|
Klampynės
Edvardas ŠIUGŽDA
Mūsų politikams vis atsiranda sunkiai įveikiamų klausimų. Pirmiausia nenutrūkstamas emigracijos didėjimas. Dėl to ir dar dėl visuomenės senėjimo Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,7 mln. 1990 metais iki 2,83 mln. šiais metais. Seimo frakcijos susigriebė ieškoti išeičių, kaip stabdyti emigracijos dydžius. Viena iš jų dvigubos pilietybės išsaugojimas. Tai jau seniai siūlo ryžtingai spręsti išeivijos atstovai.
Seime šiuo metu svarstomas Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos parengtas įstatymo projektas, kuris leistų išsaugoti dvigubą pilietybę asmenims, po nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems į Europos Sąjungos ir NATO šalis ir įgijusiems šių šalių pilietybę. TS-LKD frakciją parėmė visų Seimo frakcijų seniūnai, parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis, premjeras Saulius Skvernelis. Už projektą pasirašė jau 114 Seimo narių. Tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė pasipriešino konservatorių pataisoms dėl dvigubos pilietybės, sakydama, kad jos prieštarauja Konstitucinio Teismo (KT) doktrinai. Parengtame projekte TS-LKD siūlo dvigubą pilietybę išsaugoti asmenims, kurie išvyko iš Lietuvos po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais ir įgijo ES arba NATO valstybės pilietybę. TS-LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio teigimu, tokia pataisa leistų išlaikyti ryšį su Jungtinėje Karalystėje (JK) esančiais lietuviais, kurie po Londono pasitraukimo iš ES greičiausiai pasirinks JK pilietybę. Prezidentė pabrėžė, kad KT yra išaiškinęs, jog dviguba Lietuvos Respublikos ir kitos šalies pilietybė yra galima tik išimtiniais atvejais, o platesnis dvigubos pilietybės instituto taikymas galimas tik po referendumo. Taip Prezidentė sutramdė ir premjero S. Skvernelio džiaugsmą, kad dvigubą pilietybę įteisinantis įstatymo projektas bus efektyviausias būdas išspręsti užsienyje esančių Lietuvos piliečių problemas. Anot premjero, referendumo būdu šį dvigubos pilietybės įteisinimo klausimą spręsti būtų sudėtinga, nes didžiulė dalis piliečių jau gyvena užsienyje, o balsavimas internetu nėra įteisintas, todėl geriausia išeitis yra keisti įstatymą.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu. Kartu numatytos išlygos, kad dvigubą pilietybę išlaikyti gali užsienyje gimę vaikai, jei kitos šalies pilietybę įgijo gimdami, ir tie, kurie kitą pilietybę įgijo automatiškai per santuoką su kitos šalies piliečiu. KT anksčiau yra išaiškinęs, kad dviguba pilietybė galima tik atskirais atvejais, o ją plačiau leisti galima tik pakeitus Konstituciją. Straipsnį dėl pilietybės galima pakeisti tik surengus referendumą. Naujoji Vyriausybė dvigubą pilietybę įteisinti užsibrėžė per dvejus su puse metų. Apie jos įteisinimą kalbėjo ne viena Vyriausybė, tačiau konkrečių žingsnių šiuo klausimu nepadaryta. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis įsitikinęs, kad Pilietybės įstatymo pataisos yra vienintelė galimybė išplėsti dvigubą pilietybę ir kartu tikisi palankaus KT vertinimo. Klausiamas, ar Seime daugiau kaip šimto parlamentarų registruotos pataisos, jo vertinimu, neprieštarauja Konstitucijai, Seimo pirmininkas atsakė, kad Konstitucinio Teismo išvados buvo ir vienokios, ir kitokios, ir šiuo atveju KT taip pat įvertins. Seimo pirmininkas V. Pranckietis sakė, kad Seimas būtų pasiryžęs atmesti Prezidentės veto, jei priėmus Pilietybės įstatymo pataisas jos būtų grąžintos Seimui.
Kitas TS-LKD teikiamas pasiūlymas yra labai abejotinas. Pusė Seimo narių praėjusią savaitę registravo Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projektą, kuris leistų asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje pavardę rašyti nelietuviškais lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Konservatorių inicijuotą projektą teikia 70 Seimo narių, tarp jų partijos lyderis Gabrielius Landsbergis, valstiečių deleguotas premjeras S. Skvernelis, kartu maždaug po 20 konservatorių ir valstiečių frakcijų narių, liberalai, socialdemokratai. Projektas numato, kad originali pavardės rašyba lotyniškos abėcėlės rašmenimis būtų galima, jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė. Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad jos sprendimas dėl leidimo dokumentuose rašyti pavardes nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis priklausytų nuo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados. Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Lietuvos teismai yra priėmę kelis sprendimus, įpareigojančius Lietuvos piliečių pasuose ir tapatybės kortelėse įrašyti pavardes ir nelietuviškais rašmenimis, bet migracijos valdybos atsisako tai padaryti ir motyvuoja įstatymo viršenybe prieš teismų sprendimus.
Visuomenininkai priešinasi tokiam TS-LKD projektui, rašydami peticijas, rinkdami parašus prieš projektą. Jie teigia, kad priėmus tokį įstatymą būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, galėtų kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes. Originalios pavardžių rašybos lotyniško pagrindo rašmenimis su papildoma raide w siekia Lietuvos lenkai ir Varšuvos politikai. Politikuojantys Lietuvos piliečiai nori įrodyti, kad jų pavardės turi turėti ir kitas raides, nei priimta lietuviškame raidyne. Visuomenininkai reikalauja nesvarstyti LR Seime įregistruoto Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535, kuriame leidžiama Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes pirmajame LR piliečio paso puslapyje rašyti nelietuviškomis raidėmis, nes tai prieštarautų LR Konstitucijai, Valstybinės kalbos įstatymui bei Vyriausiojo Administracinio Teismo nutarimui. Pažymima, kad jokie tarptautiniai teisės aktai nereikalauja pažeisti valstybės konstitucijos ir kitų galiojančių teisės aktų. Dar teigiama, kad rinkėjai neįpareigojo teikti šį įstatymo projektą, todėl Seimo nariai, pateikę šį įstatymo projektą, laužo Lietuvos Konstituciją, o kartu ir Seimo nario priesaiką, todėl verti apkaltos. Šis įstatymo projektas kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir kursto nacionalinę nesantaiką. Lietuvių kalbos norminimą pradėjo lietuvių kalbos patriarchas Jonas Jablonskis, sovietų okupacijos metais tęsė jo išugdyti kalbininkai, todėl mums būtina tai išsaugoti. Visuomenės atstovai reikalauja svarstyti ir priimti TALKOS pasiūlytą įstatymo projektą, už kurį pasirašė daugiau kaip 69 tūkst. Lietuvos piliečių. Kaip tik toks visuomenės norus atitinkantis ir piliečių parašais inicijuotas projektas irgi pateiktas Seimui. Jame originalią pavardžių rašybą Latvijos pavyzdžiu būtų leidžiama tik papildomame paso puslapyje ir kitoje tapatybės kortelės pusėje. Vienas piliečių iniciatyvinės grupės atstovų buvo dabartinis Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša. Dalis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei konservatorių atstovų remia būtent šitą projektą.
© 2017 XXI amžius
|