|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Šventojo Sosto naujoji Ostpolitik Apie Vatikano valstybės sekretoriaus kardinolo Pietro Parolino vizitą į Rusiją Mindaugas Buika
Popiežiaus artumo ženklas Artimiausias popiežiaus Pranciškaus bendradarbis Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietras Parolinas (Pietro Parolin), per kelerius pastaruosius metus aplankęs beveik visus buvusios Sovietų Sąjungos europinės dalies regionus (Pabaltijį, Kaukazą, Baltarusiją, Ukrainą), galiausiai atliko kelionę ir į Rusiją. Rugpjūčio 2024 dienomis vykusi Šventojo Sosto diplomatijos vadovo kelionė į Maskvą ir Sočį susilaukė plataus ekumeninio ir politinio atgarsio, žinant, kad Rusija yra didžiausia pasaulyje stačiatikių valstybė. Vatikanas stengiasi mobilizuoti įtakingiausias šalis taikos siekiams konfliktų kupiname pasaulyje, kuriame vyksta krikščionių persekiojimai. Vizito metu lankyta daug išbandymų patirianti mažoji Rusijos katalikų bendruomenė. Bažnytinės statistikos duomenimis, dabar Rusijoje yra 775 tūkstančiai katalikų, kurie sudaro 0,5 proc. iš 145 milijonų šalies gyventojų. Vatikano valstybės sekretorius Rusijoje lankėsi po 18 metų pertraukos: prieš tai paskutinį kartą čia pabuvojo tuomet tas pareigas ėjęs kardinolas Andželas Sodanas (Angelo Sodano), kuris 1999 metais atšventino katalikų atgautą Maskvos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo katedrą. Pirmą kartą Vatikano valstybės sekretoriaus (tuomet tas pareigas ėjo kardinolas Agostinas Kazarolis (Agostino Casaroli)) vadovaujama delegacija Maskvoje lankėsi 1988 metais, kai buvo minimas Rusijos krikšto 1000-mečio jubiliejus. Tuomet kardinolą A. Kazarolį lydėjo Vatikano valstybės sekretoriato darbuotojas lietuvis monsinjoras (dabar Vilniaus kardinolas) Audrys Juozas Bačkis. Dabar kardinolą A. Paroliną kelionėje lydėjo irgi Šventojo Sosto diplomatinėje tarnyboje besidarbuojantis lietuvis monsinjoras Visvaldas Kulbokas. Kaip ir buvo numatyta pastarojoje Vatikano valstybės sekretoriaus vizito programoje, pirmieji susitikimai Maskvoje buvo skirti Rusijos katalikų bendruomenei. Rugpjūčio 21 dieną kardinolas A. Parolinas turėjo pokalbį su Rusijos katalikų vyskupų konferencijos nariais, kuriems šiuo metu vadovauja Saratovo vyskupas Klemensas Pikelis. Po šio susitikimo jis kartu su rusų katalikų ganytojais ir apaštališkuoju nuncijumi Rusijoje arkivyskupu Čelestinu Miljore (Celestino Migliore) aukojo šv. Mišias Maskvos Dievo Motinos katedroje. Pamaldose dalyvavo gausus būrys vietos tikinčiųjų, kitų krikščioniškų konfesijų ir kitų religijų atstovų bei diplomatai iš Italijos, Lenkijos, Vokietijos ir kitų šalių. Sveikindamas Vatikano valstybės sekretorių, Maskvos katalikų arkivyskupas Paolas Pecis (Paolo Pezzi) pabrėžė, kad jo buvimas vietos Katalikų Bažnyčios nariams reiškia netiesioginį paties Šventojo Tėvo dalyvavimą. Mes dėkojame Dievui už šią dovaną ir Jūsų vizitą priimame kaip Dievo artumo ženklą, kuris stiprina mūsų tikėjimą, viltį ir meilę, sakė ganytojas. Kardinolas P. Parolinas, kreipdamasis į susirinkusius, patvirtino, kad perduoda popiežiaus Pranciškaus sveikinimą ir palaiminimą. Jis sakė, kad Šventojo Tėvo širdžiai yra artima Rusijos katalikų bendruomenė ir visa tos šalies visuomenė. Po šv. Mišių kardinolas P. Parolinas betarpiškai bendravo su vietos tikinčiaisiais, dvasininkais, vienuolėmis, išklausė jų kasdienio gyvenimo ir apaštalinės veiklos problemas gana sudėtingomis aplinkybėmis. Katalikų bendruomenės problemos Kol kas nėra aišku, kiek pastarasis Vatikano valstybės sekretoriaus vizitas pasitarnaus rusų katalikų bendruomenės padėties gerėjimui, bet lūkesčiai yra dideli. Ypač svarbus klausimas komunistų valdymo laikais konfiskuotos bažnytinės nuosavybės grąžinimas, nes ši problema iki galo vis dar nėra išspręsta. Aš suprantu, kaip yra sunku atgauti mūsų bažnyčias ir todėl regima Šventajam Tėvui atstovaujančio kardinolo parama būtų labai svarbi, amerikiečių katalikų žiniasklaidai sakė kardinolo P. Parolino vadovautose šv. Mišiose dalyvavęs vietinis tikintysis Aleksandras, kuris nenorėjo atskleisti savo pavardės. Prieš trisdešimt metų, sovietiniais laikais, aš turėjau vykti į Lietuvą, kad būčiau slapta pakrikštytas. Dabar mes Maskvoje turime tris katalikų bažnyčias viena iš jų dar negrąžinta, bet katalikai Smolenske, Kaliningrade ir kituose miestuose jau du dešimtmečius sunkiai ir ne visada sėkmingai kovoja dėl bažnytinių pastatų grąžinimo. Aleksandras reiškė viltį, jog Vatikano valstybės sekretorius pokalbiuose su Rusijos vadovais ras tinkamų žodžių, kad šiuo atžvilgiu būtų padaryti teisingi ir išmintingi sprendimai. Kardinolas P. Parolinas vietinei katalikų žiniasklaidai sakė, kad šį reikalą aptaręs su nuncijumi ir Rusijos vyskupais ir supratęs, kad bažnytinės nuosavybės grąžinimas tebėra rimta problema. Kiekvienai religinei bendruomenei reikia tinkamos vietos, reikia bažnyčios, maldos namų, kad turėtų galimybę praktikuoti savo tikėjimą, sakė artimas Popiežiaus pagalbininkas. Turėkime vilties, kad kiekvienas Vatikano atstovų vizitas, ypač šis, Valstybės sekretoriaus lygiu prisidės prie šios problemos sprendimo, nes ji priklauso fundamentaliam religijos laisvės principui. Beje, tam tikra pažanga juntama jau dabar Katalikų Bažnyčia neseniai laimėjo bylą teisme prieš Maskvos savivaldybę dėl Šventųjų Petro ir Pauliaus bažnyčios pastatų atgavimo, nors Rusijos sostinės merija pateikė apeliaciją. Kita iki šiol Rusijos katalikams svarbi problema iki šiol išlikę nepagrįsti kaltinimai dėl vadinamojo prozelitizmo tariamo bandymo į katalikybę atversti vietinius stačiatikius, tiksliau sakant, nuo tikėjimo sovietmečiu nutolusius žmones, kurie turėjo stačiatikybės šaknis. Dabar ši tema nebėra taip aštrinama, kaip XX amžiaus pabaigoje, kai dėl Maskvos patriarchato kaltinimų kai kurie katalikų dvasininkai netgi buvo ištremti iš Rusijos ir jiems visaip buvo kliudoma sielovadinė veikla tarp savo tikinčiųjų. Kita vertus, vietiniai katalikų hierarchai, baimindamiesi kaltinimų dėl prozelitizmo, tarsi patys save nutildė ir vengia aiškiai pasisakyti dėl Rusijos dvasinių ir socialinių problemų. Todėl vietos tikintieji turi vilties, kad kardinolo P. Parolino vizitas padrąsins Rusijos katalikų ganytojus drąsiau reikšti savo pilietinę nuomonę dėl iškilylančių moralinių klausimų, kadangi sovietinio ateizmo paveldas tebėra gajus ir tikėjimą reguliariai praktikuoja tik apie 2 proc. šalies gyventojų. Vatikano valstybės sekretorius Maskvos katedroje aukotų šv. Mišių