Audros laužė –
nepalūžom

Rugsėjo 23-ioji – Lietuvos žydų genocido diena

Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas

Kunigas Feliksas Ereminas – Pasaulio Tautų teisuolis

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Kun. Feliksas Ereminas

Minėjime Kupiškyje (sėdi iš kairės): Izraelio Valstybės ambasadorius Lietuvai Amiras Maimonas, Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas ir Kupiškio rajono Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė

Senosiose žydų kapinėse Skapiškyje. Antras iš dėšinės – vyskupas Jonas Kauneckas

Reginos Rozenbergaitės šeima Izraelyje (viduryje dukros Lina ir Aviva) 1996 metais

Kun. Feliksas Ereminas (1890 01 07–1915 05 16–1962 10 27), dirbdamas Daujėnų Švč. Jėzaus Vardo parapijoje, yra išgelbėjęs žydaitę Rachelę Rozenbergaitę (1925 05 24–1987 07 16), ją pakrikštijo Reginos vardu, vėliau išleido į mokslus. Įgijusi akušerės specialybę, ji ištekėjo už Kodiko Šteimano (Codik Shteiman) (1922 01 14–1983 11 06). 1955 m. sausio 1 d. Vilniuje Šteimanų šeimoje gimė pirmagimė Lina (ištekėjo už Aleksandro Zilbervargo), o 1962 m. lapkričio 3 d. jiems gimė antroji dukra – Aviva (ištekėjo už Leonido Kišinevskio). Abi Reginos dukros pasekė mamos pėdomis ir tapo medikėmis. Lina su šeima į Izraelį išvažiavo 1990 metais, o Aviva – 1993 metais.

Reginos dukrų, giminaičio Isaako Borveino (1927 02 09–2012 05 22), pažinojusio ir kun. F. Ereminą, liudijimas, šio straipsnio autorės pastangos bei Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėjos Danutės Selčinskajos parengti dokumentai buvo pagrindas kun. F. Ereminą 2012 m. rugsėjo 21 d. apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (Lietuvos Respublikos Prezidentės 2012 m. rugsėjo 10 d. pasirašytas dekretas Nr. 1K-1202). Nuo 1992 iki 2014 metų Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti 1227 Lietuvos piliečiai, tarp jų – 35 kunigai, vyskupas Vincentas Borisevičius bei arkivyskupas Teofilis Matulionis. O 2013 metais kun. F. Ereminas pripažintas ir Pasaulio Tautų Teisuoliu.

Keletas biografinių duomenų

F. Ereminas gimė Gadunavo parapijoje (Telšių r.). Mokėsi Alsėdžių pradžios mokykloje, 1907 metais baigė Palangos progimnaziją, o 1915 metais – Žemaičių vyskupijos kunigų seminariją Kaune. 1915 m. gegužės 16 d. Vaškėnuose, Panevėžio apskrityje, laikinai perkeltoje Žemaičių seminarijoje Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius įšventino į kunigus 14 mokslus užbaigusių auklėtinių, tarp jų ir F. Ereminą. Per 47 dvasinio darbo metus jis užėmė įvairias pareigas: 1915–1922 metais keturiose parapijose dirbo vikaru: Tirkšliuose, Pagiriuose, Naujamiestyje ir Ramygaloje; kuratu Velykiuose (1922–1928) ir Vadaktėliuose (1939); administratoriumi – Karsakiškyje (1939 12 30–1943), Daujėnuose (1943–1948) ir Skrebotiškyje (1950–1951); klebonu Daujėnuose (1948–1951), Papilyje (1928–1934), Rozalime (1934–1936) ir Daujėnuose (1951–1962); altaristu –  Kupiškyje (1936–1939). Daujėnuose darbavosi iki mirties – 1962 m. spalio 27 d. Palaidotas Daujėnų kapinėse. Paminkle įrašas: „Gimiau, kad leidai, gyvenau, kad norėjai, miriau, kad įsakei. Išganyk mane, Viešpatie, nes gali“. Kunigo kapą prižiūri jį pažinojusi daujėniškė Marija Mėkelytė (gim. 1933 m.).

Pasaulio Tautų teisuolis

1953 metais Izraelio Kneseto nutarimu Jeruzalėje įkurtas Jad Vašem – Holokausto bei Heroizmo muziejus ir viena svarbiausių Katastrofos mokslinių tiriamųjų institucijų. Čia kaupiamas archyvas bei biblioteka. Jų tikslas – įamžinti 1933–1945 metų nacizmo aukų – milijonų Europos žydų – atminimą. Nuo 1963 metų Jad Vašem  pradėjo po visą pasaulį paplitusį projektą – Pasaulio Tautų Teisuolių vardų pripažinimą ne žydams, o tiems, kurie per holokaustą globojo žydų tautybės asmenis. Jad Vašem veikia visuomeninė Teisuolių pripažinimo komisija. Visi duomenys kaupiami Teisuolių departamente, kuriame atskiri asmenys dirba su tam tikromis šalimis. Iš Lietuvos komisijai medžiagą parengia Katia Gusarova. Dirba ir išeivė iš Lietuvos, iš Telšių, Lyba Blataitė (ją išgelbėjo Straupiai ir Stulpinai). K. Gusarova 2009 metais apdovanota medaliu už nuopelnus Lietuvai, tais pačiais metais Gedimino ordino medalis įteiktas ir Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėjai Danutei Selčinskajai, kuri šio teksto autorę konsultavo, teikė vertingos medžiagos. Be to, D. Selčinskaja dar 2009 metais yra išleidusi gausiai iliustruotą knygą „Gyvybę ir duoną nešančios rankos“, kurioje surinkti liudininkų (ir išgelbėtųjų, ir gelbėjusiųjų) atsiminimai.

