Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Protestai Kaune privertė valdžią atsisakyti be atodairos pjauti medžius

Rugpjūčio viduryje žinomi Kauno kultūros veikėjai, menininkai, teatralai, architektai – kompozitorius Giedrius Kuprevičius, režisierius Gytis Padegimas, poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė ir kiti – protestavo dėl Miško gatvėje kertamų medžių, reikšdami savo poziciją dėl galimai neteisėtų, žalą gamtos aplinkai darančių veiksmų. Rugpjūčio 21-ąją, A. Smetonos alėjoje protestuotojams atsisakius pasitraukti nuo medžių, policijos pareigūnai panaudojo jėgą, sulaikė ir išvežė į Kauno Panemunės policijos komisariatą tris asmenis. Vienas iš jų – Lietuvos advokatūros narys, advokatas Saulius Dambrauskas. Tokie pareigūnų veiksmai galimai prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tarptautiniams įsipareigojimams, įstatymams bei kitiems teisės aktams. Po miestiečių protestų ir kritikos Kauno savivaldybė keičia poziciją dėl mieste kertamų medžių: anksčiau tikino, kad medžius iškirsti būtina dėl vykdomų rekonstrukcijų, dabar žada, jog kertami bus tik tie medžiai, kuriuos šalinti rekomenduos dendrologai. Anksčiau savivaldybės atstovai ne kartą tvirtino, kad rekonstruoti gatvių neiškertant medžių yra neįmanoma. Rugpjūčio viduryje savivaldybė aiškino, kad „rekonstruojant ir kompleksiškai tvarkant gatves bei šaligatvius, neįmanoma kokybiškai atlikti darbų nepašalinant senų medžių su plačiai žemės paviršiuje išsikerojusiomis šaknimis“, kurios „dažnai užima didesnį plotą nei medžio laja“. Taip pat buvo nurodyta, kad „kertami medžiai su sveikais kamienais, nes jų šaknys neleistų kokybiškai kloti naujų šaligatvių ir gatvių“. Tačiau po protestų ir neteisėtų policijos susidorojimų su protestuotojais savivaldybės atstovas aiškino: „Matydami, kad šis klausimas visuomenei yra itin aktualus, prieš rekonstruojant gatves užsakysime nepriklausomas ekspertizes, kurių išvadomis remsimės atlikdami darbus. Šias išvadas paskelbsime viešai, atsakysime į visus kauniečiams rūpimus klausimus ir padarysime viską, kad neliktų vietos jokioms abejonėms ar interpretacijoms“.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

1987 metų mitingas: LAISVĖS LINK

Nors net kai kurie prieš tris dešimtis metų įvykusio 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingo iniciatoriai bijojo, kad nesusirinks pakankamai dalyvių į mitingą – juk iš karčios patirties daugiau ar mažiau buvo žinomos represinės priemonės, kurias galėjo panaudoti nors ir demokratėjantis, bet vis dėlto savo prigimties neatsisakantis režimas, tačiau tai nepasitvirtino ir galimų persekiojimų nepabūgę drąsuoliai susirinko. Tokių per visą Lietuvą buvo apie tris tūkstančius. Kaip jau rašėme, iškart jau kitą dieną per visą tuometę komunistinę spaudą (kitokios spaudos tada ir nebuvo), palaikančią okupacinį režimą, pasipylė tiek atskirus mitingo dalyvius bei iniciatorius, tiek ir visuotinai visus mitingo dalyvius, apibendrintai vadinamus „antitarybininkais“ ar „imperializmo pakalikais“, didžiausiais nusikaltėliais, smerkiantys straipsniai. Tačiau tai buvo tik „švelni“ propagandinė pradžia. Netrukus prasidėjo ir rafinuotos represijos.