homilijoje pripažinęs, jog pagaliau reikia atsisakyti prozelitofobijos, priminė, jog krikščionybė auga ne dėl prozelitizmo, bet dėl patrauklaus tikėjimo liudijimo. Tad eikite į priekį, nebijokite padėti žmonėms rasti atsakymus į jų būties klausimus ir gyvenimo problemas, jausdami Popiežiaus ir Visuotinės Bažnyčios artumą, tobulai liudydami tikėjimą ir artimo meilę savo visuomenėje, kvietė kardinolas P. Parolinas katalikus. Rusijoje kaip tradicinės religijos įstatymiškai pripažintos tik stačiatikybė, islamas, budizmas ir judaizmas, o katalikybė, nors Rusijoje veikia nuo viduramžių laikoma netradicine religija, todėl yra pažeidžiama ir jos atžvilgiu galimi valdžios piktnaudžiavimai. Dėl tokios sunkios padėties Rusijos katalikai nuolat baiminasi, jei ne buvusių brutalių persekiojimų, tai naujos diskriminacijos ir įvairių suvaržymų religijos laisvei, pabrėžia vienas labiausiai patyrusių sielovadininkų Rusijos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius monsinjoras Igoris Kovalevskis. Vietos katalikų ganytojai yra įsipareigoję informuoti stačiatikių hierarchus apie svarbesnes pastoracines iniciatyvas (pavyzdžiui, naujų parapijų steigimą), tačiau stačiatikių pusė tą informavimą dažnai supranta kaip leidimo prašymą, kurį galima duoti ar neduoti. Taigi iki visiško katalikų ir stačiatikių lygiateisiškumo ir abipusio supratimo Rusijoje dar ilgas kelias. Monsinjoras I. Kovalevskis pripažino, jog tokiomis sąlygomis rusų visuomenė dar nepasiruošusi priimti Šventojo Tėvo, todėl kardinolo P. Parolino vizito metu apie galimą popiežiaus Pranciškaus kelionę į Rusiją iš esmės, matyt, nebuvo kalbėta. Šventųjų ekumenizmo veikimas Maskvoje vykusiuose aukščiausio lygio ekumeniniuose susitikimuose buvo aptarti katalikų ir stačiatikių santykiai ir bendros veiklos galimybės tiek Rusijoje, tiek kituose karštuose taškuose kaimyninėje Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose. Rugpjūčio 22 dieną Maskvos ir visos Rusijos stačiatikių patriarcho Kirilo priimtas jo rezidencijoje Danilo vienuolyne kardinolas P. Parolinas pirmiausia perdavė popiežiaus Pranciškaus asmeninį sveikinimą broliui Kirilui. Rusijos Stačiatikių Bažnyčios vadovas į tai atsakęs itališkai Grazie (Ačiū), pastebėjo, jog Vatikano valstybės sekretoriaus vizitas liudija gerėjančius santykius ne tik tarp abiejų Bažnyčių, bet ir tarp Rusijos Federacijos ir Šventojo Sosto. Pokalbyje pirmiausia atkreiptas dėmesys į svarbų šiemetinį ekumeninį įvykį, laikiną, du mėnesius trukusį šv. Mikalojaus Stebukladario (Nikolajaus) relikvijų perkėlimą iš Italijos į Rusiją. Šio rusų stačiatikių ypač gerbiamo IV amžiaus šventojo palaikų atgabenimas iš Bario miesto, kur jie saugomi daugiau kaip tūkstantį metų, susilaukė didžiulio atgarsio. Prie Maskvoje, o vėliau Sankt Peterburge išstatytų relikvijų rinkosi minios maldininkų, jas aplankė beveik 2,5 milijono tikinčiųjų, įskaitant Rusijos valstybės lyderius. Patriarchas Kirilas pripažino, kad šis unikalus įvykis, dėl kurio susitarta per jo istorinį susitikimą su popiežiumi Pranciškumi 2016 metų vasarį Kubos sostinėje Havanoje, įeis į abiejų Bažnyčių istoriją kaip ryškus ir šviesus puslapis. Anot jo, šv. Mikalojus padarė tai, ko ilgai negalėjo padaryti nei bažnytinė, nei valstybinė