Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Taikdariška rinkliava „Pro Terra Sancta“

Kvietimas Didžiojo penktadienio aukomis paremti krikščionis Jėzaus gimtinėje

Jėzaus Kapas po kovo pabaigoje baigto 10 mėnesių trukusio restauravimo, kainavusio 3,5 mln. dolerių

Nuotrauka iš www.holylandphoto.org

Apaštalai laidoja nukryžiuotą Jėzų. Freska Jeruzalės Šv. Kapo bazilikoje

„Dabar, didžiajame Kristaus kančios tridienyje, pamaldžiai laukiant Prisikėlimo Velykų šventimo ir mintimis keliaujant į Šventąją Žemę, svarbu prisiminti, kad tai yra kraštas, kuriame šalia garsiųjų šventovių ir šventų vietų veikia gyvoji Bažnyčia, nuo apaštalų laikų į Kristų tikinti ir jam ištikima bendruomenė. Per šimtmečius ji patyrė ir tebepatiria daugybę skaudžių išbandymų, nesutarimų, persekiojimų, priverstinę migraciją. Dėl to ji yra nusilpusi ir jau nebegali išsilaikyti vien savo jėgomis, jai reikia visų mūsų supratimo ir paramos, tiek moralinės, tiek materialinės“, – pranašiškai rašė palaimintasis popiežius Pauliaus VI, kreipdamasis į pasaulio katalikus 1974 metų kovo 25 dieną paskelbtame apaštaliniame paraginime „Nobis in animo“. Tapęs pirmuoju Popiežiumi, apsilankiusiu Jeruzalėje ir kitur Šventojoje Žemėje, tos piligrimystės 10-mečiui jis minėtu dokumentu, remdamasis savo pirmtakų iniciatyvomis, įsteigė nuo tol visoje Katalikų Bažnyčioje organizuojamą Didžiojo penktadienio rinkliavą padėti Jėzaus gimtinės tikintiesiems. Taigi ir šiemet, pasaulio vyskupijose, parapijose, vienuolijose, katalikiškose draugijose vykstanti rinkliava „Pro Terra Sancta“ yra gyvybiškai svarbi Šventosios Žemės ir visų Artimųjų Rytų krikščionių išlikimui, padeda palaikyti Bažnyčios gyvenimą pagrindinėse krikščionių šventose vietose.

Mindaugas Buika

Popiežiaus dosnumo pavyzdys

„Svarbu palaikyti tas Šventąsias Vietas, nes mums, kurie tikime nematę, jos padeda fiziškai prisiartinti prie mūsų Išganytojo, Dievo Sūnaus“, – teigia dabartinės Didžiojo penktadienio rinkliavos koordinatorius, Rytų Bažnyčių kongregacijos prefektas, argentinietis kardinolas Leonardas Sandris (Leonardo Sandri), tam tikslui dar Gavėnios pradžioje pasaulio vyskupams pasiųstame laiške jis pažymi, kad ta dvasinė piligrimystė kviečia mus susitelkti mintimis į galutinį tikslą: „Sekdami mūsų Viešpatį Jėzų Kristų pirmiausia į Golgotą, paskui nusileisdami su juo į Kapą, patiriame visada naują ir gyvybę suteikiančią Jo Prisikėlimo galią“. Tos mūsų tikėjimo Šventosios Vietos yra iškalbingas nepaprasto įvykio, radikaliai pakeitusio istorijos eigą ir žmonijai atvėrusio naujos vilties vartus, liudijimas. Iš šio krašto Velykų žinios skelbimas pasklido ir toliau sklinda visame pasaulyje, o jame, per pirmąsias Sekmines susikūrusi tikinčiųjų bendruomenė išliko ir per amžius netgi kankinystės kaina atskleidžia Visuotinės Bažnyčios patirties veidą. „Todėl bendrystė kenčiančiame ir prisikėlusiame Kristuje skatina mus ir šiais metais tęsti tą svarbią iniciatyvą, kokia yra rinkliava Šventajai Žemei“, – pabrėžia kardinolas L. Sandris. Jis primena, kad ir popiežius Pranciškus ne kartą yra pareiškęs, kad tokios pastangos patvirtina brolišką ryšį, kuris vienija Visuotinę Bažnyčią su Motina Bažnyčia Jeruzalėje. Štai, pavyzdžiui, daugybės krikščionių ir kitų tikybų išpažinėjų bei geros valios žmonių dosnumo dėka, vyksta sėkmingas Jėzaus Gimimo bazilikos Betliejuje ir Šventojo Kapo bazilikos Jeruzalėje restauravimas ir kiti panašaus pobūdžio darbai.

