|
Pavojinga klampi pelkė internetas
Vytautas BAGDONAS
Internetinėje enciklopedijoje Vikipedija bei kituose šaltiniuose internetas paprastai apibrėžiamas kaip tarptautinis pats didžiausias pasaulyje kompiuterių tinklas. Tai milžiniška informacijos saugykla, milijonai prijungtų prie šio tinklo kompiuterių, prikimštų visokiausių programų, dokumentų, knygų, piešinių, fotografijų bei kitokios informacijos, kuri specialios technologijos dėka yra lengvai pasiekiama bet kuriam vartotojui. Internetas pagrindinis gana neseniai prasidėjusio žmonių sukurto modernios informacinių technologijų amžiaus atributas, milžiniška informacijos sankaupa, kasdien aplankoma milijonų vartotojų. Interneto pagalba net neišėjus iš namų ar įstaigų galima bendrauti su visu pasauliu: skaityti spaudą, susirašinėti, pateikti skelbimus, pirkti, parduoti, mokytis, naudotis bankų, parduotuvių, įmonių, organizacijų teikiamomis paslaugomis, tvarkyti įvairius dokumentus, atsisiųsti knygų, kino filmų, muzikos kūrinių, kompiuterinių žaidimų, konsultuotis, užsiregistruoti pas medikus, rezervuoti bilietus kelionėms ir t.t. Net ir sunku išvardinti, kokią reikšmę šiandien turi tas visagalis internetas, be kurio jau nebeįsivaizduojamas mūsų gyvenimas.
Tačiau šįkart ne girti ir reklamuoti internetą noriu, ne pasidžiaugti jo teikiamomis paslaugomis. Kad ir koks geras, naudingas, reikalingas, tiesiog nepakeičiamas būtų internetas, kartais vartotojus jis gali įvilioti į spąstus, įklampinti į nemalonias situacijas.
Išsakyti savo samprotavimus šia tema padiktavo neseniai per LRT radiją išgirsta pokalbių laida, kurioje dalyvavo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) darbuotojai. Paskambinęs į radiją vienas verslininkas piktinosi, kad interneto svetainėje, kurioje talpinami gyventojų skundai, buvo paskelbta tiesos neatitinkanti informacija apie to piliečio vadovaujamos firmos teikiamas paslaugas. Verslininkas pasipiktino jį žeidžiančia, tikrovės neatitinkančia informacija ir pabandė ieškoti tos svetainės administratoriaus, kad užgaulūs komentarai būtų ištrinti. Tačiau nurodytu telefonu ištisomis dienomis niekas neatsiliepia, niekaip nepavyksta išsiaiškinti, kas atsakingas už tą svetainę, kas ją administruoja. Nieko paguodžiamo įžeistam verslininkui negalėjo patarti ir RRT pareigūnas. Pasirodo, kai kurios interneto svetainės administruojamos automatiškai, net be žmonių įsikišimo, kai kurių portalų administratoriai gyvena užsienyje ir labai sunku su jais susisiekti arba kartais kokios nors svetainės sukuriamos ir paliekamos likimo valiai, jos nebeatnaujinamos, tačiau pateikta informacija išlieka, niekas nebepateikia naujų duomenų, tačiau neištrina ir jau anksčiau paskelbtų. Netgi ir teisėtvarkos pareigūnams kartais nepavyksta surasti tokių interneto svetainių kūrėjų bei administratorių, prireikus tiesiog būna neįmanoma taikyti nuobaudų, juos sudrausminti, o svetainių panaikinti. Todėl radijo eteryje akcentuota, kad su internetu reikia elgtis labai atsargiai ir prieš ką nors paskelbiant būtina gerai apmąstyti, ar tai yra būtina. Mat, gal kokia naujiena, žinia šiandien ir bus labai svarbi, reikalinga, įdomi, o po kurio laiko tai gali būti visiškai nereikšminga, pasenusi atgyvena. O kaip turėtų jaustis konkretus žmogus, jei su juo susijusi kokia nors sena, atgyvenusi, niekam nebereikalinga, gal net ir visiškai netiksli informacija puoš kurią nors interneto svetainę metų metus ir niekas tokios informacijos nebeišims? Radijo laidoje kalbėjęs RRT darbuotojas rekomendavo į šias problemas ypatingą dėmesį atkreipti socialinių tinklų mėgėjams. Daugelis mėgsta socialiniuose tinkluose dalintis visokia asmenine informacija, pasakoti apie savo šeimas, keliones, darbą, atostogas, pomėgius, talpinti asmeninio pobūdžio nuotraukas. Po kurio laiko daugelis norėtų kai kurias nuotraukas ar tekstus pašalinti, bet jau nebegali. Pavyzdžiui, prideda pusnuogių savo vaikų nuotraukų, atrodo, viskas labai gražu, mažyliams gal tai tinka. O kai jie paauga, pradeda lankyti mokyklą, dėl tokių nuotraukų tenka raudonuoti, patirti bendraamžių patyčias. Ir iš tikrųjų tautiečiai labai neapgalvotai, nerūpestingai visokio niekalo, tiesiog šlamšto prideda į mėgstamą Facebook, visko gali prisiskaityti, prisižiūrėti, netgi gardžiai pasijuokti ir atvėrus You TubeTwitter, Netlog, Instagram bei kitokių socialinių tinklų puslapius. Atidžiau pasiskaitinėjus kai kurią asmeninę informaciją galima tikrai daug ką sužinoti. O vagišiams ir kitiems piktadariams panaši informacija yra tiesiog atradimas. Kartais pernelyg daug bereikalingų duomenų pateikiama ir įvairių skelbimų, pažinčių ir kitose panašiose svetainėse.
