Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Maldos kelionių geografija plečiasi

Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios choristai su prel. Vytautu Steponu Vaičiūnu, Birštono klebonu mons. Jonu Dalinevičiumi, Vievio klebonu Alfonsu Kelmeliu ir kun. Alfonsu Babonu

Sakralinėj šventovės erdvėje
Dvasia visuomet pakylėta,
Nes ši vieta yra šventa
Ir Dievo meilės palytėta.

(V. S. Vaičiūnas)

Vasarą jau vien važiuoti per Lietuvą yra šventė: kerinti įvairių atspalvių žaluma, kalvos ir kalneliai, miškai, geri keliai, švarūs miesteliai, išpuoštos tvarkingos sodybos... Pagal krikščionišką tradiciją Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Bazilikoje per atlaidus Gargždų dekanatui skirtą dieną šią vasarą giedojome du kartus. Tai – atsakinga ir maloni misija.

Trečioji mūsų maldos kelionė buvo tolimesnė. Liepos 16-ąją pirmą kartą vykome į išskirtinę Lietuvos vietovę – prie gražios, vaizdingos Nemuno kilpos 43 km į pietus nuo Kauno esantį Birštono kurortą – pasisemti dvasinės atgaivos, todėl kalbėti teks apie sakralinius dalykus.

Pirmąją medinę Romos katalikų bažnyčią Birštone pastatė karalius Vladislovas IV 1643 metais ir padovanojo jai septynis kaimus su visais baudžiauninkais. Istorikas Br. Kviklys sako, kad greičiausiai šią bažnyčią 1655 metais sudegino Lietuvoje siautėjusi Maskvos kariuomenė Šiaurės karo metu. Greitai atstatyta antroji bažnyčia dėl nežinomų priežasčių sunyko. 1787 metais pastatyta nauja medinė bažnyčia, kuriai lėšų paskyręs Prienų seniūnas K. Sapiega. Ji stovėjo iki XX amžiaus pradžios.

Dabartinę mūrinę bažnyčią 1900 metais suprojektavo žymus architektas Vaclovas Michnevičius. Pamatai padėti 1903 metais, 1909-aisiais bažnyčia konsekruota Šv. Antano Paduviečio titulu. Šis šventasis – šios bažnyčios ir parapijos globėjas. Šventovė yra neogotikinė, nedidelė, grakšti, graži. Ją puošia įspūdingas dekoruotas 37 m aukščio bokštas, suteikia didingumo visam miestui. Trinavis vidus skliautuotas, grindys mozaikinės, pagamintos iš akmeninių plokščių. Centriniame altoriuje – Stanislovo Gobiatos Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Pastarasis dažnai užleidžiamas Nikodemo Simanavičiaus drobėje tapytu paveikslu „Šv. apaštalas Judas Tadas“. Gaila, šį kartą vertingiausio šventovės kūrinio neišvydome. Bažnyčios interjerą sukūrė Adomas Karalius. Aštuonių balsų vargonai pagaminti 1908 metais Kaune garsaus to meto vargonų meistro Jono Garalevičiaus dirbtuvėje ir jo sumontuoti Birštone. Parapijai pradėjus vadovauti dabartiniam klebonui, Birštono garbės piliečiui mons. Jonui Dalinevičiui, vargonai restauruoti. Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejų ir šv. Kazimiero 500 metų mirties datą 8-ajame XX amžiaus dešimtmetyje reto grožio vitražais įamžino vitražistas Vytautas Švarlys ir dailininkas Andrius Giedrimas. Bažnyčia ne tik labai graži, bet ir labai populiari. Tai – vienas iš turistų ir miesto svečių traukos centrų. Dažnai čia koncertuoja žinomi sakralinės muzikos kolektyvai, o liepos mėnesį sekmadieniais rengiami vargonų muzikos vakarai.

Pagal krikščioniškąją tradiciją čia švenčiami tituliniai Šv. Antano Paduviečio, Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, ir Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidai. Pastaruosiuose mes ir giedojome per šv. Mišias, o mūsų maestro Petras Katauskis grojo minėtais istoriniais vargonais. Prisipažinsiu, kad patyrėme nemaža jaudulio, nors ir labai stengėmės susikaupti: mat ir kunigai, ir vietiniai choristai, ir maldininkai, kurių buvo sausakimša bažnyčia, ne kartą yra girdėję, kaip gieda profesionalūs atlikėjai. Viliamės, kad grubių klaidų nepadarėme. Bent jau „Gloria“, „Gailestingumo himnas“, „Mano tauta“, regis, skambėjo neblogai. Choristams ir maldininkams šiurpuliukai per kūnus ėjo, klausantis neregės Indrės, raiškiai ir jausmingai skaitančios Brailio raštu parašytus skaitinius, ir jos giedamų psalmių. Tikimės šios atlikėjos sulaukti Gargžduose.

Po šv. Mišių mums buvo surengtos kuklios, bet inteligentiškai, prabangiai pateiktos vaišės. Gražią, turiningą kalbą pasakė atlaidų svečias prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas – VDU habil. daktaras, profesorius, Kauno kunigų seminarijos studijų dekanas, poetas. Susitikome su kolegomis, bažnyčios choristais, maloniai pabendravome, kartu padainavome. Šiam trumpam susibūrimui nuotaikingai vadovavo klebonas mons. J. Dalinevičius. Kas gali būti brangiau už žmogišką šilumą... Atsisveikindami su dvasininkais ir choristais, čia pat buvome „perduoti“ ponios Daivos Valatkienės globon. Ji yra pirmojo Lietuvoje Sakralinio muziejaus, 2000 metais dabartinės direktorės Romos Zajančkauskienės įkurto senoje Birštono klebonijoje, muziejininkė, veda ekskursijas po Birštono kurortą.

Kambarys, į kurį pirmiausia įėjome, yra svarbiausias šiame muziejuje, visi eksponatai autentiški ir skirti šviesiam Palaimintojo Teofiliaus Matulionio atminimui. Ponia Daiva – puiki pasakotoja: jos žinios, sklandi ir įtaigi kalba ilgam prikausto klausytojo dėmesį. Išgirdome išsamų pasakojimą apie žemiškąjį Palaimintojo gyvenimą, apžiūrėjome eksponatus. Dveji metai iš ilgo, tragiško, turiningo arkiv. T. Matulionio gyvenimo susieti su šiuo kambariu, kuriame jis gyveno.

1956 metais Kaišiadorių vyskupas T. Matulionis, grįžęs iš Mordovijos lagerių, apsigyveno Birštono klebonijoje pas kleboną kun. Joną Jonį. Jam buvo skirtas būtent šis kambarys. Būdamas garbaus amžiaus ir menkos sveikatos vyskupas buvo susirūpinęs, kokiam dvasininkui, nelojaliam sovietų valiai, galėtų perduoti savo pareigas. Susisiekęs su Šventuoju Tėvu, gavo Jo pritarimą vyskupu konsekruoti Vincentą Sladkevičių. Ir štai 1957 metais, Šv. Kalėdų naktį, šiame kambaryje T. Matulionis jį konsekravo vyskupu. Netrukus šio švento įvykio liudininkas klebonas kun. J. Jonys buvo areštuotas, nuteistas ir ištremtas į Mordoviją. Vyskupai T. Matulionis ir V. Sladkevičius irgi ištremti iš Birštono.

Čia dera prisiminti ir Palaimintąjį Jurgį Matulaitį. Apie pastarojo beatifikaciją popiežius Jonas Paulius II paskelbė 1987 metais. Tais pačiais metais pradėti rinkti ir ruošti dokumentai T. Matulionio beatifikacijai. Tik po 30 metų visa Lietuva tapo džiugaus įvykio liudininke ir dalyve – beatifikacija įvyko Lietuvos širdyje – Vilniaus Katedroje. Turime antrąjį Palaimintąjį – T. Matulionį.

Laimė buvo prisiliesti prie žmogiškojo taurumo, kilnumo, nepalaužiamo tikėjimo savo pasirinkimu, ištikimybės Dievui ir Tėvynei. Štai kur turėtų buti vežami gimnazistai, jaunieji kariai, studentai...

Danutė Paškauskaitė

Gargždai–Birštonas
Reginos Česnauskienės nuotrauka

© 2017 „XXI amžius“