|
Kvietimas aplankyti Varnius
Pranciškus ŽUKAUSKAS
Per vasaros atostogas žmonės dažniausiai vyksta į sostinę Vilnių, kiti į Kauną, o moksleiviai į čia esantį Zoologijos sodą. Dar kiti vyksta į Palangą pasipliuškenti gintarinės Baltijos bangose, treti keliauja prie upių, ežerų, kopia į mūsų gimtojo krašto piliakalnius, o galbūt kai kas keliaus kur nors pėsčiomis arba dviračiais. Visa tai labai puiku! Tačiau, mano manymu, išnaudojant vasaros atostogų laiką įvairioms išvykoms arba ekskursijoms, nereikėtų vien tik pramogauti. Pirmiausia reikėtų tobulinti mūsų moksleivių ir jaunimo dvasinį pasaulį, gilinti žinias apie mūsų tautos istorinę, kultūrinę ir religinę praeitį.
Kai dar dirbau mokytoju, besibaigiant mokslo metams, Šilalės rajono Padievyčio pagrindinės mokyklos pradinių ir vyresniųjų klasių mokiniams suorganizavome ekskursiją į Varnius. Tą nedidelį miestelį siūliau pasirinkti neatsitiktinai, nes, pasak istorikų ir mūsų krašto tyrinėtojų, pirmą kartą Varniai yra paminėti dar XIV amžiaus kryžiuočių kronikose ir žvalgų pranešimuose. Mat tuomet ši sritis buvo gausiai apgyvendinta ir kryžiuočių labai dažnai puldinėjama. Vienoje Varnelės upelio pusėje stovėjęs miestas buvo vadinamas Medininkais, o kitoje Varniais. Jau XV amžiuje Varniai tampa Žemaičių kultūriniu ir religiniu centru. Įžymus istorikas Dlugošas rašo, jog Vytautas su Jogaila 1413 metais čia sunaikino pagonių aukurus, pradėjo statyti bažnyčią ir krikštyti žemaičius. 1417 metais, valdant Didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Vytautui, Varniuose įsteigta Žemaičių vyskupystė. Taip miestas pradėjo gana sparčiai augti. Buvo pastatyta Katedra, Vyskupo rūmai ir kurija. 1469 metais įsteigta pirmoji parapinė mokykla, iki 1864 metų veikė kunigų seminarija. Joje mokėsi A. Strazdas, K. Nezabitauskis-Zabitis, A. Baranauskas, A. Vienažindis, M. Valančius, vėliau tapęs šios seminarijos rektoriumi ir Žemaičių vyskupijos vyskupu. Čia 1851 metais prisiglaudė ir iš Peterburgo atvykęs S. Daukantas. M. Valančius daug prisidėjo prie tuometinio Varnių suklestėjimo. Jis norėjo Varniuose net Žemaičių akademiją įsteigti, įkurti tikrą lietuvių kultūros židinį kvietėsi į Varnius rašytojus, menininkus, visapusiškai skatino Lietuvos kultūrinimo, blaivybės bei švietimo darbą. Jo rūpesčiu atvykęs knygų leidėjas A. Zavadskis atidarė Varniuose didžiulį knygyną, veikė gana turtinga seminarijos biblioteka, turėjusi 3028 pavadinimų 5883 tomus knygų. Spėjama, jog čia yra gyvenęs ir dirbęs netgi pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas, katedros kanauninku dirbo ir lietuvių raštijos pradininkas Mikalojus Daukša ir čia palaidotas, tik jo kapas nežinomas.
Varnių kultūrinis gyvenimas pradėjo apmirti tik tada, kai Vilniaus generalgubernatoriaus įsakymu nutarta nutautinti ir rusinti Lietuvą Varnių vyskupijos rezidencija su vyskupu M. Valančiumi buvo prievarta perkelta į Kauną. Kartu iškelta ir biblioteka bei įžymūs to meto Varnių žmonės.
Apie visa tai mes sužinojome apsilankę Varnių kraštotyros muziejuje ir M. Valančiaus vidurinėje mokykloje, kurioje įkurtas turtingas vyskupo M. Valančiaus muziejus, atspindintis visą Varnių istorinę, kultūrinę bei religinę praeitį. Šiandien Varniuose nebėra vyskupo ir tautos blaivintojo M. Valančiaus, bet jo dvasia gyva. Jo darbą tęsė Varniuose daug metų klebonavęs kan. Jonas Petrauskis, dabar rezidentas, varniškių labai gerbiamas, nes nepaliaujamai kovoja už blaivybę, kritikuoja bet kokį girtavimą. Kan. J. Petrauskis rūpinosi ir dviem Varniuose esančiomis bažnyčiomis. Jo pastangų ir triūso dėka visiškai atnaujinta, sutvarkyta daug metų veikianti originali medinė Šv. Aleksandro bažnyčia, kuri sovietmečiu buvo paversta grūdų sandėliu, vėliau baldų parduotuve, o dar vėliau visokių girtuoklių ir valkatų landyne...
Apžiūrėjus abi bažnyčias galima pasukti prie miesto skverelyje esančio vyskupo M. Valančiaus paminklo-biusto, apžiūrėti buvusios kunigų seminarijos rūmus, kitas Varnių miesto įžymybes. Tada, vaikščiodami po Varnius, jautėmės tarsi pajutę M. Valančiaus, A. Strazdo, A. Baranausko, S. Daukanto ir kitų mūsų tautos šviesuolių dvasią...
Grįždami nepamirškime stabtelėti ir prie 1047 hektarų plote tyvuliuojančio, gražiomis legendomis apipinto Lūkšto ežero, kurio ilgis net septyni kilometrai, o plotis trys kilometrai. Ir tai turbūt vienintelis ežeras Lietuvoje, kuris į krantą išmeta gintaro gabalėlių. Čia kadaise irgi vaikščiojo M. Valančius, S. Daukantas, A. Strazdas, A. Baranauskas ir kiti mūsų tautos šviesuoliai.
Tad patariu ne į visokias karuseles ar į kompiuterinių žaidimų sales vesti šių dienų moksleivius, nes ten vien tik pinigus iš jų kišenių atiminėja, o keliauti su vaikais po mūsų gimtąjį kraštą ir nukelti 50 metų mus dengusią juodą ir kruviną sovietinę uždangą, kad vaikai ir jaunimas sužinotų mūsų tautos istoriją, klestėjusią kultūrą ir dvasinį gyvenimą. Tik tuomet pajusime, jog dirbame tikrą jaunosios kartos auklėjamąjį darbą vardan mūsų Tėvynės Lietuvos! Beje, rugpjūčio 1920 dienomis Varniuose vyks Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus minėjimas ir Penktasis Telšių vyskupijos Eucharistinis kongresas. Rugpjūčio 19-ąją, šeštadienį, Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje (Senojoje Katedroje) 18 valandą bus aukojamos šv. Mišios, giedos Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Mažosios) bažnyčios choras. 20.30 val. aikštėje prie Šv. Aleksandro bažnyčios prasidės grupės Thundertale koncertas. Rugpjūčio 20-ąją 9 valandą Senojoje Katedroje prasidės vargonų muzikos koncertas, 10.30 val. meninė programa Palaimingoji krikšto šviesa aikštėje prie Šv. Aleksandro bažnyčios, o 12 val. šv. Mišios ir Švč. Sakramento procesija Senojoje Katedroje, giedos jungtinis choras. 14 val. grupės Quorum koncertas. Taigi kviečiame į Varnius!
© 2017 XXI amžius
|