2017 m. rugpjūčio 18 d.
Nr. 31 (2247)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia – į VRM rankas 

Apleista barokinė sostinės senamiestyje esanti Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia pereis policijos pareigūnų reikmėms. Idėjos iniciatorius policijos kapelionas Algirdas Toliatas ieško idėjų, kaip įprasminti bažnyčią. Vidaus reikalų ministerijos (VRM) rugpjūčio pirmoje pusėje perimtame pastate tikimasi atidaryti pagalbos centrą pareigūnams, pritaikyti bažnyčią ir sielovadai, ir bendruomenei telkti. Bažnyčios remontu, paramos rinkimu ir tolesne centro veikla rūpintųsi Vidaus reikalų ministerijos įsteigta viešoji įstaiga. Pastatas iki šiol priklausė Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM). Pasak A. Toliato, didelių statybų neplanuojama, bus ieškoma idėjų, kaip sutvarkyti patalpas, ir numatoma, kokiai veiklai jas paskirti. Padaryti iš pastato kazino, kaip norėjo verslininkai, atsisakyta. Architektai ir konstruktoriai šiuo metu laikosi skirtingų nuomonių – dalis sako, kad nugriovus perdangas kiltų pavojus sugriūti pačiai bažnyčiai. Svarstoma jos viršutiniame aukšte įkurti ir koplytėlę, pritaikyti erdves menininkų ekspozicijoms, spektakliams, dalyje patalpų galbūt būtų teikiama psichologinė pagalba. Lėšų sutvarkyti bažnyčiai bus ieškoma Europos Sąjungos fonduose, būsimam centrui valdyti steigiama viešoji įstaiga taip pat rinks aukas. Lėšų bažnyčiai remontuoti šiemet VRM tikrai neskirs.


„Kryptis Lietuva“ – susirūpinimo ir veiklos regimybė

Kur

Vyriausybės tinklapis 2017 m. liepos 20 d. paskelbė, kad Vyriausybės kanceliarija organizuoja apdovanojimus „Kryptis Lietuva“ ir kviečia visuomenę teikti iniciatyvas, kuriomis užsienio lietuviai skatinami sugrįžti ir dirbti Lietuvoje arba jiems padedama lengviau integruotis sugrįžus po daugelio metų, praleistų svetur. Apdovanojimuose kviečiamos dalyvauti biudžetinės ir viešosios įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, verslo įmonės ir privatūs asmenys.

Bendrauju su išvykusia į JAV asmenybe, kuri, kiek man žinoma, ten dirba grynai Lietuvai naudingą darbą ir tik mažą savo laiko dalį skiria darbui buities reikmėms tenkinti. Kadangi ją domina reikalai Lietuvoje, jai pasiunčiau mūsų Vyriausybės kanceliarijos projektą „Kryptis Lietuva“.


Apie eterio ir interneto chuliganus

Edvardas ŠIUGŽDA

Kai pasaulyje atsiranda 20 ar 30–40 metų senumo liudijimai apie kunigų „nuskriaustus“ prievartautus jaunuolius, žinome, kad tai prasiveržęs antibažnytininkų, ateistų, bedievių interesas apšmeižti kunigus, vyskupus, net kardinolus. Bet kai už blaivybę aktyviai kovojantis Lietuvos kunigas išjuokiamas ir paniekinamas, tai jau tampa tautos tragedija. Visišką įteisintą banditizmą rodo vasaros įkarštyje radijo eteryje ir internete pasipylęs kun. Roberto Gedvydo Skrinsko šmeižimas dėl jo knygos „Būkime blaivūs“, išleistos dar 2012 metais, t.y. prieš penkerius metus, o jos turinys, anot ją „aptariančių“ LRT Radijo žurnalistės Godos Raibytės ir politikos apžvalgininko Rimvydo Valatkos, „stebina nuo pirmųjų puslapių“. Svarių argumentų tai įrodyti nereikia, tad pasitelkiamas tariamas patriotizmas: anot tik po penkerių metų „perskaityti“ knygą sugebėjusių „recenzentų“, yra nepriimtina, kai knygos autorius drįsta cituoti daug Rusijos mokslininkų, kovojusių prieš alkoholizmą ir apskritai nepriklausomybės iškovojimą priskiria blaivystės diegimui Rusijoje ir Sovietų Sąjungoje, tad jį reikia sudirbti ir paniekinti. Vadinasi, blaivystę propaguojantis ir už ją kovojantis bei rūkymo žalą parodantis kunigas Skrinskas – didžiausias Rusijos draugas ir Lietuvos priešas, nes taip nusprendė knygos recenzentai Raibytė ir Valatka – patriotai, „įrodę“ rusų žalą Lietuvai. Didelė smūgių dalis tenka ir dabartiniam ministrui Aurelijui Verygai, parašiusiam pratarmę knygai. Štai kaip ministrą „sudirba“ garsusis apžvalgininkas: „A. Veryga ir verygininkai aiškino, kad žmogus yra durnas ir negali pasirinkti“, ir kai „rusiškos propagandos knygai apie blaivybę“ pratarmę parašęs ministras ginasi „kaip muselė išrūgose“ ir, teigdamas, kad skaitytojai patys pajėgūs atsirinkti informaciją, įrodo, kad jis, ministras, meluoja. Kunigo žeminimui Raibytės pritrauktas propagandos specialistas doc. dr. Mantas Martišius pabara autorių dėl palyginti senų, daugiausia rusiškų šaltinių, atseit, autorius ir sudarytojas „greičiausiai“ nemokėjo anglų kalbos, bet jis nesiteikė pažiūrėti į plačias kun. R. Skrinsko internetines kasmėnesines apžvalgas, kuriose cituojami ir nagrinėjami įvairiomis kalbomis aptariamai mūsų ydų šaltiniai – alkoholizmas, narkotikai, rūkymas, abortai, įvairūs nusikaltimai ir pan. Raibytės vestoje laidoje „blaivysitės specialistas“ Valatka pereina į jam būdingą komjaunuolišką argumentavimo stilių: „Jeigu jau visa knyga yra iš esmės ant melo pastatyta, koks skirtumas, iš kur paimtos, pavyzdžiui, nuotraukos. Kadangi kunigas taip mėgsta rusus, galėčiau pacituoti rusišką patarlę: baltos kumelės sapnas“. Ir dar priduria: „Po kiek opijus liaudžiai, dvasiškasis tėveli?“, nes kun. R. G. Skrinsko sudaryta knyga – „tipinė propagandinė knyga“. Ir dar daugiau: visą savo pamazgų kibirą pila ne tik ant kunigo – „bėda yra ne A. Veryga, o mūsų valdžių sistema. Pradedant valdančiąja „valstiečių“ partija, baigiant prezidente Dalia Grybauskaite, kuri tokį ministrą, kuris gali pasirašinėti po bet kuo, skiria ministrų kabineto nariu. A. Veryga yra ne tik sveikatos apsaugos ministras, jis yra ir ministrų kabineto narys (...). Šiuo atveju reikėtų klausti prezidentės, kodėl ji tokį ministrą sutiko skirti. (...) Ir premjero Sauliaus Skvernelio reikėtų klausti, ar jis žino, kad A. Veryga rašinėja knygose, kurias kažkoks išprotėjęs kunigas parašė“. Štai taip: „išprotėjęs kunigas“. Valatkos leksika dažniausiai būna gatvinė. Bet iš kur tokia neapykanta kun. R. G. Skrinskui? Iš kur toks įsitikinimas savo nebaudžiamumu?


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija