|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Nuo mamuto ilties iki safyrų aukso apsoduose: Aleksandras Šepkus
Vilnius. Birželio 7 dieną Arkangelo konferencijų ir meno centre, buvusio bernardinių vienuolyno celėje (Maironio g. 11), atidaryta pasaulinio garso menininko Aleksandro Šepkaus juvelyrikos darbų paroda. Kurį laiką uždara buvusio Šv. arkangelo Mykolo bernardinių vienuolyno teritorija šiandien įsileidžia visus norinčius. Restauruoti daugybę istorijų ir likimų slepiantys vienuolyno rūmai tapo Arkangelo konferencijų ir meno centru, tinkamu priėmimams, konferencijoms, viešiems kultūros ir meno renginiams. Pasaulinio garso menininko darbų paroda atidaryta Arkangelo konferencijų ir meno centro prisistatymo proga. Paroda papildo ir praplečia Bažnytinio paveldo muziejuje eksponuojamą auksakalių dirbinių lobyną. Nuo mamuto ilties iki safyrų aukso apsoduose: Aleksandras Šepkus retrospektyvinė paroda, kūrinius parodai skolino Lietuvos dailės muziejus ir privatūs asmenys, kolekcininkai. Eksponuojami taip pat naujausi menininko sukurti papuošalai. Parodoje eksponuojama 30 papuošalų: apyrankių, žiedų, kryželių, pakabučių, auskarų. Paroda suteikia retą galimybę greta pamatyti skirtingais menininko kūrybos etapais sukurtus auksakalystės dirbinius, atsekti konkrečiam laikui būdingus bruožus, įsitikinti Aleksandro Šepkaus kūrybos savitumu. Parodoje ankstyviausias menininko kūrinys segė Paukštis naktį (sidabras, emalis, vėplio iltis) yra sukurtas 1980 metais ir priklauso Lietuvos dailės muziejui. Iš viso parodoje pristatoma 10 ankstyvosios A. Šepkaus juvelyrikos pavyzdžių, kurių miniatiūrinis, uždaras pasaulis atskleidžia XX amžiaus devintajame dešimtmetyje tvyrojusį laisvės troškulį, slapta puoselėto kitokio gyvenimo viltis. Henriko Radausko poezija išrašytoje apyrankėje (Lidos Kuzmienės nuosavybė) atsiveria mitologinis meninis mąstymas. Pakabučiuose iš mamuto ilties mįslingų fantazijų pasaulis, antropomorfiniai vaizdiniai. Menininko kūrybos tyrinėtoja Rūta Pileckaitė pabrėžia, kad A. Šepkus iš lietuviškojo kūrybos laikotarpio žinomas kaip novatorius, savo idėjomis smarkiai paveikęs lietuvių juvelyrikos modernėjimo procesus, įtvirtino papuošalo, kaip miniatiūrinių formų kūrinio, skirto nešioti, prilygstančio vaizduojamosios dailės darbams, sampratą, suformavo vadinamą parodinę lietuvių juvelyrikos kryptį. Po 1988 metų Niujorke sukurti A. Šepkaus kūriniai yra iš aukso, puošti deimantais, safyrais, smaragdais, kitais brangiaisiais akmenimis. Talentingas kūrėjas dirba su labai brangiomis, kartais egzotiškomis medžiagomis, o papuošalų formos asocijuojasi su majų ir indėnų kultūromis, netrūksta sąsajų su senosiomis Rytų, krikščioniškosios Bizantijos kultūromis, secesijos stiliumi, garsaus austrų menininko Gustavo Klimto kūryba. A. Šepkus neslepia, kad ryšys su meno istorija jam labai svarbus, rodantis, kad menininkas, neprarasdamas savasties ir individualumo, savo kūrybą suvokia kaip pasaulio kultūros istorijos dalį (Rūta Pileckaitė). Vertindami A. Šepkaus kūrybą, meno kritikai ir kolegos atkreipia dėmesį, kad jis kuria išskirtinius grynojo meno darbus, kurie yra ne tik nuostabūs kūriniai, bet ir patogūs nešioti papuošalai. A. Šepkus gimė 1954 metais. Mokėsi Kauno 5-ojoje vidurinėje mokykloje. 1972 metais įstojo į Vilniaus dailės instituto Pramoninės dailės katedrą, ją baigė 1977 metais. 1988 metais išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. 1992 metais Manhatane įsteigė savo kompaniją Alex Šepkus. Aleksandro Šepkaus papuošalai pardavinėjami beveik 150 Amerikos ir kitų šalių meno galerijų. Europoje teisę eksponuoti Aleksandro Šepkaus kūrinius turi tik Vilniaus Bažnytinio paveldo muziejus. A. Šepkaus juvelyrikos paroda Arkangelo konferencijų ir meno centre veiks iki liepos 30 dienos. Parodą galima lankyti darbo dienomis nuo 16 val., šeštadieniais arba susitarus tel. 8 5 269 7800, el. p. muziejus@bpmuziejus.lt, www.bpmuziejus.lt. Bažnytinio paveldo muziejaus informacija
© 2017 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |