Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Panevėžio vyskupijoje

Rokiškio dekanate

Trijų parapijų Sekminėse – padėka licenciato darbą apsigynusiam klebonui

„Kamajų katekizmo“ kūrėjai su klebonu kun. Andriumi Šukiu

Šv. Komuniją iš kun. Andriaus Šukio rankų priims tautodailininkė Odeta Bražėnaitė-Tumėnienė

Kun. Andrius Šukys laimina tėvus. Palaimintas tėtis gaus vaikų parengtas dovanėles

Sekminių šv. Mišių dalyviai Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčioje

Kun. Andrių Šukį sveikina parapijiečiai

Kunigą sveikina Margarita Ona Čepukienė, kadaise parapijai padovanojusi Šv. Kazimiero vėliavą

Po Sekminių renginio Šv. Kazimiero bažnyčioje. Iš kairės: doc. dr. Irena Ramaneckienė, kun. lic. Andrius Šukys ir dr. Aldona Vasiliauskienė

KAMAJAI. Bažnyčios Gimimo dieną, per Sekmines, Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčioje gausiai susirinko ne tik Kamajų parapijiečiai, Duokiškio Šv. Onos, Salų Šv. Kryžiaus bažnyčių parapijiečiai, bet ir atvykusieji iš Panevėžio, Utenos, Šiaulių, Vilniaus ir kitų Lietuvos vietovių. Atvykta švęsti ne tik ypatingos bažnytinės šventės, Tėvo dienos, bet pasveikinti šių trijų parapijų kleboną kun. Andrių Šukį, puikiai apgynusį licenciato darbą „Pasauliečių tarnysčių svarba ir perspektyvos Katalikų Bažnyčios Lietuvoje sielovadoje“ (vadovė – dr. Vilma Šliužaitė). Tai – Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto Pastoracinės teologijos studijų (2015–2017 metų) programos Teologijos studijų krypties licenciato baigiamasis darbas, apimantis 78 puslapius. 2004 m. liepos 25 d. įšventintas į kunigus A. Šukys jau 10 metų atlieka klebono pareigas. Minėtose trijose parapijose kun. A. Šukys dirba nuo 2011 m. balandžio 29 d. Be to, birželio 4-oji – dar ir kun. A. Šukio gimimo diena. Tad šios Sekminės duoda net kelias galimybes švęsti.

Prie altoriaus buvo sudėtos septynios krūvelės įvairaus dydžio medinių lentelių, simbolizuojančių šilumą, atsidavimą, tarnystę ir rūpestį. Vargonininkės Vilmos Steputaitienės (ji – tikybos ir etikos mokytoja, visų projektų iniciatorė ir pagrindinė vykdytoja) vadovaujamiems choristams giedant giesmę į Šventąją Dvasią nuo bažnyčios durų džiugioje rimtyje ėjo įvairaus amžiaus žmonės (pradedant mažais vaikais), suaugę, šeima su vaikeliu nešdama didžiulius rutulius – degančias žvakes, simbolizuojančias septynias Šv. Dvasios dovanas.

Šv. Mišių įžangoje pasakyta, kad po Evangelijos bus laiminami tėvai, seneliai ir jiems bus įteiktos dovanėlės. Šv. Kazimiero bažnyčios suoluose sėdinčių, rodos, ir ne tiek daug buvo vyrų (senelių, tėvų, jaunuolių), tačiau sustojus laiminimui susidarė didžiulė eilė. Kunigui palaiminus, kiekvienas gavo dovanėlę: Kamajų Antano Strazdo gimnazijos mokinių paruoštus palinkėjimus, labai gražiai ir skoningai įdėtus į specialius vaikų pagamintus ir papuošus vokelius.

Po šv. Mišių klebonas A. Šukys dėkojo visiems aktyviems nariams, esantiems Duokiškio, Kamajų ir Salų parapijose: „Pasiektas parapijų kūrimo (atgaivinimo) ir tarnysčių diegimo svarbos laikas. Ačiū, kad jūs buvote mano licenciato dalis, leidotės eksperimentuojami: licenciato darbas parašytas apie jus. Nuo pat tarnystės pradžios, rūpėjo atsakyti, kas tikinčiajam yra Krikštas praktiškai? Ar iš tiesų pakrikštytas žmogus turi ką veikti Bažnyčioje? Ar įmanomas dialogas tarp dvasininko ir pasauliečių? Kad licenciato darbas pavyko ir jis labai gerai įvertintas, esu dėkingas jums“. Kunigas kalbėjo apie pasauliečių tarnybos svarbą. Pasidžiaugė, kad 2017 metais išleistas trečiasis „Kamajų katekizmo“ numeris, prie kurio jau dirbo visas būrys žmonių: Vladislava Minkevičienė, Sigita Turkevičienė, Jolanta Lašienė, Irena Davainytė, Elvyra Baltakienė, Giedrė Dagienė, Inga Stočkutė-Tervydienė, Ieva Zovaitė, Rita Zovienė, Vilma Steputaitienė, kun. Andrius Šukys, Lina Rūdaitė-Kralikienė, Irena Ramaneckienė, Vaida Rakauskaitė (Rokiškio parapija), Audronė Bartninkienė ir Dangira Mikalauskienė (Kauno Šv. Kazimiero progimnazija). Leidinio globėjas – Rokiškio dekanas kun. Eimantas Novikas. Visos minėtos pavardės išspausdintos antrame katekizmo puslapyje.

Pirmasis „Kamajų katekizmo“ numeris išleistas 2015 metais. Jo idėja gimė susirinkus nemažai sutvirtinamųjų grupei. Kas mėnesį vyko susitikimai su atvykstančiais Vilniaus bernardinų parapijos atstovais (koordinatorius – pasaulietis Paulius Minkevičius, jo močiutė – kamajiškė, aktyvi parapijos talkininkė). Sutvirtinamieji turėjo atlikti nestandartines užduotis – parengti klausimyną pagal LRT žaidimą „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“.

Antrasis „Kamajų katekizmo“ numeris išleistas 2016 metais, skirtas parapijų (Duokiškio, Kamajų, Salų) istorijai (sudarytoja – dr. A. Vasiliauskienė). Pagal LRT projektą-žaidimą „Auksinis protas“ pateikti istorijos klausimai leido kiekvienam patikrinti ar pagilinti savo žinias.

Klebonas pasidžiaugė, kad dalyvauta respublikiniuose renginiuose. Net du žmonės laimėjo šv. Kazimiero statulėlių konkurse Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje. Šv. Kazimiero statulėlių paroda vyko kovo 1–12 dienomis. Konkurso vertinimo komisijai buvo pateikta 80 apvaliosios skulptūros kūrinėlių. Nugalėtojus, be komisijos, rinko ir Arkikatedros lankytojai. Kamajų parapijietės Sigitos Turkevičienės sukurta šv. Kazimiero statulėlė suaugusiųjų grupėje pelnė antrąją vietą ir žiūrovų simpatijų prizą. Vaikų grupėje apdovanojimą už originalumą laimėjo Gabija Karosaitė. Darbus pristatė ir Gustas Steputaitis bei Samanta Aleinikovaitė.

Pasidžiaugta ir Margaritos Onos Čepukienės kadaise parapijai padovanota šv. Kazimiero vėliava. Ji kartu su kitomis 23 M. O. Čepukienės vėliavomis buvo eksponuota vasario 21 – balandžio 9 dienomis Lietuvos dailės muziejuje vykusioje jos personalinėje parodoje „Iškilmių vėliavos“ (eksponuotas daugiau dviejų dešimtmečių kūrybinis dalininkės darbas, o pirmoji paroda buvo surengta 1995 metais).

Tikintiesiems sugrąžinus Vilniaus Arkikatedrą, mons. Kazimieras Vasiliauskas (1922 04 09–1946 06 16–2001 10 14) pasiūlė jai kurti liturgines vėliavas. Iki 1998 metų Vilniaus Arkikatedrai ji sukūrė 10 vienodo dydžio, bet skirtingų kompozicijų ir spalvų vėliavų. Beje, kadangi kadaise ji slapstėsi nuo išvežimo į Sibirą, tai kaip padėką Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčiai padovanojo šio šventojo vėliavą. Mielą sveikinimą išsakė susirinkusiems Kamajų bažnyčioje. Visi susipažino su autorės darbu.

Kamajų Šv. Kazimiero parapija dalyvavo Rokiškyje vykusioje bažnytinių vėliavų procesijoje, skirtoje Panevėžio vyskupijos 90-mečiui. Tos šventės sumanytojas buvo dekanas kun. E. Novikas.

Klebonas kun. A. Šukys kalbėjo apie bičiuliškus ryšius su Kauno Šv. Kazimiero progimnazija. Jos moksleiviai aplankė visas 17 Lietuvoje Šv. Kazimiero vardu tituluotų bažnyčių. 2016 metais grupelė moksleivių lankėsi ir Kamajuose, kalbėjosi su vietos bendruomenės žmonėmis. 2017 metais Kauno progimnazijoje buvo organizuota respublikinė mokytojų ir mokinių kūrybinė konferencija „Šv. Kazimiero asmenybės vertybių raiška“. Renginyje dalyvavo apie 160 atstovų iš įvairių Lietuvos vietovių. Tarp kūrybinių ir tiriamųjų pranešimų „Praeities asmenybių vertybės XXI amžiaus kontekste“ išskirtinio dėmesio sulaukė Kamajų Antano Strazdo gimnazijos aštuntokės Akvilė Galvydytė ir Beneta Grižaitė. Jų pranešimo tema – „Kaip Kazimieras gyventų šiandien: ką šventasis paskelbtų savo facebook paskyroje?“

Klebonas džiaugėsi tautodailininkės Odetos Tumėnaitės-Bražėnienės vizitu. Ji kilusi iš Rokiškio krašto, tačiau jau daug metų gyvena Utenoje. Jos dėka visų trijų parapijų žmonės gavo išskirtinį 2018 metų liturginį kalendorių, papuoštą autentiškais menininkės karpiniais, susietais su liturginėmis šventėmis ir pagrindiniais iškilmių akcentais.

Verta priminti ir kalendoriaus ištakas: 2016 metų gruodį kun. A. Šukys buvo pakviestas į Utenos kraštotyros muziejuje organizuotą adventinių renginių ciklą pristatyti Advento giesmių kartu su ansambliu „Vox animae“, kuriam vadovauja Virginija Šeduikienė ir kuriame kartu muzikinio meno daugiau nei dešimtmetį mokosi pats kun. A. Šukys. Apie tikėjimą, Adventą ir gyvenimo prasmę su dvasininku kalbėjo mokytojas Nerijus Rastenis, kurį laiką tikybą dėstantis Vokietijos „Vasario 16-osios“ gimnazijoje. Abu kalbėtojai buvo apdovanoti autentiškais puodeliais bei Odetos Tumėnaitės-Bražėnienės 2017 metų kalendoriumi, skirtu Angelų ciklui. Tokio kalendoriaus mintis kun. A. Šukį sužavėjo. Po pokalbių ir diskusijų, šių metų sausį jau buvo sumaketuotas 2018 metų kalendorius. Klebonas džiaugiasi, kad po susitikimo su Rokiškio dekanu kun. E. Noviku gimė mintis kalendoriaus puslapiuose paminėti visus Rokiškio dekanato parapijų atlaidus, todėl jis tapo ir Rokiškio dekanato kalendoriumi bei išskirtine dovana tikintiesiems.