diplomatija. Tokiu būdu tarsi buvo sugrįžusi pirmojo tūkstantmečio krikščionių vienybės istorija. Kardinolas P. Parolinas tai pavadino praktiškai veikiančiu šventųjų ekumenizmu. Šventieji mus vienija, nes jie arčiau Dievo ir veiksmingai padeda įveikti buvusių ir seniai praėjusių nesusipratimų sąlygotus sunkumus. Šventieji padeda mums sparčiau žengti link broliško artumo, tikros eucharistinės bendrystės. Ekumeniniame pokalbyje palietus skaudaus konflikto Ukrainoje temą, patriarchas Kirilas, daugiau reikšdamas savo pozicijas, priminė, jog Havanoje vykusiame jo susitikime su popiežiumi Pranciškumi buvo pasiektas bendras nusistatymas dėl mūsų Bažnyčių vaidmens, siekiant į tą konfliktą įtrauktų žmonių susitaikymo. Neužsimindamas, kad tarptautinė bendrija, vadinamąjį konfliktą Ukrainoje, ypač Krymo aneksiją bei separatizmą Donbaso regione, laiko agresyvių Rusijos veiksmų pasekme, Maskvos patriarchas teigė, kad Bažnyčių vaidmuo turi būti tik taikos atstatymas. Pasak jo, konfliktai nėra amžini, jie kada nors baigiasi ir todėl Bažnyčių užduotis nesivelti į juos, bet išsaugoti ir veiksmingai panaudoti taikdarišką potencialą. Be abejonės, šios mintys yra teisingos tik su svarbia nuoroda, kad broliška Ukraina turi teisę į savo teritorinio vientisumo atstatymą, priešinimąsi separatizmui, kurį palaiko agresyvi išorės (Rusijos) politika. Todėl visos šalies patriotinės jėgos ir Bažnyčia turi prisidėti prie šio teisingumo įtvirtinimo. Ukrainos tiek Katalikų, tiek ir Stačiatikių Bažnyčių rodmas nacionalinės vyriausybės palaikymas, siekiant išlaisvinti savo šalį, nėra reikalo politizavimas, kaip bando aiškinti Maskvos patriarchato vadovai, bet natūralaus pilietiškumo ir tėvynės meilės raiška. Danilo vienuolyne vykusiame susitikime palietęs kitą bendro rūpesčio temą, sunkią krikščionių padėtį Artimuosiuose Rytuose, kur nesibaigia nuolatiniai konfliktai ir teroristiniai išpuoliai, patriarchas Kirilas teisingai pripažino, jog rūpinimasis tikėjimo brolių likimu yra svarbus vienijantis faktorius. Vystydami bendradarbiavimą šioje srityje mes galėsime dėti pagrindus bendriems projektams, taip pagelbėdami tiems, kurie kenčia nuo tų tragiškų konfliktų, sakė Rusijos Stačiatikių Bažnyčios vadovas. Išvakarėse kardinolui P. Parolinui susitikus su Maskvos patriarchato Užsienio reikalų departamento direktoriumi metropolitu Ilarijonu irgi pripažinta, kad reikalingos nuolatinės konsultacijos tarp Šventojo Sosto ir Maskvos patriarchato, siekiant gerinti bendrą humanitarinę veiklą Artimųjų Rytų regione. Tame pokalbyje ypač pabrėžta būtinybė telkti pagalbą nuo pilietinių kovų kenčiantiems Sirijos gyventojams. Kartu pripažinta, jog reikia nutraukti teroristinių grupių veiklą Sirijoje, kad būtų galima kalbėti apie taikią politinę tos šalies ateitį. Tarptautinės politikos klausimai Tarptautiniai ir dvišalių Šventojo Sosto ir Rusijos Federacijos santykių klausimai buvo aptarti kardinolo P. Parolino pokalbiuose su prezidentu Vladimiru Putinu ir užsienio reikalų ministru Sergiejumi Lavrovu. Po pastarojo susitikimo Maskvoje rugpjūčio 22 dieną surengtoje spaudos konferencijoje Vatikano valstybės sekretorius nurodė, kad pozityvioje dvišalių santykių dinamikoje vystomi įvairūs kontaktai, ypač kultūrinėje, mokslo ir sveikatos apsaugos srityse. Buvo pranešta, kad dabar pasirašytas Vatikano ir Rusijos vyriausybės susitarimas dėl bevizio įvažiavimo tiems asmenims, kurie turi diplomatinius pasus. Kardinolas P. Parolinas pripažino, kad dar lieka sunkumų dėl leidimo Rusijoje gyventi tiems dvasinio luomo užsieniečiams, kurie darbuojasi vietinių katalikų sielovadoje. Juk dėl kunigų stygiaus, vis dar didžioji dalis Rusijoje sielovadą atliekančių dvasininkų yra užsieniečiai ir jie, kartais, buvusiu sovietiniu papročiu įtarinėjami, kad neva atstovauja priešiškoms Vakarų jėgoms ar kaltinami minėtu prozelitizmu. Spaudos konferencijoje palietęs tarptautinius klausimus, ypač konfliktų Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje sureguliavimą, Vatikano valstybės sekretorius nurodė, kad tokiomis dramatiškomis aplinkybėmis Šventasis Sostas pirmiausia siekia palengvinti civilių gyventojų kančias. Siekiama, kad įsivyrautų bendrojo gėrio, teisingumo ir teisėtumo nuostatos ir susilaikyta nuo veidmainiško manipuliavimo žmonių nelaimėmis. Šventasis Sostas nenorėdamas ir negalėdamas savęs tapatinti su viena politine pozicija, nuolat primena pareigą griežtai laikytis didžiųjų tarptautinės teisės principų, nes tik pagarba jiems gali užtikrinti globalinę tvarką ir taiką su sveikos atmosferos tarptautiniuose santykiuose atstatymu, teigė kardinolas P. Parolinas. Jis sakė, kad, nepaisant galimų skirtingų Vatikano ir Rusijos nusistatymų sprendžiant tarptautines politines ir karines problemas, yra bendras sutarimas, kad reikia ginti Artimųjų Rytų ir Afrikos krikščionis nuo islamiškojo ekstremizmo ir kad kiekvienoje politinėje situacijoje turi būti garantuota tikėjimo išpažinimo laisvė. Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas toje spaudos konferencijoje pirmiausia priminė, kad Šventojo Sosto diplomatijos vadovo vizitas sutapo su 200-osiomis pirmosios Vatikano ambasados (nunciatūros) Maskvoje steigimo metinėmis. Tos senos tradicijos nurodymas tapo dar vienu pagrindu gero dialogo vystymui, dvišalius santykius perkeliant į naują lygmenį. Kalbėdamas apie padėtį Artimųjų Rytų regione, S. Lavrovas pripažino, kad reikalingas taikus dialogas ir kova su teroristais ir ekstremistais, kad būtų sukurtos tinkamos sąlygos politiniam sprendimui, kuris tarnautų visų etinių ir religinių grupių interesams. Jis sakė, kad Rusija ir Vatikanas sutaria, jog turi būti atnaujintos Izraelio ir Palestinos derybos, nes tik taip gali būti pasiektas sprendimas dėl taikos Šventojoje Žemėje. Rusijos užsienio reikalų ministras padėkojo Šventajam Sostui, kad jis palaiko vadinamąjį Minsko procesą dėl konflikto Ukrainoje taikaus sureguliavimo ir suteikia praktinę humanitarinę pagalbą visiems kenčiantiems gyventojams, įskaitant separatistų kontroliuojamą Donbaso regioną. Mes vertiname Vatikano poziciją, kad nepriimtina naudoti religinį faktorių Ukrainoje, siekiant vienašalės politinės naudos, tvirtino S. Lavrovas. Kiek netikėtai Vatikano sekretoriaus ir Rusijos užsienio reikalų ministro pokalbyje iškilo padėties tolimoje Venesueloje klausimas. Kardinolas P. Parolinas iki paskyrimo į dabartines pareigas buvo apaštalinis nuncijus Venesueloje ir gerai žino susidariusią dramatišką situaciją toje Lotynų Amerikos