Praradimai universitetuose

Zenono Ripinskio nuotrauka

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijai bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) pateikti duomenys rodo, kad penki universitetai šiemet surinko perpus mažiau pirmakursių nei pernai. Kazimiero Simonavičiaus universitete šiemet studijuos 74 proc. mažiau pirmakursių nei pernai. Į valstybės finansuojamą vietą čia įstojo vienas jaunuolis, į valstybės nefinansuojamas – 37. Šiaulių universitetas surinko 60 proc. pirmakursių mažiau nei praėjusiais metais. Valstybė čia finansuos 40 pirmakursių studijas, dar 46 priimti į valstybės nefinansuojamas vietas.

Aleksandro Stulginskio, Mykolo Romerio, Lietuvos edukologijos universitetai prarado apie pusę pirmakursių. Nedaug iki to trūksta Klaipėdos universitetui, per bendrąjį priėmimą priėmusiam 307 pirmakursius (pernai – 566). A. Stulginskio universitete šiemet valstybė mokės už 187 jaunuolių studijas, 80 pirmakursių patys finansuos savo mokslą. Pernai ši aukštoji mokykla priėmė daugiau kaip 300 pirmakursių į valstybės nefinansuojamas vietas. M. Romerio ir Edukologijos universitetai surinko perpus mažiau studentų ir į valstybės finansuojamas, ir į nefinansuojamas vietas. Tačiau universitetai vykdė ir tiesioginį priėmimą, kurio rezultatų neatsispinti LAMA BPO duomenys. Pavyzdžiui, per bendrąjį priėmimą 400 studentų priėmęs M. Romerio universitetas dar 228 priėmė tiesiogiai (iš jų per 150 – užsieniečiai). Klaipėdos universitetas irgi paskelbė, kad, į bakalauro studijas jau priėmė 80 užsieniečių ir 113 kolegijų absolventų, įstojusių į sutrumpintas studijas ir siekiančių įgyti universitetinį bakalauro kvalifikacinį laipsnį, bei 74 kolegijų absolventų, įstojusių į papildomas studijas ir siekiančius įstoti į magistrantūrą universitete. Skelbta, kad institucinis priėmimas į KU dar tęsiasi.

Vėl prie Adomo Mickevičiaus paminklo

Rugpjūčio 23 dieną Lietuvos Sąjūdis organizavo mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje 30-mečio paminėjimą. Kalbėjo mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo dalyviai kun. Robertas Grigas (jis pateikė plačias įžvalgas apie okupacijos pasekmes), kun. Julius Sasnauskas, kun. Mykolas Petravičius, Punsko bažnyčios vikaras kun. Marius Talutis. Patriotines ir liaudies dainas atliko ansamblis „Ūla“, kurio vienas aktyviausių narių Jonas Volungevičius kaip tik prieš 30 metų pasiūlė idėją demonstracija protestuoti prieš Molotovo–Ribentropo paktą ir okupaciją.

Trečias dešimtmetis su neišmanėliais

Jei artoją nuo žagrės į „Boingo“ kabiną vietoj piloto pasodintume, lėktuvas ne tik nepakiltų, bet ir iš vietos nepajudėtų, nes artojas savo akiratyje nebuvo matęs tiek daug mygtukų ir rankenėlių. Todėl artojas nesėda į piloto kabiną. Tapti lėktuvo vadu reikia atitinkamą mokslą išeiti, pilotavimo patirtį įgyti, gauti atitinkamą kvalifikacijos patvirtinimą.

O ko reikia norint tapti politiku, valstybės vadovu?

Politika yra valstybės reikalų tvarkymas, tarsi turėtų būti ir aukščiausio lygio politikos mokyklos. Tačiau valstybės reikalų tvarkymo mokyklų nėra, todėl į politiką gali eiti bet kas, ir artojas nuo žagrės, ir bet kokių mokslų daktaras. Leidimus išduoda „šventąja karve“ vadinama demokratija. „Šventajai karvei“ nerūpi einančiojo į politiką išsilavinimas, ištikimybė valstybei, turimas turtas, kad klaidą padaręs galėtų valstybei atlyginti. Nelaiko renkamieji net pagrindinio valstybės įstatymo – Konstitucijos – egzamino. Trumpai tariant, tinka visiškas neišmanėlis. O jam leistina viskas, ko nedraudžia demokratiškai priimti įstatymai.