2017 m. balandžio 14 d.
Nr. 15 (2231)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Biochemikę pribuvėją nori nuteisti

Išteisintos, bet prokurorų vis dar nepaleidžiamos, kaltinamos neva uždrausta veikla Jurgitos Švedienės teismų maratonas nesibaigė. 2017 m. kovo 14 d. teismas nebaigė jos kančių kelio – teismas atidėtas, vėl bus tiriama, ieškoma naujų įkalčių. Bičiulių paakintas, sekiau šį įvykį, domėjausi jo eiga ir kalbinau pribuvėją Jurgitą Švedienę.

Trumpai priminsiu: žiniasklaidoje plačiai nuskambėjusi byla prieš moteris, padedančias mamoms gimdyti namuose, atrodė, priėjo liepto galą. Vilniaus apylinkės teisme jos buvo išteisintos. Pasirodė daug straipsnių, bylojančių apie šios bylos absurdiškumą, nes Konstitucijoje nėra straipsnio, draudžiančio padėti motinoms gimdyti namuose. Tada sveikinome ir Jus, džiaugėmės, kad pasibaigė Jūsų kančios. Kas atsitiko?

Mano byloje buvo ir yra penki prokurorai, vienas jų pateikė prašymą peržiūrėti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Ikiteisminis tyrimas truko beveik šešerius metus, buvo apklausta daugiau nei 400 išsilavinusių, šiuolaikiškų šeimų, kurios patyrė didelį stresą, o kai kurios suabejojo teisėsaugos pareigūnų veiksmų adekvatumu. Esu pateikusi prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą, nes kai kuriuose tyrėjų veiksmuose matyti piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų suklastojimo sutaptis.

Apie paskutinio posėdžio eigą neaptikau išsamesnių komentarų.

Rezonansinė byla tapo mažiau įdomi, neliko vietos insinuacijoms. Joje išryškėjo neatlygintino gėrio, žmogiškos bendrystės ir tarnystės idėjos.

Gal trumpai apibūdinkite teismo posėdžio vyksmą.

Teismo posėdis buvo aiškus: prokuroras kaltino, teisėjai vertino, advokatai patarė. Posėdžiai yra uždari (kaip ir pirmosios instancijos teisme) siekiant apsaugoti liudytojų asmeninį gyvenimą nuo gandų ir vertinimų.

Ar prokuroras buvo skaitęs labai išmintingą ir konkretų sveikatos apsaugos ministro požiūrį moterų, gimdančių namuose, klausimu?

Ministro žodžiai nuskambėjo pagarbiai, juos mūsų valstybės pareigūnai girdi. Būtų gražu ir teisinga, jei mamos galėtų pasirinkti, kur joms gimdyti, ir sudarytume joms teisines, medicinines ir psichologines sąlygas priimti gyvybę saugiai ir oriai. Taip yra Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje ir daugelyje kitų šalių. Juk mes neabejojame, kad Šveicarija ar Skandinavijos šalys yra pažangios, gerbiančias žmogaus teises ir atsakingą pasirinkimą, o jose gimdymas namie yra teisiškai sureguliuotas ir tapęs modernios sveikatos priežiūros dalimi.

Neabejoju. Šiuo metu yra sudaryta Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) darbo grupė gimdymo namie klausimams spręsti. Ar tai nereikšminga teisėtvarkos atstovams? Ar tai neturės įtakos teismo procesui?

Tikiu, kad teismas bus objektyvus ir išaiškins, ar pritaikyta BK 202 str. 2 dalis pagal principą – neteisėta, vadinasi, draudžiama – yra teisingas, o ne nulemtas aiškumo stokojančio teisinio reguliavimo (žr. O. Fedosiuk. Baudžiamoji atsakomybė už vertimąsi neteisėta komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla: optimalių kriterijų beieškant (Jurisprudencija jurisprudence 2013, 20 (1), p. 301–317).

Teismai vyks iki gegužės vidurio. Ir tikiu, kad šis precedentas padės tęsti diskusiją dėl gimdymo ne ligoninėje reglamentavimo ir suteiks Lietuvos šeimoms galimybę pasirinkti daugiau saugių gimdymo alternatyvų, vadovaujantis gerąja pasaulio praktika ir argumentuotais moksliniais tyrimais.

Pirmasis teismas paskelbė Lietuvai apie Jūsų nekaltumą. Ko siekiama dabar?

Bus atliktas papildomas tyrimas, pakartotinai kvies liudytojus ir ekspertus, aiškinsis, kokią žalą aš padariau valstybei. Tačiau šioje byloje nėra nukentėjusiųjų, nėra žmonių skundų, o visos apklaustos šeimos liudijo, kad jos sąmoningai pasirinko gimdymą namie. Lietuvoje gimdyti namie nėra uždrausta, kaip nėra uždrausta padėti šeimoms, pasitinkančioms kūdikį namuose. Esant teisiniam neapibrėžtumui patekome į keblią situaciją. Nors gimdyti namie galima, tačiau nei akušerė, nei gydytoja negali dalyvauti gimdyme namuose. Todėl šeimos patenka į „pilkąją zoną“ ir į gimdymą namie kviečiasi artimuosius ir asmenis, kurie yra išsilavinę ir patyrę šioje srityje, gali padėti savo patarimais, o kartais ir veiksmais. Mes matome problemą – šeimos negali pasinaudoti savo teise į sveikatos priežiūrą, nors yra atsakingos ir moka visus mokesčius.

Ko jūs tikitės?

Tikiu, kad viskas baigsis man pačiu palankiausiu būdu. Myliu gyvenimą tokį, koks jis yra. Mes kuriame ISTORIJĄ dabar, iš gimimo kvapo ir išgiedotų stangų, iš nerimo ašarų, iš drąsos virpulio ir meilės artimui...

Ir teisėjai neužsimins, kiek gero, gražaus padarėte šeimoms, kuriose krykštauja sveiki, žvalūs, Jūsų rankomis priimti vaikai. Mūsų krašte pribuvėjas vadino šventosiomis. Sakydavo, kad pribuvėja turi Dievo palaimintas rankas. Nors jos buvo be išsilavinimo, bet turėdavo aukso širdį. Beje, koks Jūsų išsilavinimas?

Renkuosi padėti, kai valstybė atsisako, nes turiu tinkamą išsilavinimą ir galiu atsiklaupti prie moters, nušluostyti jos prakaitą ir padėti priglausti kūdikį prie krūtinės. Esu biochemijos mokslų magistrė, kineziterapeutė, Watsu ir meno terapijos specialistė, gimties mokytoja (Childbirth educator/ labor asistant), baigiau dvasinės akušerijos studijas, mokiausi šio amato ir JAV. 1990 metais atvežiau į Lietuvą idėją apie gimdymą vandenyje ir prieraišiąją tėvystę, metodus, kaip plukdyti ir mankštinti kūdikius (daugiau informacijos „Vikipedijoje“ https://lt.wikipedia.org/wiki/Jurgita_%C5%A0vedien%C4%97).

Linkiu, kad viskas baigtųsi kuo palankiausiai Jums. Man teko kalbėtis su daugeliu tėvų, motinų, gimdžiusių namuose, medikų, kurių nuomonė viena – būkime civilizuota valstybė.

Kalbėjosi Bernardas Šaknys,
Lietuvos žurnalistų draugijos narys

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija