Pirmasis puslapis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Žmogaus dvasia – neįveikiama

1987 metų mitingas: LAISVĖS LINK

1987 metų mitingo dalyviai

Minime pirmąjį okupuotoje Lietuvoje viešą protesto mitingą, įvykusį prieš 30 metų, – 1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo, organizuotą pogrindžio sąlygomis veikusios Lietuvos Laisvės Lygos. Ką toks mitingas reiškė ir kokiomis sąlygomis bei aplinkybėmis buvo organizuojamas? Šios politinio protesto akcijos reikšmė ta, kad buvo viešai įvertintos ir pasmerktos Sovietų Sąjungos ir Vokietijos 1939 m. rugpjūčio 23 d. pakto slaptųjų protokolų pasekmės Lietuvos valstybei, pareikalauta išvesti okupacinę armiją ir atkurti Lietuvos valstybinę nepriklausomybę. Tai buvo aiškus ir neabejotinas lietuvių politinės valios pareiškimas ir reikalavimas suteikti tautai laisvę ir galimybę atkurti nepriklausomą valstybę.

Idėja paminėti tragiškąją Lietuvos istorijos datą, daugelio tų įvykių dalyvių ir liudininkų nuomone, priklausė Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui ir vadovui Antanui Terleckui. Dar prieš aštuonerius metus, 1979 m. rugpjūčio 23 d., jis kartu su Juliumi Sasnausku parengė, suredagavo, surinko parašus ir Lietuvoje bei užsienyje išplatino vadinamąjį 45 pabaltijiečių memorandumą, adresuotą Sovietų Sąjungos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Vokietijos Demokratinės Respublikos vyriausybėms, Atlanto chartiją pasirašiusių šalių vyriausybėms ir Jungtinių Tautų Organizacijos generaliniam sekretoriui. Tai skatino Rusijos disidentus pritarti šiam vienam svarbiausių naujausios Lietuvos istorijos dokumentų. Latvijos rezistentų parašus po Memorandumu surinko šiaulietė LLL narė Jadvyga Petkevičienė, o Estijos rezistentų – Martas Niklus. Už Memorandumo parengimą ir paskelbimą A. Terleckas bei J. Sasnauskas buvo areštuoti, nuteisti ir įkalinti ilgiems nelaisvės ir tremties metams. Atkreiptinas dėmesys, kad Memorandumo signatarai kreipėsi į pasaulį ir Lietuvą atvirai savo tikrais vardais ir pavardėmis. Memorandumą pasirašė ir žymus žmogaus teisių gynėjas A. Sacharovas ir pareiškė, kad šių tautų atžvilgiu buvo padarytas nusikaltimas ir jos turi turėti galimybę laisvai pasirinkti savo tolesnės raidos kelią.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Prieš 30 metų, 1987 m. rugpjūčio 23 d., Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo, įvyko pirmas viešas protesto mitingas, pasisakęs prieš 1939 m. rugpjūčio 23 d. sudarytą slaptą Molotovo–Ribentropo paktą, leidusį nacistinei Vokietijai ir bolševikinei Rusijai pertvarkyti Europą ir okupuoti Lietuvą. Nors pagrindiniai Lietuvos Laisvės Lygos aktyvistai, iniciavę šį už Lietuvos nepriklausomybę pasisakiusį mitingą, dėl sovietinio saugumo pareigūnų grasinimų negalėjo pasisakyti, visgi jis įvyko, dalyvavo apie 1000 žmonių. Minėdami šio įvykio 30-metį, spausdiname jo dalyvės prisiminimus, kuriuose aprašomos ir kai kurios tų okupacijos metų aplinkybės.

Tarybinė tikrovė

Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ

1986 metų pabaigoje man paskambino mano geras pažįstamas Jonas Kareniauskas ir pranešė, kad suimtas Gediminas Jakubčionis. Supratau, kad gali būti atliekama krata, kad būsiu kviečiama tardymui, nes buvau su juo pažįstama iš įvairių nelegalių ar pusiau legalių renginių, į kuriuos būtent jis mane ir pakviesdavo. Svarbiausia buvo tai, kad namuose turėjau daug draudžiamų knygų (Z. Ivinskio, A. Šapokos, M. Gimbutienės, Griniaus ir kitų), pogrindinių leidinių (,,Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, ,,Aušra“), įvairių dokumentų, rašančių Lietuvos nepriklausomybės reikalais. Visa tai sudėjau į didelį krepšį ir mano geroji mama, kuri nė karto man nepriekaištavo dėl dalyvavimo šioje veikloje, išnešė viską į vaikų darželį, kur ji tuo metu dirbo, ir paslėpė.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų savanoriams atminti

Pranas LAURINAVIČIUS

Juozas Trumpius ir Ildefonsas Garbaliauskas ieško paminklinio akmens

Ne pirmi metai, kai įvairiuose Lietuvos rajonuose atminimo lentomis įamžinami ir pagerbiami 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų savanoriai bei Vyčio Kryžiaus kavalieriai. Tokios lentos atidengtos Lekėčiuose, Zapyškyje, Seirijuose, Daujėnuose, Raudondvaryje, Gražiškiuose, Šešuoliuose, Šeduvoje ir kitur. Lietuvoje 420 miestelių turėjo savanorių, priskaičiuojama net 314 Vyčio Kryžiaus kavalierių. Iniciatyva pagerbti patriotus ypač suaktyvėjo dabar, laukiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio. Šiai idėjai įgyvendinti siūloma lėšų ieškoti bendruomenėse, savivaldybėse, tarp vietinių verslininkų. Atminimo lentos kaina gali siekti apie 250–300 eurų, tai priklauso nuo iškaltų ženklų skaičiaus.

Vieni pirmųjų iniciatyvos įamžinti savanorių atminimą Raseinių rajone ėmėsi vidukliškis Juozas Trumpius, Blinstrubiškių kaimo ūkininkas, buvęs tremtinys Ildefonsas Garbaliauskas ir jo sūnus iš Šiaulių Antanas Garbaliauskas. Pastarasis internete surado buvusių Viduklės valsčiaus savanorių pavardes. Iš viso Antanas jų suskaičiavo šešiolika. Su Viduklės seniūnija jau aptarta, kurioje vietoje turėtų būti atminimo lenta – manoma, kad labiausiai ji tiktų šalia Alfonso Svarinsko parko, šalia Viduklės 750-mečio atminimo akmens. Pagrindas lentai jau surastas – akmenį iš savo valdos padovanojo Stasys Liatukas. Vienas iš idėjos iniciatorių Juozas Trumpius jau dailina akmenį ir ruošia taip, kad prie jo būtų galima pritvirtinti lentą su pavardėmis. Ieškomas specialistas, galintis ant juodo granito iškalti šias vidukliškių savanorių pavardes: Antanas Astasevičius, Vincas Buzius, Pranas Giedraitis, Ignas Jasinskas, Juozas Jasiulis, Antanas Jaskis, Vladas Kačinskas, Petras Klikna, Izidorius Kučinskas, Simas Narbutas, Zigmas Rumša, Stasys Ričkus, Antanas Saunoris, Stasys Šulskis, Juozas Zdanys, Antanas Žukauskas, Antanas Tamulevičius.