Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Apie eterio ir interneto chuliganus

Edvardas ŠIUGŽDA

Kai pasaulyje atsiranda 20 ar 30–40 metų senumo liudijimai apie kunigų „nuskriaustus“ prievartautus jaunuolius, žinome, kad tai prasiveržęs antibažnytininkų, ateistų, bedievių interesas apšmeižti kunigus, vyskupus, net kardinolus. Bet kai už blaivybę aktyviai kovojantis Lietuvos kunigas išjuokiamas ir paniekinamas, tai jau tampa tautos tragedija. Visišką įteisintą banditizmą rodo vasaros įkarštyje radijo eteryje ir internete pasipylęs kun. Roberto Gedvydo Skrinsko šmeižimas dėl jo knygos „Būkime blaivūs“, išleistos dar 2012 metais, t.y. prieš penkerius metus, o jos turinys, anot ją „aptariančių“ LRT Radijo žurnalistės Godos Raibytės ir politikos apžvalgininko Rimvydo Valatkos, „stebina nuo pirmųjų puslapių“. Svarių argumentų tai įrodyti nereikia, tad pasitelkiamas tariamas patriotizmas: anot tik po penkerių metų „perskaityti“ knygą sugebėjusių „recenzentų“, yra nepriimtina, kai knygos autorius drįsta cituoti daug Rusijos mokslininkų, kovojusių prieš alkoholizmą ir apskritai nepriklausomybės iškovojimą priskiria blaivystės diegimui Rusijoje ir Sovietų Sąjungoje, tad jį reikia sudirbti ir paniekinti. Vadinasi, blaivystę propaguojantis ir už ją kovojantis bei rūkymo žalą parodantis kunigas Skrinskas – didžiausias Rusijos draugas ir Lietuvos priešas, nes taip nusprendė knygos recenzentai Raibytė ir Valatka – patriotai, „įrodę“ rusų žalą Lietuvai. Didelė smūgių dalis tenka ir dabartiniam ministrui Aurelijui Verygai, parašiusiam pratarmę knygai. Štai kaip ministrą „sudirba“ garsusis apžvalgininkas: „A. Veryga ir verygininkai aiškino, kad žmogus yra durnas ir negali pasirinkti“, ir kai „rusiškos propagandos knygai apie blaivybę“ pratarmę parašęs ministras ginasi „kaip muselė išrūgose“ ir, teigdamas, kad skaitytojai patys pajėgūs atsirinkti informaciją, įrodo, kad jis, ministras, meluoja. Kunigo žeminimui Raibytės pritrauktas propagandos specialistas doc. dr. Mantas Martišius pabara autorių dėl palyginti senų, daugiausia rusiškų šaltinių, atseit, autorius ir sudarytojas „greičiausiai“ nemokėjo anglų kalbos, bet jis nesiteikė pažiūrėti į plačias kun. R. Skrinsko internetines kasmėnesines apžvalgas, kuriose cituojami ir nagrinėjami įvairiomis kalbomis aptariamai mūsų ydų šaltiniai – alkoholizmas, narkotikai, rūkymas, abortai, įvairūs nusikaltimai ir pan. Raibytės vestoje laidoje „blaivysitės specialistas“ Valatka pereina į jam būdingą komjaunuolišką argumentavimo stilių: „Jeigu jau visa knyga yra iš esmės ant melo pastatyta, koks skirtumas, iš kur paimtos, pavyzdžiui, nuotraukos. Kadangi kunigas taip mėgsta rusus, galėčiau pacituoti rusišką patarlę: baltos kumelės sapnas“. Ir dar priduria: „Po kiek opijus liaudžiai, dvasiškasis tėveli?“, nes kun. R. G. Skrinsko sudaryta knyga – „tipinė propagandinė knyga“. Ir dar daugiau: visą savo pamazgų kibirą pila ne tik ant kunigo – „bėda yra ne A. Veryga, o mūsų valdžių sistema. Pradedant valdančiąja „valstiečių“ partija, baigiant prezidente Dalia Grybauskaite, kuri tokį ministrą, kuris gali pasirašinėti po bet kuo, skiria ministrų kabineto nariu. A. Veryga yra ne tik sveikatos apsaugos ministras, jis yra ir ministrų kabineto narys (...). Šiuo atveju reikėtų klausti prezidentės, kodėl ji tokį ministrą sutiko skirti. (...) Ir premjero Sauliaus Skvernelio reikėtų klausti, ar jis žino, kad A. Veryga rašinėja knygose, kurias kažkoks išprotėjęs kunigas parašė“. Štai taip: „išprotėjęs kunigas“. Valatkos leksika dažniausiai būna gatvinė. Bet iš kur tokia neapykanta kun. R. G. Skrinskui? Iš kur toks įsitikinimas savo nebaudžiamumu?

