyvavo LR Seimo narys Edmundas Pupinis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, LPKTB ir sąjungos vadovybė – Albinas Gutauskas, Vilniaus skyriaus pirmininkas, Jonas Sinkevičius, Arvydas-Marijus Žykas, Vincas Bliznikas, Utenos filialo pirmininkas, – ir Utenos rajono administracijos Kultūros skyriaus vedėja Jūratė Misiūnienė, partizano Antano Kraujelio žmona Janina su sūnumi Antanu ir marčia Jadvyga, seniūnai, kapinių prižiūrėtojai, žuvusiųjų artimieji. Patriotines dainas atliko Utenos kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Ainiai“, vadovaujamas nenuilstančio maestro Adolfo Driuko, akompanavo koncertmeisterė Giedrė Katinienė.

96 puslapių knyga „Laisvės kovų dalyvių žūties ir palaidojimo vietos Utenos krašte“ – ne itin didelė, tačiau turiniu pranokstanti netgi didžiules per 1000 puslapių apimančias ir 3–3,5 kg sveriančias „Versmės“ leidžiamas įvairių valsčių serijos knygas. Knygą išleido spaustuvė „Utenos Indra“, tad autoriai Zita Mackevičienė ir Balys Juodzevičius labai dėkingi spaustuvės kolektyvui, o ypač vadybininkei Audrutei Jurelytei ir korektorei Jolantai Bražėnienei už nuoširdų bendradarbiavimą ir visus leidybinius darbus.

Knyga „Laisvės kovų dalyvių žūties ir palaidojimo vietos Utenos krašte“ atsako į poeto Antano Miškinio žodžius: „Surink mus, Dieve, iš visų pasviečių, gyvuosius likusius namo parvesk“. Šie autorių itin sumaniai ir su širdies jauduliu parinkti žodžiai tampa knygos moto.

Knyga išleista Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, įgyvendinant projektą, kurio vadovė – LPKTB Utenos filialo pirmininkė Z. Mackevičienė.

Reikia džiaugtis, kad nepailstančioji Zita gebėjo nuvažiuoti, nueiti ir aplankyti daug kapinių, partizanų žūties bei palaidojimo vietų ir ne tik pamatyti, pabuvoti, bet ir meniškai užfiksuoti įamžinimo paminklus ir mums pateikti vienoje knygoje „Laisvės kovų dalyvių žūties ir palaidojimo vietos Utenos krašte“.

Abiems autoriams tema sava, tad jie sudarė puikų duetą.

B. Juodzevičius, nuo 1967 metų gyvendamas Utenoje (1967–1973 metais dirbo Utenos kraštotyros muziejuje moksliniu bendradarbiu, o 1973–2000 metais – šio muziejaus direktoriumi), rinko kraštotyrinę medžiagą, tautosaką, o atėjus nepriklausomybei – medžiagą apie pokario partizanus, politinius kalinius, tremtinius, sudarė Utenos krašto pokario partizanų, tremtinių ir politinių kalinių kartotekas.

B. Juodzevičius sudarė ir išleido knygas: „Utenos apylinkės“ (turizmo informacija, 1998), „Utena ir apylinkės“ (kultūros ir istorijos apybraiža, 2001), „Laisvės kaina“ (biografinis Utenos krašto rezistencinės kovos žinynas, 2003), „Dejavo žemė ir žmonės: Utenos apylinkių partizanų ir rėmėjų atsiminimai“ (2004), „Žadėjom laisvę tau parnešti: Utenos partizanų, rėmėjų ir ryšininkų atsiminimai“ (2008), „Akistata su mirtimi: Utenos partizanų, rėmėjų ir ryšininkų atsiminimai“ (2012). Be to, B. Juodzevičius kartu su Milda Skaisgiriene parengė Antano Namiko knygą „Gyvenimo fragmentai“ (2003). Tad B. Juodzevičiui – Utenos krašto garbės piliečiui (2011), apdovanotam Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000), – knygos „Laisvės kovų dalyvių žūties ir palaidojimo vietos Utenos krašte“ tematika labai sava. Ji nėra svetima ir kitai knygos autorei – Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialistei Z. Mackevičienei, pirmajai Utenos krašte už ilgametės veiklos nuopelnus pagerbtai aukščiausiu Lietuvos Kultūros ministerijos apdovanojimu – Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2016).