Šventasis Tėvas pats, kaip įprasta, rodo tokio dosnumo pavyzdį, nes kartu su minėtu Rytų Bažnyčių kongregacijos vadovo kreipimusi buvo pranešta, kad tų dviejų šventovių (Viešpaties Gimimo ir Šventojo Kapo bazilikų) atnaujinimui Vatikanas paskyrė 1 milijoną dolerių (po 500 tūkstančių kiekvienai). Su pastaruoju pranešimu irgi buvo priminta popiežiaus Pranciškaus nuoroda, kad Šventųjų Vietų, kurios šimtmečiais stiprino Bažnyčios tikėjimą nenutrūkstamu piligrimų lankymu, globa yra meilės pačiam Kristui išraiška. Kovo 22 dieną Šventojo Kapo bazilikoje vykusiomis ekumeninėmis pamaldomis po užbaigtų rekonstrukcijos darbų vėl buvo šventintas Jėzaus Kapo koplyčios (Aedicule) statinys. Šie darbai, kainavę 3,5 milijono dolerių, truko pastaruosius dešimt mėnesių ir buvo vykdomi bendrai sutarus Šventojo Kapo baziliką administruojančioms stačiatikių, katalikų (pranciškonų kustodijos) ir armėnų bendruomenėms. Džiaugdamasis darbų sėkme kardinolas L. Sandris priminė, kad Kristaus Kapas visai Bažnyčiai tapo gyvenimo įsčiomis, šviesos, džiaugsmo ir pergalės šaltiniu, kuris nušviečia milijonų piligrimų širdis, kviečia gyventi su viltimi šalia neretai išgyvenamos skaudžios patirties. Atnaujinto Kristaus Kapo, prie kurio restauravimo solidžiu įnašu prisidėjo ir kaimyninės Jordanijos karalius Abdalachas II, šventinimo pamaldose dalyvavęs Šventosios Žemės kustodas kunigas Frančeskas Patonas (Francesco Patton) OFM pastebėjo, kad atnaujintas Edikiulis yra ne tik fizinė vieta, kuri saugo mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus palaidojimo slėpinį, tačiau yra ir Prisikėlimo, mūsų tikėjimo pamato vieta, todėl jos restauravimas yra brangi dovana visam krikščioniškajam pasauliui.

