Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Nuomonės
Ora et labora
Parodos
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Paroda vyskupui Justinui Staugaičiui atminti

Telšių vyskupas Justinas Staugaitis

Plungė. Gegužės 26-ąją, penktadienį, Žemaičių dailės muziejuje, Kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose, įvyko parodos „Lietuvos Nepriklausomybė – nuolatinis budėjimas: Justinui Staugaičiui – 150“ atidarymas. Jame dalyvavo parodos rengėjai, koncepcijos, tekstų autoriai – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus darbuotojai dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė ir Žydrūnas Mačiukas, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Žemaičių Kalvarijos dekanato dekanas, Plungės parapijos klebonas kun. Julius Meškauskas, vyskupo Just. Staugaičio giminaičiai bei nemažas būrys į parodą susirinkusiųjų žmonių iš Plungės ir kitų vietovių.

Renginį pradėjo ir visus muzikiniu kūriniu pasveikino birbynininkas Dainius Griška. Įspūdžiais ir pastebėjimais pasidalino, visus pasveikino Muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas. Renginį vedė Muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Danutė Einikienė.

Nuotraukos iš ekspedicijų į tremties vietas prie Lenos žiočių

Tit Arų salos tremtinių kapinėse. Jakutija, 1989. Iš knygos „Juozas Kazlauskas. Fotografija“ (2010)

Vilnius. Birželio 13 dieną LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyko Juozo Kazlausko (1941–2002) fotografijų parodos „Ilga kelionė namo“ pristatymas ir renginys, skirtas Gedulo ir vilties dienai paminėti. Tai – 1949–1957 metais tremtyje, Irkutsko srityje, buvusio fotografo J. Kazlausko nuotraukos iš 1989 metais vykusių ekspedicijų į tremties vietas Sibire. Šių ekspedicijų tikslas buvo tremtyje mirusių artimųjų palaikų perkėlimas į tėviškę. J. Kazlauskui sovietmečiu nutylėtų ir todėl tarsi neegzistavusių dalykų fotografavimas nebuvo tik paprasta dokumentacija. Tai buvo atminimo „iškasimo“ ar net sukūrimo veiksmas. Nuotraukose užfiksuotos Tit Arų salos (Jakutija) kapinės – vienos didžiausių išlikusių tremtinių kapinių Arktyje. Jos yra ant Lenos kranto, apie 500 metrų nutolusios nuo upės. Amžinas įšalas vis išmeta į žemės paviršių negiliai palaidotuosius. Trumpos vasaros metu stiprūs vėjai tarsi sniegą išpusto smėlį, atidengdami kapus. Nesuiręs per šalčius lavonas – geras grobis poliarinėms lapėms, jos dažnai apgraužia palaikus. Šiurpus vaizdas – didžiuliame lauke išbarstyti vaikų karsteliai, ir nebėra jokios žymės, kas čia palaidotas. Kapines veikia ne tik įšalas ir vėjai, bet ir globalus atšilimas. Galbūt Lenos žiotyse esančios salos aptirps ir bus išplautos į Arktį...

Seime – paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą. 1945–1948“

Birželio 7 dieną Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Genocido aukų muziejaus parengta paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

Parodą atvėrė Seimo narys dr. Arvydas Anušauskas ir LGGRTC direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, žodį tarė Lietuvos garbės konsulas Vokietijos Federacinės Respublikos Badeno–Viurtembergo federalinėje žemėje prof. dr. Volfgangas Hermanas fon Štetenas (Wolfgang von Stetten), vokiečių bendrijos „Edelweiss“, vienijančios „vilko vaiko“ dalią patyrusius asmenis, pirmasis pirmininkas Olafas Pasenau (Olaf Pasenau), vokiečių bendrijos „Edelweiss – Wolfskinder“, pirmininkė Alfreda Kažukauskienė, Brandenburgo žemės parlamento deputatas, Krikščionių demokratų sąjungos pirmininko pavaduotojas Henrikas Vichmanas (Henryk Wichmann), LGGRTC Memorialinio departamento direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Peikštenis. Muzikinius kūrinius atliks Nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Agnė Stančikaitė ir pianistė Julija Sadaunykaitė.

„Nuo mamuto ilties iki safyrų aukso apsoduose: Aleksandras Šepkus“

Aleksandras Šepkus

Vilnius. Birželio 7 dieną „Arkangelo“ konferencijų ir meno centre, buvusio bernardinių vienuolyno celėje (Maironio g. 11), atidaryta pasaulinio garso menininko Aleksandro Šepkaus juvelyrikos darbų paroda. Kurį laiką uždara buvusio Šv. arkangelo Mykolo bernardinių vienuolyno teritorija šiandien įsileidžia visus norinčius. Restauruoti daugybę istorijų ir likimų slepiantys vienuolyno rūmai tapo „Arkangelo“ konferencijų ir meno centru, tinkamu priėmimams, konferencijoms, viešiems kultūros ir meno renginiams.

Pasaulinio garso menininko darbų paroda atidaryta „Arkangelo“ konferencijų ir meno centro prisistatymo proga. Paroda papildo ir praplečia Bažnytinio paveldo muziejuje eksponuojamą auksakalių dirbinių lobyną. „Nuo mamuto ilties iki safyrų aukso apsoduose: Aleksandras Šepkus“ – retrospektyvinė paroda, kūrinius parodai skolino Lietuvos dailės muziejus ir privatūs asmenys, kolekcininkai. Eksponuojami taip pat naujausi menininko sukurti papuošalai.