šalyje, kurią valdo marksistinis režimas ir nevilties dėl skurdo apimti žmonės kelia protesto balsą su vietos gyventojų palaikymu. Vatikano valstybės sekretorius rado galimybę pakviesti Rusiją svariai prisidėti prie tos politinės krizės sprendimo, primindamas jos tradicinius ryšius su Venesuela. Manau, kad reikia skatinti režimo derybas su opozicija, nes, Šventojo Sosto nuomone, tai yra vienintelis kelias išeiti iš tos susidariusios krizės, sakė kardinolas P. Parolinas, atsakydamas į žurnalisto klausimą. S. Lavrovas pabrėžė, kad Rusija nuo pat pradžių rėmė tokią Šventojo Sosto iniciatyvą, siekiant konsensuso. Jis pastebėjo, jeigu išorinės jėgos toliau provokuos tolesnį smurtinį opozicijos konfrontavimą su režimu, tai neprisidės prie taikos, ramybės ir stabilumo atkūrimo ir gali netgi sukelti baisų pilietinį karą. Meno šedevrų diplomatija Užbaigdamas vizitą Rusijoje kardinolas P. Parolinas buvo prezidento V. Putino priimtas jo vasaros rezidencijoje Sočyje prie Juodosios jūros. Kaip pranešė Vatikano informacijos tarnyba, susitikimas rugpjūčio 23 dieną įvyko neformalioje aplinkoje, tačiau dalyvaujant Šventojo Sosto valstybės sekretorių lydėjusiems asmenims (arkivyskupui Č. Miljorei ir monsinjorui V. Kulbokui) ir užsienio reikalų ministrui S. Lavrovui. Pranešama, kad pokalbis, vykęs nuoširdžioje ir pozityvioje atmosferoje, tęsėsi visą valandą atvirai apsikeičiant nuomonėmis dėl įvairių dvišalių ir tarptautinių reikalų. Kardinolas P. Parolinas padėkojo Rusijos prezidentui už kvietimą aplankyti šalį ir perdavė Šventojo Tėvo sveikinimą. V. Putinas prisiminė pastaruosius du vizitus į Vatikaną 2013 ir 2015 metais ir susitikimus su popiežiumi Pranciškumi. Beje, dabartinis Rusijos prezidentas yra gerai pažįstamas Vatikane: 2007 metais jis susitiko su popiežiumi Benediktu XVI, o 2000 ir 2003 metais su popiežiumi Jonu Pauliu II. V. Putinas pripažino, kad Rusija dabar su Šventuoju Sostu veda pasitikintį ir konstruktyvų dialogą, panašiai vystomi Katalikų Bažnyčios ir Stačiatikių Bažnyčios santykiai. Nuosekliai realizuojami pasiekti susitarimai ginant bendras žmogiškąsias vertybes ir tokia dinamika teikia vilties dėl ateities perspektyvų. Rusijos prezidentas irgi padėkojo Vatikanui už šventojo Mikalojaus relikvijų išstatymą Maskvos ir Sankt Peterburgo šventovėse, kurias ir pats pamaldžiai aplankė. Buvo padėkota ir už Vatikano muziejaus šedevrų eksponavimą Tretjekovo galerijoje, kartu su planais 2018 metais surengti Rusijos meno dvasinio paveldo parodą Vatikane. Atsiliepdamas kardinolas P. Parolinas pripažino, kad diplomatiniuose santykiuose politinių reikalų spektrą reikšmingai papildo ir sutvirtina įvairios kultūrinio pobūdžio iniciatyvos. Pokalbio dalyviai tradiciškai apsikeitė dovanomis: Vatikano valstybės sekretorius įteikė V. Putinui meniškai atliktą bronzinę alyvos šakelę, taikos simbolį, o Rusijos prezidentas padovanojo kolekcinių monetų rinkinį, skirtą 2014 metų Sočio Žiemos Olimpinėms žaidynėms. Pasibaigęs kardinolo P. Parolino vizitas patvirtino Vatikano naująją Ostpolitik, skirtą Rytų Europai, kurios siekis išnaudoti turtingas kultūrines ir religines regiono tradicijas bei politinę įtaką taikos įtvirtinimui.
© 2017 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |