Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Audros laužė –
nepalūžom

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Taikdariška rinkliava „Pro Terra Sancta“

Kvietimas Didžiojo penktadienio aukomis paremti krikščionis Jėzaus gimtinėje

Jėzaus Kapas po kovo pabaigoje baigto 10 mėnesių trukusio restauravimo, kainavusio 3,5 mln. dolerių

„Dabar, didžiajame Kristaus kančios tridienyje, pamaldžiai laukiant Prisikėlimo Velykų šventimo ir mintimis keliaujant į Šventąją Žemę, svarbu prisiminti, kad tai yra kraštas, kuriame šalia garsiųjų šventovių ir šventų vietų veikia gyvoji Bažnyčia, nuo apaštalų laikų į Kristų tikinti ir jam ištikima bendruomenė. Per šimtmečius ji patyrė ir tebepatiria daugybę skaudžių išbandymų, nesutarimų, persekiojimų, priverstinę migraciją. Dėl to ji yra nusilpusi ir jau nebegali išsilaikyti vien savo jėgomis, jai reikia visų mūsų supratimo ir paramos, tiek moralinės, tiek materialinės“, – pranašiškai rašė palaimintasis popiežius Pauliaus VI, kreipdamasis į pasaulio katalikus 1974 metų kovo 25 dieną paskelbtame apaštaliniame paraginime „Nobis in animo“. Tapęs pirmuoju Popiežiumi, apsilankiusiu Jeruzalėje ir kitur Šventojoje Žemėje, tos piligrimystės 10-mečiui jis minėtu dokumentu, remdamasis savo pirmtakų iniciatyvomis, įsteigė nuo tol visoje Katalikų Bažnyčioje organizuojamą Didžiojo penktadienio rinkliavą padėti Jėzaus gimtinės tikintiesiems. Taigi ir šiemet, pasaulio vyskupijose, parapijose, vienuolijose, katalikiškose draugijose vykstanti rinkliava „Pro Terra Sancta“ yra gyvybiškai svarbi Šventosios Žemės ir visų Artimųjų Rytų krikščionių išlikimui, padeda palaikyti Bažnyčios gyvenimą pagrindinėse krikščionių šventose vietose.

Esminis Velykų dėmuo?

Kun. Vytenis Vaškelis

Viešpats, išsirinkdamas dvylika apaštalų ir jiems suteikdamas savosios tarnystės galių bei malonių, juos padarė artimiausiais mokiniais. Tačiau, įdiegdamas Marijai Magdalietei ir kitai Marijai troškimą auštant skubiai eiti prie Jo tuščio kapo, bylojo, kad pirmieji svarbiausio žmonijos įvykio liudytojai bus ne Jo mylimi apaštalai, kurie pernelyg giliai į savo širdis įsileido Mokytojo netekties skausmą, užgesinusį jų tikėjimą ir iš atminties išdildžiusį esminę Jo pažado žinią, jog ne viskas su Jo mirtimi baigsis, bet dvi paprastos žydų moterys.

Jos gavo ypatingą dovaną, nes, užuot švelniai prisilietusios prie Mirusiojo kūno, visa būtybe „įsikibo“ į Jo atsiųsto angelo žinią, skelbiančią, kad Tas, kuris iš nebūties pašaukia būti daiktus (Rom 4, 17), yra gyvas, ir mirties daugiau neragaus per amžius. Moterims buvo suteikta privilegija džiaugtis, kad nerado Jo lavono, nes savuoju prisikėlimu mirtį nugalėjęs Dievo Sūnus yra daugybę kartų mums artimesnis už Jo negyvą kūną, ką tik nuo kryžiaus nuimtą ir laukiantį nemaraus dieviškos prisikėlimo galybės dvelktelėjimo...

Kai ateina laiko pilnatvė...

Edvardas ŠIUGŽDA

Nukryžiuoto Jėzaus Kristaus laidotuvės. Pedro Roldano (1624–1699) skulptūra Sevilijos (Ispanija) De la Caridad ligoninėje

2002 metų birželį San-Francisko (JAV) Devintosios apygardos prisiekusiųjų teismas dviem balsais prieš vieną paskelbė sprendimą, kad žodžiai „Dievui padedant“ šalies priesaikoje pažeidžia Bažnyčios atskyrimo nuo valstybės įstatymo nuostatą. Prisiekusiųjų nuomone, šie žodžiai „palaiko religiją“ ir „įtvirtina monoteizmą, kaip vienintelę tikėjimo formą“. Pagal teismo verdiktą 1954 metų įstatymas, pridėjęs šiuos žodžius prie priesaikos, yra nekonstitucinis, todėl mokyklų mokytojai, būdami valstybės tarnautojai, neturi teisės jų cituoti pamokose. Teismo sprendimas sukėlė karštą polemiką. Verdikto šalininkai teigė, kad JAV yra pasaulietinė valstybė, kad Pirmoji įstatymo pataisa draudžia valstybei kaip nors paremti religiją – ar materialiai, ar teisiškai, kad prisiekti ištikimybę valstybei nereiškia prisiekti ištikimybę Dievybei, o verdikto priešininkai aiškino, kad žodžiai „Dievui padedant“ visiškai atitinka konstitucijos kūrėjų galvoseną, kad Linkolnas vartojo tuos pačius žodžius savo Getisbergo kalboje, kad Aukščiausiasis teismas ilgai laikėsi nuomonės, jog negalima duoti priesaiką priverstinai, kad prezidentas Eizenhaueris nė kiek neperdėjo, šiuos žodžius traktuodamas paprastai kaip „religinės sąmonės amerikiečių pavelde ir amerikiečių ateityje reikšmės patvirtinimą“. Pasisakė įvairiausių krypčių politikai, prieštaraudami teismo verdiktui. Senatas priėmė rezoliuciją (visi už), įpareigojančią persvarstyti teismo sprendimą. Bendruomenių atstovų nariai susirinko ant Kapitolijaus laiptų ir choru kalbėjo priesaikos tekstą ir giedojo „Dieve, laimink Ameriką“. Skubiai pravesti tyrimai parodė, kad 87 proc. amerikiečių pritaria žodžių „Dievui padedant“ įtraukimui į priesaikos tekstą ir tik 9 proc. tam nepritaria. Taip visuomenės parama žodžiams „Dievui padedant“ parodė, kad amerikiečiai yra viena religingiausių tautų pasaulyje, o ateistai, sudarantys mažumą, neturi teisės įbrukti ateizmą visiems amerikiečiams, kurių aiškus apsisprendimas tikėjimui pagaliau ir sukūrė tai, kas vadinama Amerika.

Seimas paskelbė 2018 metus Lietuvos Globėjos, Trakų Dievo Motinos, paveikslo karūnavimo
300-ųjų metinių minėjimo metais

Balandžio 6 dieną Seimas, siekdamas puoselėti Lietuvos ir Europos kultūros paveldą per Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejų, šios iškilios ir reikšmingos sukakties minėjimą pritaikant pažintinei, kultūrinei, edukacinei, piligriminei ir turistinei veiklai, 2018 metus paskelbė Lietuvos Globėjos, Trakų Dievo Motinos, paveikslo karūnavimo 300-ųjų metinių minėjimo metais. Už nutarimą „Dėl 2018 metų paskelbimo Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejaus minėjimo metais“ balsavo 84, nė vieno nebuvo prieš, susilaikė du Seimo nariai.

Priimtu nutarimu Seimas atsižvelgia į tai, kad 2018 metais bus švenčiamas Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejus, pabrėžia, kad Trakų šventovė ir joje esantis malonėmis garsėjantis Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslas, artimai susiję su Lietuvos Didžiuoju Kunigaikščiu Vytautu ir Lietuvos valstybingumo istorija, yra neatskiriama Lietuvos dvasinio ir kultūrinio gyvenimo dalis.

Laisvės daigai nelaisvės tamsoje

Nors ir galinga buvo sovietinė imperija, bet tiesa už ją galingesnė

Iš kairės: sėdi Aleksandras Lavutas, arkiv. Sigitas Tamkevičius, Sergejus Kovaliovas, stovi ses. Ona Kavaliauskaitė, ses. Nijolė Sadūnaitė, vysk. Jonas Boruta, ses. Elena Šuliauskaitė, ses. Janina Judikevičiūtė, kun. Vytautas Vaičiūnas. 2002 metai

Pogrindyje 1972–1989 metais leista „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ šiemet mini 45 metų sukaktį. Praėjusią savaitę „XXI amžius“ rašė apie Kaune vykusį minėjimą. Šiandien „XXI amžiaus“ pašnekovas šio leidinio redaktorius arkivyskupas Sigitas TAMKEVIČIUS.