Z. Mackevičienė yra parengusi ir išleidusi knygas: „Išmokime prasmingai gyventi“ (2008), „Vargonininkai ir vargonai Utenos krašte“ (2009), „Utenos krašto liaudies meno kūrėjai“ (2010), „Žodžiai profesorei“ (2010), „Utenos krašto kulinarinis paveldas“ (2013), „Kryždirbys Pranas Kaziūnas“ (2013), „Rytų Aukštaitijos etnografinių kaimų slėpiniai“ (2015). Kelias knygas yra parengusi su bendraautoriais „Nykstantys amatai“ (2010); „Utenos krašto vargonininkai, vargonai ir bažnytiniai chorai“ (2012, kartu su Jovita Žiukeliene). Ir dabar štai vėl – nauja knyga, kartu su bendraautoriumi B. Juodzevičiumi.

Visos Z. Mackevičienės knygos, tiek jos parašytos ar sudarytos, parengtos su bendraautoriais, yra koncentruotos į vieną tikslą – išsaugoti savo krašto paveldą: tautodailę, muziką, kaimus, kulinarinį paveldą... Ši knyga skirta naujai krypčiai – rūpinimuisi, „ar ilgai bus mūsų atminty, ar išliks pagarboje tie žmonės, kurie paaukojo didžiausią auką– gyvybę – dėl Laisvės, Nepriklausomybės...“, – rašo autorė Z. Mackevičienė įvadiniame žodyje. Šio atminimo išsaugojimui, jo puoselėjimui, žinių sklaidai parengta pristatomoji knyga.

Pirmajame straipsnyje „Laisvės kovotojų atminimui“ B. Juodzevičius apžvelgia Lietuvos kovų dėl Nepriklausomybės istoriją, pagal turimus duomenis įvardija pokariu įvairiose Utenos regiono vietovėse čekistų nužudytus nekaltus žmones, mini besiorganizuojančius partizanų būrius bei rinktines, Vytauto apygardą, rašo, kad būtina pagerbti partizanus, atėjus Sąjūdžiui, surasti Tautos kovotojų palaikus ir perkelti juos į kapines...

Knygoje yra 10 skyrelių. Kiekvienas susideda iš istorinės apžvalgos ir iliustracijų: „Utenos apylinkės“ (p. 15–26), „Paskutiniojo Aukštaitijos partizano Antano Kraujalio 50-ųjų žūties metinių minėjimo renginiai Utenos krašte“ (p. 27–29), „Daugailių apylinkės“ (p. 30–38), „Tauragnų apylinkės“ (p. 39–44), „Saldutiškio apylinkės“ (p. 45–53), „Kuktiškių apylinkės“ (p. 54–63), „Leliūnų apylinkės“ (p. 64–73), „Vyžuonų apylinkės“ (p. 74–78), „Užpalių apylinkės“ (p. 79–86), „Sudeikių apylinkės“ (p. 87–92).

Kiekvienas iš minėtų skyrelių gausiai iliustruotas antkapinių, memorialinių paminklų, paminklinių akmenų, kenotafų, kryželių, kryžių, skulptūrų, stogastulpių, lentų su įvardytomis žuvusiųjų ir palaidotųjų pavardėmis, nuotraukomis. Yra kelios kitokio turinio, tačiau labai svarbios žiauraus 1946 metais išniekintų brolių Leono ir Petro Miškinių vaizdo, pastato, kur buvo „skrebynė“ nuotraukos, be to, yra nuotraukų, skirtų žuvusiųjų perlaidojimui 1989 metais, ir  žuvusiųjų pagerbimui.

Knygos pristatymo datą – kovo 17-ąją – autoriai turbūt pasirinko neatsitiktinai: į akis krito trys svarbūs faktai (be jau minėtų 52-ųjų partizano A. Kraujelio-Siaubūno žūties metinių), įprasminantys knygos sutiktuves:

1) prieš 72 metus, 1945 m. kovo 17 d., Gedimino kuopa prie Černaučiznos sunaikino Vyžuonų skrebų ir aktyvo būrį – 14 žmonių (p. 74);

2) prieš dvejus metus, 2015 m. kovo 17 d., Lietuvos Seime paminėtos 50-osios paskutiniojo Aukštaitijos partizano Antano Kraujalio žūties metinės (p. 27);

3) faktas, susietas su knygos užsklanda, su įvykiu minimu prieš 70 metų.

1947 m. lapkričio 12 d. „Laisvės šauklio“ (Nr. 6) perspausdintas tekstas „Žuvusiems broliams“, kuris užbaigiamas priesaku: „Brangūs Kovų Broliai, Jūs žuvote, kad mes laisvi gyventume! Lietuvių tauta Jūsų niekuomet nepamirš. Jūsų aukos bus gražiausi žiedai Tėvynės Laisvės Vainike!

Ilsėkitės ramybėje, Narsieji Tautos Karžygiai!

Jūs ne veltui praliejote nekaltą kraują!“

Šie metai – 70-metis nuo cituoto kreipimosi. Į jį prasmingai atsiliepė didingoje A. M. Miškinių bibliotekoje pristatyta nauja knyga – „Laisvės kovų dalyvių žūties ir palaidojimo vietos Utenos krašte“. Džiaugiantis sutiktuvėmis galima sakyti: „Garbė knygos autoriams!“

Be abejo, kiekvienas įdėmiau besidomintis suras įvairių pastabų ar kitokių „trūkumų“ – nuo to neapsaugotas nei vienas autorius, nei viena knyga – kiekvienas skaitytojas turi savo nuomonę – geranorišką ar piktybišką, pavydžią. Pavyduoliams ir piktavaliams, kurių, tikėkime, nebus, siūlyčiau padaryti geriau – taip, kaip jiems atrodo. Tačiau vieną mintį vis dėlto pareikšiu: labai pasigedau, knygos pradžioje puslapėlių, skirtų knygos autoriams, – žinių apie juos: suprantu, uteniškiams ir Z. Mackevičienė, ir B. Juodzevičius gerai žinomi – „kaip nulupti“. Be to, tūlas pasakys, kad galima pasiieškoti internete. Tačiau tokioje svarbioje knygoje labai norėtųsi plačiau sužinoti ir apie šiuos, sakyčiau, drąsuolius, kurie ėmėsi tokio atsakingo, pareigingo, ir turbūt nesuklysiu sakydama – svarbiausio visoje Respublikoje darbo. Knyga „Laisvės kovų dalyvių žūties ir palaidojimo vietos Utenos krašte“ – puiki paskata bei pavyzdys visoms Lietuvos vietovėms saugant laisvės kovų dalyvių atminimą išleisti leidinius.

Šio teksto autorė, negalėjusi dalyvauti knygos sutiktuvėse, atsiuntė pasisakymą. Jame palinkėta visiems džiaugsmingos artėjančios Prisikėlimo šventės. Manyčiau, kad šiandienos knygos „Laisvės kovų dalyvių žūties ir palaidojimo vietos Utenos krašte“ pristatymo laikas glaudžiai siejasi su Prisikėlimo laukimu, su mūsų širdies prisikėlimu – pagarbios atminties žuvusiems tėvams, protėviams, giminaičiams būtinybės išaugimu.

Pastaruoju metu, kai nemaža dalis mūsų mokslo žmonių, kitų visuomenės veikėjų visiems bruka globalizaciją, niekina savo krašto istoriją ir kultūrą, nauja Z. Mackevičienės ir B. Juodzevičiaus knyga, liudydama neišsenkamą mūsų tautos dvasinę jėgą ir stiprybę, tampa svarbia žinia ne tik Utenos kraštui, bet ir visai Lietuvai.

Zitos Mackevičienės asmeninio archyvo nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija