|
Žymiojo Ukrainos kardinolo atminimas
Mindaugas Buika
|
Kardinolas Liubomiras Husaras
su savo įpėdiniu didžiuoju
arkivyskupu Sviatoslavu Ševčiuku
|
Pamokančios istorinės peripetijos Taip jau sutapo, kad sekmadienį, kada Vilniuje vyks arkivyskupo kankinio Teofiliaus Matulionio (18731962) beatifikacija, mūsų broliai, Ukrainos Rytų apeigų katalikai, nacionalinėje piligrimystėje rinksis į Romą paminėti Šv. Petro bazilikoje palaidoto savo pirmojo šventojo arkivyskupo kankinio Juozapato Kuncevičiaus (15841613) kanonizacijos 150 metų sukaktį. Arkivysk. J. Kuncevičius, ištikimai dvasinei tarnystei subrendęs studijuodamas tuometinės Lietuvos didžiosios kunigaikštystės sostinėje Vilniuje, buvo didelis Rytų ir Vakarų krikščionių vienybės skatintojas ir už tai paaukojo savo gyvybę. Jo palaikai 1946 metrais slapta perkelti į Romą, kadangi kaip tik tais metais sovietų okupuotos Ukrainos Rytų apeigų katalikų centre Lvove komunistinio diktatoriaus Stalino nurodymu surengus vadinamąjį pseudosinodą vietinė Rytų Katalikų Bažnyčia buvo inkorporuota į Maskvos stačiatikių patriarchatą, kurio vyriausi hierarchai tuo metu buvo režimo koloborantai ir didelė dalis veikė tiesiog kaip KGB agentai. Didžioji dauguma ukrainiečių katalikų, žinoma, nesutiko su tokiu smurtiniu suvienijimu, nieko bendro neturinčiu su tikraisiais ekumeniniais siekiais. Visi jų vyskupai buvo ištremti į Sibiro lagerius, daug ištikimų dvasininkų ir aktyvių pasauliečių tikinčiųjų irgi buvo įkalinti ar net nužudyti. Represijos prieš Katalikų Bažnyčią tuomet vyko ir okupuotoje Lietuvoje: 1946 metais buvo suimtas ir komunistiniame gulage visą dešimtmetį praleido tuometinis Kaišiadorių vyskupas T. Matulionis.
|
|
Teofilius Matulionis naujasis Palaimintasis
Kun. Vytenis Vaškelis
Kai pernai popiežiui Pranciškui paskelbus, jog ne tik Lietuva, bet ir visas katalikiškas pasaulis 2017 metų birželio 25 dieną bus pagerbtas didžia Bažnyčios dovana, Vilniaus Arkikatedroje įvyks garbingojo arkivysk. Teofiliaus Matulionio beatifikacijai skirtos iškilmės, apie būsimąjį Palaimintąjį įvairių žiniasklaidos priemonių, renginių dėka sužinojome daug svarbių bei įdomių jo gyvenimo faktų, kurie patvirtino Biblijos tiesą po saule nieko nėra naujo! (Koh 1, 9), nes tai, kas padeda mums tolydžio artėti prie Kristaus, yra amžinai šiuolaikiška ir be galo aktualu. Bėga amžiai, bet bendražmogiškos vertybės nekinta, nes jos nuolat sau atsinaujinančios jėgos šviežumo, kuris yra tikroji pasaulio druska ir šviesa, semiasi iš neišsenkančio šaltinio Dievo. |
|
|