Evangelinės pagalbos ištakos

Pabrėžiant Didžiojo penktadienio rinkliavos svarbą, padedant Kristaus išpažinėjų Šventoje Žemėje ir visuose Artimuosiuose Rytuose gyvenimo palengvinimui, galima pripažinti, jog vietos krikščionims praktikuoti savo tikėjimą ten tikrai nėra paprasta radikalėjančio islamo smurtinių apraiškų ir valdančiųjų režimų diskriminacijos akivaizdoje. Kardinolas L. Sandris laiške pasaulio vyskupams dėl „Pro Terra Sancta“ rinkliavos irgi pažymi, kad dėl vadinamosios Islamo valstybės (ISIL) ir kitų teroristinių grupių išpuolių Irake, Sirijoje ir Egipte vietinės krikščionių bendruomenės nuolat išgyvena „kraujo ekumenizmą“, daug tikinčiųjų kasdien verčiami apleisti savo gimtąsias šalis ar netgi brangų tikėjimą. Galima konstatuoti, kad ten krikščionims nėra nei normalių gyvenimo sąlygų, nei garantuoto bažnytinio veikimo, nei religijos laisvės. „Vilties palaikymas tokiomis aplinkybėmis yra sunkus ir gyvybiškai svarbus, – rašo Rytų Bažnyčių kongregacijos prefektas. – Todėl mažoji krikščionių bendruomenė Artimuosiuose Rytuose (sudaranti vos 2 proc. visų regiono gyventojų, nors atskirose šalyse ta dalis skirtinga), reikalinga visos Bažnyčios dėmesio ir paramos. Be abejonės, pirmoji ir svarbiausia pagalba yra nuoširdi malda, tačiau mūsų vargstantiems tikėjimo broliams ir sesėms reikalinga ir konkreti ekonominė parama, ypač svarbi jų išgyvenimui“ Kardinolas L. Sandris primena, kad ši pagalbos iniciatyva yra tikrai evangelinė, siekia apaštalų laikus, kad šv. Paulius, kviesdamas paremti vargstančius Jeruzalės krikščionis, prasmingai aiškino: „Kiekvienas tegul aukoja, kaip yra širdyje nutaręs, negailėdamas ar tarsi verčiamas, nes Dievas myli džiugų davėją“ (2 Kor 9, 7). Iš kiekvienos pasaulinės Bažnyčios dalies per Didžiojo penktadienio rinkliavą ir kitais būdais Šventosios Žemės bažnytines bendruomenes pasiekianti materialinė pagalba įgalina jas padėti ne tik savo vargingiausiems ir labiausiai kenčiantiems nariams, bet ir visiems kitiems, nepriklausomai nuo jų tikėjimo ir etninės priklausomybės.

Gavusios paramą Šventosios Žemės katalikų parapijos galės tęsti savo pastoracinę tarnystę, o veikiančios katalikiškos mokyklos, kuriose mokosi ne tik krikščionys, bet ir musulmonai, prasmingai prisidės prie šio regiono ateities kūrimo visų tikybų pagarbos ir partnerystės dvasioje. Ten veikiančios krikščionių ligoninės, slaugos centrai ir prieglaudos galės priimti, nepaisydamos religinės priklausomybės, visus sergančius, kenčiančius ir priežiūros reikalingus asmenis, pirmiausia senelius ir vaikus, patyrusius smurto, karinių konfliktų, persekiojimo pasekmes. „Neužmirštami yra sielvarto ir sužeidimų bei artimųjų netekties paliestų vaikų ir paauglių, pasitraukusių iš smurto ir persekiojimų apimtos Sirijos ir Irako, veidai, mus visus turi paskatinti didesniam dosnumui“, – rašo kardinolas L. Sandris. Ir tos mintys tampa dar aktualesnės naujų apgailėtinų įvykių Šventajai Žemei gretimos Sirijos kontekste, kai valdančiojo režimo tiesiog barbarišku būdu panaudotas cheminis ginklas prieš savo šalies gyventojus atnešė gausybę aukų, įskaitant dešimtis žuvusių vaikų. Rytų Bažnyčių kongregacijos prefektas savo kreipimesi primena, kad nors Didžiojo penktadienio rinkliava tradiciškai vadinama „Pro Terra Sancta“ (skirta Šventajai Žemei), tačiau joje surinktos lėšos įvairiomis formomis pasiekia krikščionis ne tik Jeruzalėje, Izraelyje ir Palestinoje, bet ir Sirijoje, Jordanijoje, Libane, Irake, Irane, Egipte, Turkijoje, netgi Kipre ir Eritėjoje. Paprastai didžioji suaukotų pinigų dalis (2016 metais tai buvo apie 5,5 milijono dolerių ir apie 2 milijonai eurų) atitenka socialinius darbus koordinuojančiai Šventosios Žemės pranciškonų kustodijai, o kitos surinktos lėšos lieka Rytų Bažnyčių kongregacijos, kuri rūpinasi kandidatų į kunigystę farmacija, kitomis studijomis, dispozicijoje. Kiekvienais metais šimtai jaunuolių iš Šventosios Žemės ir Artimųjų Rytų regiono atvyksta į Romą studijuoti šiai dikasterijai priklausančiose akademinėse institucijose (Popiežiškajame Rytų institute ir kt.). Šventojoje Žemėje paramą gauna Jeruzalės patriarchatui priklausantys centrai, pirmiausia Betliejaus katalikų universitetas, kuriame studijuoja tūkstančiai jaunų žmonių, krikščionių ir musulmonų, atvykusių iš viso Artimųjų Rytų regiono. Parama ypač reikalinga pabėgėliams studentams iš Sirijos ir Irako, kurie randa prieglobstį kaimyninėse šalyse ir atvyksta į Betliejaus universitetą tęsti studijų.