Kada pirmąkart išgirdote apie pogrindinę spaudą? Kokia tai buvo spauda? Gal buvote jos skaitęs?

Pokario metais, būdamas visai mažas vaikas, mačiau Lietuvos partizanų platinamus pogrindžio laikraštėlius. Gyvenome prie miško, todėl partizanai dažnai apsilankydavo ir kartais palikdavo savo spaudos.

17 metų pogrindyje leistą „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“ esate pavadinęs efektyvia kovos priemone prieš sovietinio okupanto kėslus, nes ji nuplėšė melo uždangą, kuria buvo norima pridengti tautos ir Bažnyčios dvasinį genocidą. Gal galėtumėte išsamiau paaiškinti, kokia tada buvo Bažnyčios padėtis, kurią dažnai lėmė komunistinė valdžia ir KGB?

Kai susitikimas yra šventė

Prof. Liudas Mažylis su grupe renginio dalyvių

Balandžio 5 dieną Kaune, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių salėje, įvyko atviras TS-LKD Centro skyriaus pirmininko dr. Martyno Ubarto iniciatyva sušauktas posėdis, kuriame vyko šventinis susitikimas su Vasario 16-osios Akto originalo atradėju prof. Liudu Mažyliu. Profesorius išsamiai papasakojo, kaip buvo surastas svarbiausias mūsų valstybės gimimo dokumentas, pagrindė savo samprotavimus, kad Aktas surašytas buvusio Lietuvos Tarybos generalinio sekretoriaus Jurgio Šaulio ranka. Jis paneigė kai kurių dabar vadovaujančių ir susireikšminusių istorikų (kai kuriems iš jų net mūsų Dainų šventės yra jau kokčios) samprotavimus ir abejones dėl surasto Akto tikrumo ir demagogiško siūlymo jo tikrumą toliau tirti. Kalbėtojas pabrėžė, kad atrasto Vasario 16-osios Akto tikrumą patvirtina ne tik išlikusi jo originalo išvaizda, bet ir patvirtinamasis Vokietijos vyriausybės žodis. Smagu paminėti, kilnią profesoriaus nuostatą, kad vykdydamas savo užsibrėžtą misiją – surasti Vasario 16-osios Aktą – apie verslininkų magnato siūlomą milijoną visai negalvojo. Tai L. Mažylis patvirtino ir šiame susirinkime, sakydamas, kad Akto suradimas nieko bendro neturi su tomis verslo siūlomomis pinklėmis, akcentuodamas, kad jis negalėjęs būti vagimi – pagrobti surastą Aktą, jį pristatyti adresatui ir gauti už tai milijoną...

Pažintis su garbinguoju arkivyskupu T. Matulioniu

Sesuo Loreta su Pasvalio maldininkais prie Krekenavos Mažosios Bazilikos durų

Ankstų kovo 29-osios, trečiadieno, rytą Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio draugijos maldininkai iš Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo, Joniškėlio Švč. Trejybės, Kyburių Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios, Daujėnų Švč. Jėzaus Vardo, Saločių Šv. Juozapo, Skrebotiškio Švč. Jėzaus Širdies, Vaškų Šv. Juozapo parapijų bei Pasvalio Katalikių moterų draugijos skyriaus narės rinkosi į Pasvalio bažnyčią. Čia maldininkai susikaupė Rožinio maldai. Sukalbėtas Dievo Gailestingumo vainikėlis bei Dievo Gailestingumo litanija. Prisiminta ir pasimelsta už iškeliavusius į amžinybę kunigus, vienuolius ir vienuoles, Gyvojo Rožinio draugijos maldininkus, Pasvalio katalikes moteris ir artimuosius.

Šv. Mišias parapijos klebonas kun. Albertas Kasperavičius aukojo Gyvojo Rožinio draugijos maldos intencija – už kenčiančiuosius ir ligonius. Šv. Mišiose giedojo grupelė bažnyčios choristų. Jiems vadovavo ilgametis šios bažnyčios vargonininkas Jonas Poška.

Ir toliau nešame žinią apie garbingąjį Teofilių...

Susėdome prie rūpestingai, su meile paruošto stalo

Nuolat dėkojame Dievui, kad leido turėti dalelę neeiliniame mūsų Bažnyčios rūpestyje dėl ištikimo jos tarno Teofiliaus Matulionio altoriaus garbės.

Aštuonerius metus meldėmės, keliavome, nešėme šią žinią savo vyskupijoje ir už jos ribų. Šiandien išgyvename palaimą, kad garbingojo Teofiliaus vardas yra daugelio lūpose ir širdyse. Laukiame didžiosios iškilmės – skelbimo palaimintuoju kankiniu, – ir dar Lietuvoje!

Su džiaugsmu priėmėme kvietimą nunešti brangaus mūsų ganytojo žinią į Žemaičių kraštą, kuris maldinga dvasia išgyvena savo Krikšto 600 metų jubiliejų. Balandžio 9-ąją, šeštadienį prieš Didžiąją savaitę, lydimi pavasario saulutės, pasiekėme senąją Žemaičių vyskupijos sostinę – istorine praeitimi turtingus Varnius.

Biochemikę pribuvėją nori nuteisti

Išteisintos, bet prokurorų vis dar nepaleidžiamos, kaltinamos neva uždrausta veikla Jurgitos Švedienės teismų maratonas nesibaigė. 2017 m. kovo 14 d. teismas nebaigė jos kančių kelio – teismas atidėtas, vėl bus tiriama, ieškoma naujų įkalčių. Bičiulių paakintas, sekiau šį įvykį, domėjausi jo eiga ir kalbinau pribuvėją Jurgitą Švedienę.

Trumpai priminsiu: žiniasklaidoje plačiai nuskambėjusi byla prieš moteris, padedančias mamoms gimdyti namuose, atrodė, priėjo liepto galą. Vilniaus apylinkės teisme jos buvo išteisintos. Pasirodė daug straipsnių, bylojančių apie šios bylos absurdiškumą, nes Konstitucijoje nėra straipsnio, draudžiančio padėti motinoms gimdyti namuose. Tada sveikinome ir Jus, džiaugėmės, kad pasibaigė Jūsų kančios. Kas atsitiko?

Klampynės

Edvardas ŠIUGŽDA

Mūsų politikams vis atsiranda sunkiai įveikiamų klausimų. Pirmiausia – nenutrūkstamas emigracijos didėjimas. Dėl to ir dar dėl visuomenės senėjimo Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,7 mln. 1990 metais iki 2,83 mln. šiais metais. Seimo frakcijos susigriebė ieškoti išeičių, kaip stabdyti emigracijos dydžius. Viena iš jų – dvigubos pilietybės išsaugojimas. Tai jau seniai siūlo ryžtingai spręsti išeivijos atstovai.

Seime šiuo metu svarstomas Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos parengtas įstatymo projektas, kuris leistų išsaugoti dvigubą pilietybę asmenims, po nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems į Europos Sąjungos ir NATO šalis ir įgijusiems šių šalių pilietybę. TS-LKD frakciją parėmė visų Seimo frakcijų seniūnai, parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis, premjeras Saulius Skvernelis. Už projektą pasirašė jau 114 Seimo narių. Tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė pasipriešino konservatorių pataisoms dėl dvigubos pilietybės, sakydama, kad jos prieštarauja Konstitucinio Teismo (KT) doktrinai. Parengtame projekte TS-LKD siūlo dvigubą pilietybę išsaugoti asmenims, kurie išvyko iš Lietuvos po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais ir įgijo ES arba NATO valstybės pilietybę. TS-LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio teigimu, tokia pataisa leistų išlaikyti ryšį su Jungtinėje Karalystėje (JK) esančiais lietuviais, kurie po Londono pasitraukimo iš ES greičiausiai pasirinks JK pilietybę. Prezidentė pabrėžė, kad KT yra išaiškinęs, jog dviguba Lietuvos Respublikos ir kitos šalies pilietybė yra galima tik išimtiniais atvejais, o platesnis dvigubos pilietybės instituto taikymas galimas tik po referendumo. Taip Prezidentė sutramdė ir premjero S. Skvernelio džiaugsmą, kad dvigubą pilietybę įteisinantis įstatymo projektas bus efektyviausias būdas išspręsti užsienyje esančių Lietuvos piliečių problemas. Anot premjero, referendumo būdu šį dvigubos pilietybės įteisinimo klausimą spręsti būtų sudėtinga, nes didžiulė dalis piliečių jau gyvena užsienyje, o balsavimas internetu nėra įteisintas, todėl geriausia išeitis yra keisti įstatymą.