Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Tik Jo šviesoje žvelgti į save ir laiko ženklus

Kun. Vytenis Vaškelis

Žmogui duota mąstymo galia, kad, dažnai atsiribodamas nuo mažų dalykų, objektyviai įvertintų tuos laiko ženklus, kurių nedera apeiti tylomis. Kai mūsų tikėjimas yra apšviestas malonės šviesos, suprantame ne tik gamtos bei kitų reiškinių pokyčių būtinumą, bet kalbame apie šio laiko prasmę (plg. Lk 12, 56) ir stengiamės, laikydamiesi Dievo žodžio, teisingai vertinti visus dalykus. Bet jei stokojame Šventojo Rašto bei Bažnyčios mokymo pažinimo, mūsų sprendimai esti perdėm fragmentiški, paviršutiniški ir dėl to klaidingi, nes savyje neturime tiesos jėgos, kuri demaskuotų bet kokį melą, šalintų baimę, suteiktų ramybę ir viltį.

Kai kas mėgina teisintis: „Dėl daugybės reikalų Biblijos skaitymui neturiu ir bent šiais metais neturėsiu laiko“. Jei taip, tuomet, nepažindami Apreiškimo, nepažinsime Kristaus, nežinosime, kokių teisingų sprendimų Jis iš mūsų laukia, ir, jei tai tęstųsi dešimtmečiais, gyvenimo pabaigoje gali ateiti sąmonę persmelkiantis nušvitimas: „Greitai teks viską palikti... Į ką daugiausia buvo nukreiptos mano mintys ir sielos troškimai? Juk nuo šio atsakymo priklauso mano ateitis... Ar esu pasirengęs visa širdimi džiaugtis būsimuoju susitikimu su visko Davėju ir Teisėju?“ Jei šv. Jonas Chrizostomas, gyvenęs IV–V amžiuose, pasauliečiams rašė: „Argi ne tavo reikalas Šventąjį Raštą skaityti, kai esi įsipainiojęs į tūkstantį rūpesčių?“ Tai ypač aktualu mums, gyvenantiems spindinčioje atsinaujinančių technologijų aplinkoje, besiplečiančios pramogų industrijos apsuptyje ir ypač galingoje begalės virtualių interneto vaizdų bombardavimo įtakoje, ne visada suprantantiems, kaip svarbu visomis išgalėmis atsispirti toms nuolat atakuojančioms pagundoms, kurios kėsinasi iššvaistyti mums skirtą laiką, užvaldyti protą ir pavergti širdį...

Šventojo Sosto naujoji „Ostpolitik“

Apie Vatikano valstybės sekretoriaus kardinolo Pietro Parolino vizitą į Rusiją

Mindaugas Buika

Kardinolas Pietras Parolinas su Maskvos patriarchu Kirilu

Popiežiaus artumo ženklas

Artimiausias popiežiaus Pranciškaus bendradarbis Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietras Parolinas (Pietro Parolin), per kelerius pastaruosius metus aplankęs beveik visus buvusios Sovietų Sąjungos europinės dalies regionus (Pabaltijį, Kaukazą, Baltarusiją, Ukrainą), galiausiai atliko kelionę ir į Rusiją. Rugpjūčio 20–24 dienomis vykusi Šventojo Sosto diplomatijos vadovo kelionė į Maskvą ir Sočį susilaukė plataus ekumeninio ir politinio atgarsio, žinant, kad Rusija yra didžiausia pasaulyje stačiatikių valstybė. Vatikanas stengiasi mobilizuoti įtakingiausias šalis taikos siekiams konfliktų kupiname pasaulyje, kuriame vyksta krikščionių persekiojimai. Vizito metu lankyta daug išbandymų patirianti mažoji Rusijos katalikų bendruomenė. Bažnytinės statistikos duomenimis, dabar Rusijoje yra 775 tūkstančiai katalikų, kurie sudaro 0,5 proc. iš 145 milijonų šalies gyventojų. Vatikano valstybės sekretorius Rusijoje lankėsi po 18 metų pertraukos: prieš tai paskutinį kartą čia pabuvojo tuomet tas pareigas ėjęs kardinolas Andželas Sodanas (Angelo Sodano), kuris 1999 metais atšventino katalikų atgautą Maskvos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo katedrą. Pirmą kartą Vatikano valstybės sekretoriaus (tuomet tas pareigas ėjo kardinolas Agostinas Kazarolis (Agostino Casaroli)) vadovaujama delegacija Maskvoje lankėsi 1988 metais, kai buvo minimas Rusijos krikšto 1000-mečio jubiliejus. Tuomet kardinolą A. Kazarolį lydėjo Vatikano valstybės sekretoriato darbuotojas lietuvis monsinjoras (dabar Vilniaus kardinolas) Audrys Juozas Bačkis. Dabar kardinolą A. Paroliną kelionėje lydėjo irgi Šventojo Sosto diplomatinėje tarnyboje besidarbuojantis lietuvis monsinjoras Visvaldas Kulbokas.