Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Nuomonės
Ora et labora
Parodos
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Plečiasi Šv. Jokūbo kelių tinklas

Ir mažas kaimelis gali atsirasti per Europą besidriekiančiuose maršrutuose

Dainius Varnas

Europos Švento Jokūbo kelio federacijos generalinės asamblėjos dalyvių grupė Asyžiaus savivaldybėje

Asyžiuje (Italija), šv. Pranciškaus mieste, kuriame nuolat organizuojami maldos už taiką susitikimai, dalyvaujant Popiežiui, Konstantinopolio patriarchui, sirų stačiatikiams, anglikonų primams, musulmonų, žydų ir budistų atstovams, baigėsi tris dienas trukusi Europos Švento Jokūbo kelio federacijos generalinė asamblėja.

Nuo Santjago de Kompostelos 2000 km nutolęs Asyžius svetingai priėmė generalinės asamblėjos dalyvius iš Belgijos, Ispanijos, Portugalijos, Vokietijos, Lietuvos, Lenkijos ir Prancūzijos. Jie vienerių metų kadencijai išrinko naują Europos Šv. Jokūbo kelio federacijos prezidentą, kuriuo tapo Italijos atstovas Simonas Petirosis (Simone Pettirossi). Generalinės asamblėjos nariai aptarė pasirengimą Europos Tarybos kultūros kelių kongresui, kuris rugsėjo pabaigoje vyks Lukoje (Italija).

Generalinėje asamblėjoje Lietuvai atstovavo Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos prezidentas, Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas, atsakingasis sekretorius Dainius Varnas (Kaunas) ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Kručkauskaitė. Lietuvos Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos prezidentas R. M. Račkauskas antrajai kadencijai buvo perrinktas Europos federacijos viceprezidentu, o J. Kručkauskaitė išrinkta federacijos Techninio komiteto nare. D. Varnas antrajai kadencijai buvo perrinktas Techninio komiteto nariu bei tapo Europos Šv. Jokūbo kelio federacijos iždininku.

Generalinės asamblėjos metu, po ilgų svarstymų, Lenkija tapo Europos Šv. Jokūbo kelio federacijos nare. Sprendimas dėl Lenkijos narystės Europos Šv. Jokūbo kelio federacijoje, tiesa, su pastabomis buvo priimtas vienbalsiai.

Italijos parlamento narės Marinos Sereni teigimu, „plačiai žinomas Santjago de Kompostelos piligrimų kelias yra sektinas pavyzdys kitiems su Europos kultūra susijusiems keliams, kurie galėtų dominti piligrimus ir turistus. Europos Tarybos 1987 m. spalio 23 d. Santjago de Kompostelos deklaracija Šv. Jokūbo kelias paskelbtas pirmuoju Europos kultūros keliu. Vėliau Europos Taryba patvirtino išplėstą dalinį susitarimą dėl kultūros kelių. Tokiu būdu buvo pradėta formuoti bendra kultūrinė erdvė, skleidžianti kultūros paveldo vertybes, plėtojanti bendradarbiavimą tarp vietos, regiono valdžios institucijų ir universitetų, kitų organizacijų bei vystanti užsienio turizmą, pristatanti Europos istorijai bei kultūrai svarbius turizmo maršrutus“.

Generalinėje asamblėjoje dalyvavo Europos kultūros kelių vadybininkai, tarptautinių organizacijų, ministerijų atstovai, politikai, akademikai, ekspertai ir turizmo verslo profesionalai, atstovai miestų, norinčių įsijungti į Europos Šv. Jokūbo kelio federaciją.

Šv. Jokūbo kelius jungianti erdvė aprėpia įvairius Europos laikmečius, siekia puoselėti kultūros paveldą, stiprinti įvairovę bei kultūrinį dialogą. Dalyviai aptarė jau veikiančius Šv. Jokūbo kelius, diskutavo apie kuriamus maršrutus, dalijosi patirtimi. „Svarbiausia, kad vietos bendruomenės suprastų kultūros paveldo potencialą ir jį išnaudotų. Mes turime būti aktyvesni ir stengtis rodyti savo paveldą, sudominti juo piligrimus ir turistus“, – sakė naujasis Šv. Jokūbo kelio federacijos prezidentas S. Petirosis. Didėjant Šv. Jokūbo kelių aktualumui Europos ir pasaulio mastu, Asyžiuje įvykusios asamblėjos dalyviai sutarė skatinti Šv. Jokūbo kelių plėtrą ir piligrimams reikalingos infrastruktūros kūrimą.