Kai jau kitą dieną iškvailintas ministras parašė atsiprašymą, kad gailisi dėl 2012 metais skubotai priimto sprendimo parašyti pratarmę knygai, į kurios turinį neįsigilinęs, pasižadėdamas to nebedaryti ateityje, Valatka smarkavosi jau įžūliau, netgi siūlydamas „išeitis“, kaip atsikratyti tokių Lietuvos priešų. Savo naują opusą jis pavadino dar „taikliau“: „Ministras Veryga – ufonautų ir Rusijos propagandos parankinis“. Vėl dėdamasis dideliu patriotu ir Lietuvos priešų demaskuotoju, jis tokių nesunkiai suranda: ne tik Mindaugas Bastys sulauks Konstitucinio Teismo verdikto bei apkaltos Seime, bet to turėtų laukti ir sveikatos ministras, nes jis „agitavo skaityti iš Kremliaus miltų iškeptą propagandą „Būkime blaivūs“. Ir jeigu premjerui Skvereliui tokia mintis dar nekilo, tai apžvalgininkui visiškai yra aišku: ir Bastys, ir Veryga „abu de facto tarnavo Kremliaus propagandai“. Verygą į „KGB brūzgynus“ veda „kunigo ufonauto veikalai su Rusijos juodašimčių „išmintimi“. Štai taip aiškiai kaltinimą suranda įžvalgusis politikos apžvalgininkas, tikrai tinkantis į Stalino prokurorų vaidmenį. „Mažiausiai, ką ministras privalėtų padaryti, tai atsistatydinti“, – išeitį ministrui Verygai siūlo Lietuvos priešus išaiškinantis, surandantis ir bausmę pasiūlantis apžvalgininkas-prokuroras. Juk Veryga parašė įžangą knygai, kurioje palankiai atsiliepiama, pavyzdžiui, apie Vladimirą Ždanovą, Fiodorą Uglovą, pastarojo net nuotrauką kunigas, neatsiklausęs nei Valatkos, nei Raibytės, išdrįsęs pateikti knygos viršelyje. Ir kur tai matyta, kad „ES valstybės ministras agituoja už tekstus, kuriuose kaip autoritetai nurodomi antisemitai ir juodašimčiai, žavimasi KPSS vadų veikla ir dar falsifikuojama Lietuvos laisvės kovų istorija“. Ir taškas. Kam reikalingi kokie nors faktai ar argumentai apie tuos „juodašimtininkus“ blaivintojus? Jų nereikia, tad daugiau ir neverta kalbėti. Eterio ir interneto chuliganas sukūrė visus baisius kaltinimus kunigui ir jo „bendrininkui“ ministrui. Jis atskleidžia knygoje esą pateiktus „baltos kumelės sapnus“, kuriuos išdėstęs kunigas Skrinskas savo „iškrypėliška istorijos interpretacija“, dėl ko ministras Veryga „turėtų užsidaryti vienuolyne ir iki grabo lentos duoti tylos įžadus“, nes, anot apžvalgininko istorijos profesionalo, pasiėmusio teisę be gailesčio talžyti blaivystės puoselėtojus, ministras yra „istorijos profanas“, sumanęs parašyti įžangą kunigo Skrinsko sudarytai knygai, po kuria slepiasi ne kas kita, o vien tik „užmaskuota Putino propaganda“, jog „Lietuvos partizanai buvo ne kovotojai už laisvę, o fašistų pakalikai“. Štai kokius baisius Lietuvos priešus, „Rusijos propagandai naudingus idiotus“, „posėdžiaujančius Vyriausybėje ir Seime“, suranda Valatka. Tikrai vertas žydų naikintojo Eichmano medžiotojų vardo. Tad apkalta ar atsistatydinimas tokiems būtų per menka bausmė. Tik čia reikėtų prisiminti Valatkos politines „įžvalgas“, skelbusias, kad Lietuvos partizanų vadai yra buvę fašistų pakalikai – žydšaudžiai, teisėtai mirtimi nubausti sovietinių prokurorų ir todėl bet koks jų „garbinimas“ turi būti sustabdytas Lietuvoje. Tik šiuo atveju nesuprasime, ką puola ir kodėl puola žymusis apžvalgininkas. Išties uoliai darbuojasi ir į kairę, ir į dešinę.

Kai „apžvalgininkavimas“ tampa srutų pylimu ant padorių žmonių galvų, darosi nesmagu gyventi Lietuvoje. Su Valatkos chamiškumu daug kas susidūrė ir jis dažnai jau nieko nestebina. Tyčiotis Valatka tikrai sugeba – to niekas neužginčys. Bet, tikėkimės, Nobelio premijos už literatūrą jis negaus – už patyčias premija dar neteikiama. Tegul Valatka maudosi savo pilstomose srutose. Tačiau tai, kad Lietuvos radijas, kaip visuomeninis transliuotojas, tarsi pritardamas tokios nevykusios žurnalistės, kaip Raibytė, garbingą kunigą žeminančiai ir niekinančiai pozicijai, toliau naudojasi jos paslaugomis, sunkiai įsivaizduojama ir dar sunkiau paaiškinama. Juk „LRT Radijas“ išlaikomas iš mokesčių mokėtojų pinigų, taigi ir iš tikinčiųjų pinigų. Nejaugi tokia Raibytės pozicija, turinti asmens žeminimo ir šmeižimo apraiškų, apie kurias savo kreipimesi į LRT vadovus ir kalba pats kun. R. G. Skrinskas, atspindi ir „LRT Radijo“ vadovų pozicijas? Ar tai vadinama spaudos laisve?..

© 2017 „XXI amžius“