Rūpinimasis mokyklomis ir šeimomis

Rytų Bažnyčių kongregacijos prefektas kardinolas L. Sandris laiške pasaulio vyskupams dėl rinkliavos „Pro Terra Sancta“ pažymi, kad tarptautinis piligrimų srautas irgi yra svarbus elementas Bažnyčios gyvybingumo Šventojoje Žemėje palaikymui, todėl vietiniai gyventojai tai turi nuolat skatinti. Kelionės į Šventąsias Vietas, ypač sekant Jėzaus gyvenimo ir veiklos pėdomis, gali ženkliai atnaujinti piligrimų tikėjimą, nes taip prisiliečiama prie jo ištakų, gali pasitarnauti kaip veiksminga naujosios evangelizacijos priemonė. Tos piligriminės kelionės yra esminis Šventosios Žemės krikščionių pajamų šaltinis. Pastarųjų metų statistika patvirtina, kad bent 30 proc. vietinės krikščionių bendruomenės, ypač Jeruzalėje ir Betliejuje, gyvena iš atvykstantiems užsienio maldininkams teikiamų paslaugų ir juos dominančios prekybos. Būtent todėl kartu su kardinolo L. Sandrio laišku paskelbtoje metinėje Šventosios Žemės pranciškonų kustodijos ataskaitoje apie pernai įgyvendintus projektus pirmiausia nurodomi 50 tenykščių šventovių ir kitų su Evangelijos pasakojimais susijusių objektų priežiūros ir atnaujinimo darbai bei piligrimų priėmimui reikalingos infrastruktūros vystymas. Pranciškonų kustodijos ataskaitoje kalbama ir apie kitą svarbią jų misijos Šventojoje Žemėje dalį – jaunimo švietimą ir studijas. Dar 1588 metais Betliejuje įkūrę pirmąją mokyklą pranciškonai teisingai suprato, kad stabiliam krikščionybės veikimui Jėzaus gimtinėje reikalingas jaunų žmonių ugdymas, todėl tai tapo jų sielovados prioritetu. Dabar Izraelyje, Palestinoje, Jordanijoje ir kitose regiono šalyse veikia 15 įvairaus lygio kustodijos išlaikomų mokyklų ir studijų centrų, kuriuose mokosi 12 tūkstančių vaikinų ir merginų. Tose institucijose nėra jokios religinės diskriminacijos, kartu mokosi jaunieji krikščionys ir musulmonai ir švenčiamos abiem tikyboms svarbios šventės. Tai labai padeda susitaikymo procesui. Ši švietėjiška pranciškonų sritis reikalauja daug resursų, ypač Palestinoje, kur finansinės problemos yra labai gilios. Todėl pasaulio krikščionių dosnumas, įskaitant Didžiojo penktadienio rinkliavoje suaukotas lėšas, esmingai prisideda prie taikios kustodijos misijos ugdyti jaunimą Šventojoje Žemėje ir visuose Artimuosiuose Rytuose įgyvendinimo.

Kitas svarbus rūpinimosi jaunais žmonėmis tame regione bruožas yra šeimų gyvenimo sąlygų gerinimas statant ir remontuojant gyvenamuosius namus. Pranciškonų kustodijos ataskaitoje nurodoma apie dešimčių pastatytų ir įrengtų butų suteikimą jaunoms krikščionių šeimoms Jeruzalėje, Nazarete, Jafoje ir kitose vietovėse. Būsto gavimas sulaiko jaunuosius krikščionis nuo galimos emigracijos svetur netgi patiriamų kitų socialinių, ekonominių ir politinių sunkumų aplinkybėmis. Kustodija svariai prisideda prie laikino pobūdžio Sirijos ir Irako gausių krikščionių pabėgėlių šeimų apgyvendinimo gretimose šalyse: Libane, Jordanijoje ir Turkijoje. Kovų apimtoje Sirijoje, kur veikia pranciškonams priklausančios parapijos, irgi stengiamasi padėti atstatyti sugriautus krikščionių šeimų namus, atkurti mokyklas ir ligonines, aprūpinti jas mokymo priemonėmis, ir medikamentais. Kustodijos nuveiktų darbų ataskaitoje išvardijami ir įgyvendinami kultūriniai projektai Šventojoje Žemėje išlaikant religinio, archeologinio ir istorinio pobūdžio muziejus, remiant Biblijos studijų fakultetą (Studium Biblicum Franciscanum), stiprinant Krikščionių žiniasklaidos centrą. Šis centras (Terra Sancta News) perduoda žinias šešiomis kalbomis apie tikėjimą, istoriją ir einamuosius įvykius bei tiesiogiai transliuoja svarbiųjų liturginių apeigų šventimą. Kustodijos ataskaita baigiama informacija, kad visose jos prižiūrimose šventovėse, parapijose ir mokyklose bei kitose institucijose darbuojasi 1300 įvairių profesijų asmenų, kuriems mokamas atlyginimas irgi reikalauja didelių lėšų. Taigi, kaip teigia kustodas kunigas F. Patonas OFM, parama visiems šiems pastoraciniams, socialiniams ir kultūriniams darbams organizuojant Didžiojo penktadienio rinkliavą ir dalyvaujant savomis aukomis, patvirtina krikščionišką meilę brangiajai Jėzaus Kristaus gimtinei, mūsų tikėjimo ištakoms ir Atpirkimą menančioms šventosioms vietoms. Tas, kuris aukoja Šventosios Žemės krikščionių bendruomenei, myli ją. Ji yra pašaukta likti „gyvaisiais akmenimis“ ir atnaujinamų šventovių akmenimis nuolat liudyti Išganymo istoriją.

Tenka pripažinti, kad Didžiojo penktadienio rinkliava „Pro Terra Sancta“ turi aiškų taikdarišką pobūdį. Tai ypač aktualu šiam regionui, išgyvenančiam nuolatinių konfliktų ir teroristinių išpuolių epochą. Verbų sekmadienį, pradedant Didžiąją savaitę, vėl pasikėsinta į koptų krikščionių šventoves, žuvo daug maldininkų Egipte. Šią šalį balandžio pabaigoje rengiasi aplankyti popiežius Pranciškus. Kardinolas L. Sandris, pristatydamas rinkliavos iniciatyvą duotame interviu Vatikano laikraščiui „L, Osservatore Romano“ pastebi, kad yra pavojus laikyti įvykius kenčiančiame Artimųjų Rytų regione kažkokiais tolimais, mūsų nesaistančiais, tarsi mes visi nebūtume atsakingi už kovų ir jas lydinčių nekaltų žmonių žūties nutraukimą. Dalyvaudamas Didžiojo Penktadienio rinkliavoje kiekvienas gali asmeniškai prisidėti, kad ten iš esmės pasikeistų padėtis. „Dabar, kai ruošiamės Velykoms, atnaujinkime savo įsipareigojimą tapti taikos nešėjais malda ir darbais, kad taika apsigyventų kiekvieno žmogaus širdyje, ypač mūsų brolių ir seserų, gyvenančių Šventojoje Žemėje ir Artimuosiuose Rytuose, širdyse“, – linki Rytų Bažnyčių kongregacijos prefektas, perduodamas nuoširdžią popiežiaus Pranciškaus padėką visiems, prisidedantiems prie Didžiojo penktadienio rinkliavos sėkmės.

© 2017 „XXI amžius“