Visose trijose parapijose (Duokiškio, Kamajų, Salų) priskaičiuojama apie 1600 žmonių. Iš jų 5–7 % aktyvių narių. Po ketverių metų aktyvaus parapijos lankymo kunigas šį darbą patikėjo patiems parapijiečiams: atsirado šeimų lankymo tarnystė ir tada padidėjo  aktyviųjų skaičius. Šeimų lankymo tarnystė – naujovė Lietuvoje, tačiau realus reiškinys užsienio bažnytinėje aplinkoje.

Be Vilmos Steputaitienės (ji, beje, 2016 metais Kupiškyje vykusioje konferencijoje „Gailestingumo žinios švyturiai Panevėžio vyskupijos 90-metėje istorijoje“ skaitė įdomų pranešimą „Ciklo „Pašnekesiai“ aktualumas – praktinė Dievo Gailestingumo išraiška“), svari atrama yra Laima Nakienė, atsakinga už tvarką bažnyčioje, jos puošybą, priežiūrą, iniciatyvas: didžioji dalis priemonių kuriamos, meniškai įdiegiamos. Nuoširdžiai talkina Sigita Turkevičienė – Gyvojo Rožinio draugijos vadovė, aktyvi visuose procesuose, platus jos darbo laukas: kaligrafiniai darbai, rūpinimasis bažnytinių drabužių priežiūra, pasauliečių tarnysčių koordinavimas. Nuolatiniai pagalbininkai ir įvairių darbų iniciatoriai yra Rima ir Stanislovas Šeškai, ūkvedys Jurijus Papariga, nuolat besirūpinantis materialine gerove ir parapijos ūkiu.

Kunigas džiaugėsi: „Nežinau, ar yra nors vienas žmogus, kuris ko nors nebūtų daręs parapijoje. Visiems esu dėkingas. O veiklos sritys plačios: nuo žolės pjovimo iki kryžiaus nešimo pamaldų metu... Itin svarbi maldos tarnystė, kurios neparodysi. Tai – tylus svarbus kasdieninis darbas. Žvakių uždegimas, kilimo išvalymas, rūpinimasis liturginiais tekstais, malonus žmonių sutikimas ir kiti darbai bažnyčioje būna nepaprasti“.

Kamajuose yra gimnazijos ir kaimų bibliotekos; veikia Kamajų ir Salų bendruomenių tinklalapiai, Kamajų seniūnija rūpinasi aplinka, aktyvios kaimų bendruomenės.

Klebono „ataskaitą“ pratęsė sveikintojų gausa – bažnytinės veiklos grupės, visų trijų parapijų, įvairių organizacijų atstovai, svečiai...

Spaudos atstovė Lina Rūdaitė-Kralikienė sveikindama kunigą, klausė: „Kodėl parapijai svarbu būti šiuolaikiškai ir bendrauti su žiniasklaida?“ Ir atsakė: „Tik atvirumas ir bendrystė naikina nesutarimus“.

Tautodailininkė O. Tumėnaitė-Bražėnienė, kunigą pažįstanti nuo jo darbo Utenoje metų, džiaugėsi jo nuoširdumu, supratingumu ir rūpestingumu. Menininkė kalbėjo, kad labai gera kurti karpinius religiniais siužetais. Į kalendorių ji sudėjo karpinius, kuriuos, ir pasibaigus kalendoriniams metams bus galima panaudoti kaip puošmeną...

