Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Dvidešimtieji Kryžių kalno atlaidai

Inesė Ratnikaitė

Žygis iš Šiaulių į Kryžiaus kalną

1997 metais, praėjus dviem mėnesiams po Šiaulių vyskupijos įsteigimo ir tik savaitei po ingreso į Šiaulių Katedrą, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis atgaivino Kryžių kalno atlaidus. Šiemet, 2017 metais, organizuoti dvidešimtieji Kryžių kalno atlaidai Šiaulių vyskupijoje pasižymėjo dalyvių gausa ir nepaprastai gražiu saulėtu oru.

Kryžių kalno atlaidai tradiciškai prasidėjo vigilija. Liepos 29-ąją 19 val. prie šv. popiežiaus Jono Pauliaus II dovanoto kryžiaus susirinkę maldininkai džiugiai sutiko Šiaulių vyskupą Eugenijų Bartulį. Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos (jėzuitų) bendruomenės narės pagarbino Kryžių liturginiu šokiu. Jam ruoštasi netoli Kryžių kalno vykusioje šeimų stovykloje, kurią organizavo jėzuitų bendruomenė. Šios stovyklos dramos būrelis parengė ir Kryžiaus kelio stočių inscenizaciją. Kryžiaus kelio pabaigoje padėkojęs vigilijos dalyviams Šiaulių ganytojas kvietė apkabinti savo gyvenimo kryžių. „Kančia, – sakė vyskupas, – mums duoda stiprybės, nes žvelgiame į Tą, kuris pirmas kentėjo. Kančioje padeda atgaila, Komunija. Kristus stiprina, maitina ir drąsina. Dažnai artinkimės prie Kristaus, kad galėtume drąsiai išpažinti tikėjimą“, – kvietė Šiaulių ganytojas.

Pagrindiniai atlaidams skirti renginiai prasidėjo sekmadienį. 11 val., vadovaujant Šiaulių vyskupui, nuo Šiaulių Katedros į Kryžių kalną išėjo gausus būrys piligrimų. Vyskupo parinktos giesmės (nuo „Kai darganų metas, kai mano sieloj ruduo“ iki vaikams skirtos animacinės „Dievas stato namus“) drąsino ir kėlė dvasią skirtingo amžiaus žygeiviams. Giesmes keitusiai Rožinio maldai vadovavo Šiaulių Katedros klebonas, dekanas kun. Egidijus Venckus. „Neįsivaizduoju atlaidų be šio piligriminio žygio“, – sakė iš Kauno atvykusi vienuolė. Užrašais ant marškinėlių išsiskyrė iš Vilniaus Kalvarijų atvykę piligrimai. Kryžių kalne jau šurmuliavo gerokai didesnė minia. Daugiausiai maldų skambėjo kalno viršūnėje prie Jėzaus, Švč. Mergelės Marijos statulų ir papėdėje prie šventojo popiežiaus kryžiaus. Nedidelės eilutės susidarė prie išpažintis klausančių kunigų. Katechezę vedė Šiaulių vyskupijos Jaunimo centro vadovas kun. Arūnas Jankauskis.

15 val. prasidėjusiai Eucharistijai vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Koncelebravo Minsko–Mogiliovo metropolitas arkivyskupas Tadeušas Kondrusevičius, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Vilnius vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis, Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, Apaštalinio nuncijaus patarėjas mons. dr. Metju Amponsa Samoa (Matthew Amponsah-Saamoa), Lietuvos Mažesniųjų brolių ordino Šv. Kazimiero provincijos ministras kun. Algirdas Malakauskis OFM, Palendrių Šv. Benedikto vienuolyno prioras t. Kazimieras Milaševičius OSB, Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretorius kun. Kęstutis Smilgevičius, prel. Alfonsas Jurkevičius iš Lenkijos (Vroclavo), Kauno arkivyskupo generalvikaras mons. Augustinas Paulauskas, Šiaulių vyskupijos kunigai. Giedojo Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios kamerinis choras, dirigavo meno vadovas Rolandas Daugėla, akompanavo koncertmeistė Roberta Daugėlaitė.

Arkiv. T. Kondrusevičius perdavė Baltarusijos Vyskupų Konferencijos sveikinimus bei geriausius linkėjimus. Pabrėžė, kad Kryžių kalnas, kur sunkiais laikais žmonės ieško paguodos ir vilties, ir Kryžių kalno atlaidai garsūs ne tik Lietuvoje. Pamoksle Jo Ekscelencija akcentavo Kryžiaus išmintį. Religijos laisvės ir tuo pačiu metu sekuliarizmo bei moralinio reliatyvizmo laikais, kai žmonės vis dažniau gyvena taip, tarsi Dievas visai neegzistuotų, turime kreipti žvilgsnį į Kryžių ir prašyti pagalbos, kad išliktume ištikimi krikščioniškajam pašaukimui, tradicijai bei evangelijos dvasiai. „Su tikėjimu turime žiūrėti į Viešpaties kryžių, kad išliktume dvasiškai gyvi. Kryžius, kurio ženklu pradedame maldą, kuris eina procesijos priekyje, yra mūsų bažnyčiose, namuose, pakelėse, gatvėse, aikštėse, kurį nešiojame ant kaklo, į kurį žiūrime kasdien, ragina mus su meile priimti kasdieninio gyvenimo sunkumus. Ar tai nėra paradoksas, kada pasaulyje, kuriame dominuoja jėga ir agresija, priimtai tvarkai priešpastatomas nuolankumas?“ – klausė svečias. Kryžiaus paradoksas, anot arkivyskupo, tas, kad nuolankumas nugalėjo išdidumą, kad Dievo „silpnumas“ nugalėjo žmogaus jėgą bei agresiją, kad meilė nugalėjo neapykantą, kad šviesa išsklaidė tamsą. Kryžiaus jėga gelbsti iš nuodėmės bei lydi į naują, pilną Dievo malonės, šventumo, laisvės ir palaimos gyvenimą Kristuje. Nepaisant mūsų neištikimybės, Dievas nepailsta mus mylėti. Anot svečio iš Baltarusijos, šios šventos vietos – Kryžiaus kalno – turtinga bei kartu tragiška istorija, taip pat lietuvių dvasinių vertybių gynėjų atminimas neturi pasilikti tik istorijos vadovėliuose ir bibliotekų lentynose. Ji turi būti mūsų širdyse ir skatinti gyventi pagal krikščioniškąsias vertybes bei jas ginti. „Lietuvi, neatsisakyk Viešpaties kryžiaus, išlik jam ištikimas, būk tikėjimo tvirtovė, saugok Evangelijos šviesą šiuolaikinio pasaulio sutemose ir dovanok jam viltį, kuri slypi Kristaus Kryžiuje“, – baigdamas pamokslą kvietė Minsko–Mogiliovo arkivyskupas metropolitas T. Kondrusevičius.

Baigiantis šv. Mišioms Šiaulių vyskupas E. Bartulis iškilmingai paskelbė vysk. Julijono Steponavičiaus beatifikacijos bylos, kurią patvirtino Šventųjų skelbimo kongregacija Vatikane, pradžią.

Atlaidus vainikavo Šiaulių vyskupo padėka atlaidų dalyviams ir iš JAV atvykusios garsios lietuvių dainininkės, kompozitorės, pianistės ir poetės Gintarės Jautakaitės dovanotos giesmės bei dainos.

Šiauliai
Jono Lipskio nuotrauka

© 2017 „XXI amžius“