Pasak Italijos turizmo ministerijos Paveldo departamento direktorės Ilarijos Borleti Buitoni (Ilaria Borletti Buitoni), Europai yra labai svarbu vystyti Europos Tarybos kultūros kelius. „Šiuo metu Europoje yra 32 sertifikuoti kultūros keliai. Džiugu, kad įkurta Europos Šv. Jokūbo kelio federacija jungia vis daugiau valstybių. Šv. Jokūbo kelias eina per visą Europą – nuo Estijos iki Ispanijos. Todėl būtinas bendradarbiavimas tarp savivaldybių, tarp ekspertų, turizmo organizatorių. Kadangi tai svarbu savivaldybių teritorijoms, naudą pajus ir jų gyventojai: atvykę aplankyti su šiuo keliu susijusių objektų turistai gyvens viešbučiuose, pirks produktus“, – sakė I. Borleti Buitoni.

Turizmo nauda yra akivaizdi, tačiau, pasak Šv. Pranciškaus kelio vykdančiosios direktorės Rafaelos Rosi (Raffaella Rossi), kol vietos bendruomenės neužsiims turizmo vystymu, tol jos nepajus ir galimos tarptautinio turizmo naudos. „Svarbiausia, kad vietos bendruomenės suprastų kultūros paveldo potencialą ir jį išnaudotų. Mes turime būti išradingi ir stengtis parodyti savo paveldą, sudominti juo piligrimus ir turistus, – kalbėjo R. Rosi. – Pavyzdžiui, turite nuostabią mažą bažnyčią – parodykite ją ir kitiems. Ir mažas kaimelis gali atsirasti per Europą besidriekiančiuose Šv. Jokūbo keliuose, mūsų maršrutuose jis būtų matomas kartu su dideliais miestais. Tačiau labai svarbu tam pasiruošti. Reikia pagalvoti, kas atvykus piligrimams atvers bažnyčios duris, kas papasakos bažnyčios ir gyvenvietės istoriją. Būtų gerai, jei šalia būtų ir kur gaiviųjų gėrimų ar kavos išgerti“.

R. Rosi sakė, kad savivaldybės turi būti apsisprendusios ir pasiruošusios dalyvauti šiuose projektuose. „Turi būti padaryti ir politiniai sprendimai, savivaldybės privalo to norėti, – teigė ji. – Svarbu įtraukti ir vietos verslą. Be to, šie Europos Tarybos projektai yra specifiniai, jie turi atitikti tam tikrus kriterijus. Reikia būti pasirengusiems dirbti kartu su kitomis šalimis, per kurias eina kultūros keliai. Visų šalių maršrutai turi atitikti tuos pačius kriterijus. Tai nėra konkurencija, tai – bendradarbiavimas. Europos savivaldybės turi išmokti bendradarbiauti tarpusavyje ir galvoti apie bendrus interesus. Galime ir turime mokytis vieni iš kitų. Tai – procesas, kuris užtrunka, tačiau tuo užsiimti reikia“.

Asyžiaus miesto merė Stefanija Projeti (Stefania Proietti) sakė, kad Europos Šv. Jokūbo kelio federacija yra puikus pavyzdys visoms kitoms federacijoms, kurios galėtų būti daugiau matomos, tik reikia suvokti vietos potencialą ir patiems žingsnis po žingsnio įsilieti į Europos kultūros kelių maršrutus.

Asamblėjoje buvo skirta daug dėmesio svarstymams, kaip Šv. Jokūbo kelius toliau pratęsti į Rytų Europą. Tiek praėjusiais metais Portugalijoje vykusioje generalinėje asamblėjoje, tiek ir šiemet Asyžiuje Lietuvai negailėta pagyrimų. Europos Šv. Jokūbo kelio federacijos nariai su padėka minėjo europarlamentarės Laimos Andrikienės darbus, įteisinant per Lietuvą besidriekiančius Šv. Jokūbo kelius, sėkmės vainikuotas jos pastangas siekiant, kad Lietuvos Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacija taptų visateise Europos Šv. Jokūbo kelio federacijos nare.

Keturi lietuviškieji Šv. Jokūbo keliai – Žemaitijos (Karaliaučiaus), Šiaulių, Kauno ir Vilniaus – yra vieninteliai tarptautiniu lygiu pripažinti ir sertifikuoti Europos kultūros keliai Lietuvos teritorijoje.

© 2017 „XXI amžius“