Šiaulių universiteto doc. dr. Irena Ramaneckienė, dalyvavusi licenciato gynime ir sveikindama apgynusį mokslinį darbą kunigą, kalbėjo, kad pasirinkta tema labai aktuali praktinei teologijai. Temos aktualumas pagrįstas, darbas išsamus, dalykiškas, informatyvus, atitinka nustatytus reikalavimus. Mokslininkę nustebino pasauliečių dalyvavimo sielovadoje formų įvairovė ir gausa (jas darbe iliustruoja įvairios schemos). I. Ramaneckienė džiaugėsi, kad tai, ką kunigas rašė darbe, ji praktiškai pamatė Sekminių šventės metu. Sveikinimus ir palinkėjimus viešnia užbaigė Alfonso Maldonio ir Birutės Jokšaitės-Stasaitienės eilėraščiais, kuriuose klausiama: ar galima pasverti žmogaus gerumą? Profesorė linkėjo, kad kunigo rankos nepavargtų ir kad kiekvienas kasdien jam ištartų širdį raminančius gerus žodžius. Moteris kalbėjo apie pėdsakus gyvenime – vieni dingsta be jokios žymės, o kiti pavirsta gintarinėmis pėdomis, įspaustomis akmenyje, kurių nei vėjai nenupūs, nei bangos nenuplaus. O kunigas jau palikęs gilius pėdsakus, kurie daugeliui rodo kelią. Bet ar visi juos pamatys?!

Šio teksto autorė, pažįstanti kunigą nuo jo studijų Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje laikų, pasidžiaugė, kad būtent Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metais puikiai apgintas licenciato darbas „Pasauliečių tarnysčių svarba ir perspektyvos Katalikų Bažnyčios Lietuvoje sielovadoje“, prie kurio pamažu ir įvairiomis kryptimis eita per visą kunigystės laiką: kunigas visose parapijose paliko ryškų pėdsaką, gebėdamas suburti žmones, „prikelti naujam gyvenimui“ jau „apmirusias“ parapijas. Kunigo mokslinis darbas unikalus. Tad buvo linkėta jį tęsti ir būsimus jubiliejus sutikti jau apsigynus daktaro disertaciją.

Kunigas nuo darbo pradžios Utenoje aktyviai įsijungė į Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio vardo garsinimą ir įamžinimą: visuomenei skaitė paskaitas, rašė straipsnius laikraštyje „Utenis“, mokslo straipsnius, buvo vienas 2003 metais įkurto Arkivyskupo Mečisolovo Reinio fondo narių (deja, fondas trumpai veikė), o jį panaikinus – Arkivyskupo Mečislovo Reinio vardo atminimo įamžinimo ir pagerbimo komisijos, 2003 metais įkurtos prie Utenos rajono savivaldybės, narys. Mokslinėse konferencijose (Vilniuje, Utenoje, Kupiškyje, Skapiškyje) skaitė pranešimus, Šiaulių universiteto leidžiamuose „Jaunųjų mokslininkų darbuose“ išspausdintas kun. A. Šukio darbas „Mečislovo Reinio kūrybos dvasingumas: istorinė įamžinimo apžvalga“ (2008. T. 1 (17)), leidinyje „Mokslo ir technikos raida Lietuvoje“ išspausdintas kun. A. Šukio straipsnis „Muziejų metams – muziejaus kūrimas Skapiškyje“ (2012). Tad prie licenciato eita nuosekliai ir kruopščiai, todėl jis ir apgintas geriausiu rezultatu. Dr. A. Vasiliauskienė palinkėjo kunigui Andriui, jau turinčiam mokslinį laipsnį bei žinančiam darbo Teofiliaus Matulionio tema rezultatų pavyzdį (jis turėtų įpareigoti), didelį dėmesį skirti Dievo tarnui arkivyskupui Mečislovui Reiniui, kad ir šis arkivyskupas kuo greičiau būtų pakeltas į Altoriaus garbę – paskelbtas palaimintuoju.

Buvęs Kamajų seniūnas ir buvęs Rokiškio meras Vytautas Vilys užbaigė sveikinimų popietę, teigdamas: „Jūs – jau ne ateivis, jūs – mūsiškis, žinomas kiekvienoje šeimoje. Ačiū jums, ačiū už tuos metus, ačiū už Sekminių šventę“.

Po oficialių sveikinimų ir kalbų neformalus bendravimas vyko prie pyragais, sūriais, saldumynais nukrautų stalų – prasidėjo Sekminių pyragų šventė.

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Nuotraukos iš autorės archyvo

© 2017 „XXI amžius“