Į interneto žabangas lengvai gali pakliūti ir tie, kurie planuoja išvykti padirbėti į užsienį ir pernelyg susižavi visokių neaiškių įdarbinimo firmų pasiūlymais. Taip galima lengvai prarasti pinigus, o į išsvajotą šalį net neišvažiuoti. Atsargiai reikėtų bendrauti su kai kuriomis interneto parduotuvėmis, nes, iš anksto pervedus pinigus už prekę, vietoj norimo daikto galima įsigyti katę maiše kokį nors nereikalingą niekalą ar brokuotą prekę, sugedusį įrenginį. Jau pasitaikė ne vienas atvejis, kai, internete perskaičius skelbimus, pardavėjams iš anksto buvo pervestas avansas už esą parduodamus traktorius, automobilius, mobiliuosius telefonus, fotoaparatus bei kitus brangius ir vertingus daiktus, o pardavėjai dingdavo su patiklių pirkėjų pinigais. Skaudžiai gali nukentėti visi tie, kurie susigundo skelbimais apie galimybę nusipirkti... vairuotojo teises, aukštųjų mokyklų baigimo diplomus. Tokių prekių ir pardavėjai, ir pirkėjai lengvai pakliūna į teisėtvarkos darbuotojų akiratį. Turėtų žmonės nesusigundyti interneto erdvėje nemokamai siūlomais kino filmais, knygomis, muzikiniais kūriniais, kompiuteriniais žaidimais. Tai gali būti piratinė produkcija, intelektualinės nuosavybės vagystė, o už tokių kūrinių platinimą, tiražavimą yra numatyta netgi baudžiamoji atsakomybė. Besinaudojantys internetu sėkmingai naudojasi ir elektroniniu paštu. Atskrieja ir į privačias, ir į tarnybines elektroninio pašto dėžutes dažnai net visiškai nežinomų siuntėjų laiškai. Juos reikia skaityti ypač atsargiai ir atsakingai, kartais jų net negalima ir atidaryti, kadangi jie gali būti tyčia užkrėsti virusais, kurie bematant sunaikins visą kompiuteriuose esančią informaciją. Nereikėtų per daug džiūgauti ir žavėtis gavus pranešimus apie užsienio šalyse paveldėtus didžiulius turtus, loterijose laimėtus milijonus eurų ar JAV dolerių ir neskubėti išsiųsti savo asmeninius duomenis, nurodyti banko sąskaitas bei kitokią informaciją. Vietoj laimėtų milijonų ar paveldėto turto galima sulaukti rimtų nemalonumų, nes nusikaltėliai ieško patiklių žmonių savo piktiems kėslams įvykdyti: užsienio valiutos kontrabandai, nešvariems pinigams legalizuoti. Nereikėtų skubėti atskleisti privačią konfidencialią informaciją, kai to prašoma elektroniniais laiškais, atsiųstais iš... Sodros, Valstybinės mokesčių inspekcijos, policijos, prokuratūros, vienokio ar kitokio banko ar kitos institucijos. Pirmiausia pravartu išsiaiškinti, ar iš tiesų laiškus siuntė būtent tos įstaigos. Pavyzdžiui, prieš kurį laiką prisidengdami Mokesčių inspekcijos vardu laiškus siuntinėjo ir mokesčių lengvatas žadėjo bei asmeninius duomenis pateikti prašė... įkalinimo įstaigose sėdintys nuteistieji, eilinį kartą sukurpę tautiečių apgaudinėjimo planą. Laimė, tuomet nusikaltėlių kėslams kelią operatyviai pastojo patys Mokesčių inspekcijos darbuotojai, apie tai įspėję visuomenę.
Atsargumas, kruopštumas, atsakingumas dar niekam niekada nepakenkė. O jei taip elgsimės ir naudodamiesi internetu, tai ši moderni žmonijos išmonė teiks tiktai džiaugsmą, malonumą, naudą, neįvilios į nepavydėtinas situacijas.
© 2017 XXI amžius
|