Jad Vašem muziejaus teritorijoje yra Pasaulio Tautų Teisuolių sodas, ten seniau kiekvienam pripažintam Pasaulio Tautų Teisuoliu, buvo sodinamas medelis. Dabar gi daromi įrašai atminimo lentose, kurios tvirtinamos prie sienos, vadinamos „Garbės siena“.

Pasaulio Teisuolių komisija dirba visus metus, pristatydama sukauptus duomenis, o tinklalapį atnaujina kartą per metus. 2014 metų lapkričio duomenimis, Pasaulio Tautų Teisuolio vardas visame pasaulyje pripažintas daugiau kaip 25 000 asmenų, tarp jų 878 lietuviams, iš kurių 17 kunigų. Pasaulio Tautų Teisuolio vardas pripažintas seserims vienuolėms Juozapai Kibelaitei, Stepanijai Eigelytei ir Marijai Rusteikaitei. Beje, M. Rusteikaitei (1892 01 02–1949 12 14) – Apvaizdos seserų kongregacijos steigėjai – yra užvesta beatifikacijos – kėlimo į altoriaus garbę – byla ir ji jau vadinama Garbingaja Dievo tarnaite.

Kun. F. Ereminui Pasaulio Tautų Teisuolio vardo pripažinimo idėją palaikė Reginos (Rachelės Rozenbergaitės-Šteimanienės) dukros Lina ir Aviva. Jų aktyvus dalyvavimas, kaip teigė D. Selčinskaja, liudija, kad motina nebijojo ir gebėjo perteikti savo išsigelbėjimo istoriją. Šią idėją palaikė ir teisininkas advokatas Isaakas Borveinas, kaip antrinis liudininkas, nepamiršęs išgelbėtosios giminaitės pasakojimų.

2013 m. vasario 19 d. Pasaulio Tautų Teisuolių departamento direktorė Irena Steinfeldt pasirašė dokumentą. Jame rašoma:

„Malonu pranešti, kad Pasaulio Tautų Teisuolių komisija Pasaulio Tautų teisuoliams nustatyti nusprendė suteikti Pasaulio Tautų Teisuolio vardą Feliksui Ereminui už pagalbą, suteiktą žydams, rizikuojant savo gyvybe Holokausto metu.

Jam skiriamas medalis ir Garbės vardo sertifikatas, kurie bus įteikti jo artimiausiam giminaičiui ceremonijoje, kurią organizuos Izraelio ambasada, esanti arčiausiai to giminaičio gyvenamos vietos, kai tik mes gausime jo adresą.

Be to, jo vardas bus įamžintas Jad Vašem „Garbės sienos“ lentoje“.

D. Selčinskajos duomenimis, yra 40 kunigų lietuvių, apdovanotų už žydų gelbėjimą Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi ir pripažintų Pasaulio Tautų Teisuoliais. Kun. F. Ereminas tapo 878-uoju lietuviu – Pasaulio Tautų Teisuoliu. Kol kas po kun. F. Eremino nėra daugiau lietuvių kunigų, paskelbtų Pasaulio Tautų Teisuoliais.

Apdovanojimo įteikimo šventė

Gegužės 30 dieną Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijoje vyko šventinis renginys. Jame jau ne pirmą kartą apsilanko Izraelio Valstybės ambasadorius Lietuvai Amiras Maimonas (Amiro Maimon), nes čia organizuojamos mokslinės konferencijos ir kiti renginiai, skirti Kupiškio krašto žydų gyvenimui ir veiklai nušviesti, pagerbti holokausto aukas ir įamžinti jų atminimą. Pasaulio Tautų Teisuolio medalis ir Garbės raštas, skirtas kun. F. Ereminui, buvo įteiktas netikėtai atsiradusiam gana tolimam kun. F. Eremino giminaičiui Taurui Budziui. Juos įteikė Izraelio ambasadorius. Renginyje, skirtame kun. F. Eremino apdovanojimui, kalbėjo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Izraelio Valstybės ambasadorius Lietuvai A. Maimonas, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas (Gennady Kofman), Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas, Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos direktorius Rimvydas Latvys. Ambasadorius už didžiulį darbą, renkant medžiagą apie Kupiškio altaristą kun. F. Ereminą, puoselėjant šio iškilaus dvasininko atminimą, gyvenimo istoriją ir skleidžiant žinią Lietuvos žmonėms apie gerus kunigo darbus ir išgelbėtas gyvybes įteikė padėkos raštą šio teksto autorei. Dėkodama už apdovanojimą, renginio dalyvius supažindinau su ne vienerius metus užsitęsusia veikla, ieškant liudininkų, renkant duomenis. Išreiškiau didžiulį dėkingumą kun. F. Eremino išgelbėtosios Reginos Rozenbergaitės (susigrąžinusi savo pavardę, pasiliko kunigo jai suteiktą vardą) dukroms Linai ir Avivai (su jomis nenutrūko susirašinėjimas), nuoširdžiai padėjusioms, – jų dėka kun. F. Ereminas tapo Pasaulio Tautų Teisuoliu.

Muzikinius kūrinius labai jautriai atliko jaunieji Kupiškio meno mokyklos muzikantai. Po renginio grupelė šventės dalyvių, vadovaujamų Panevėžio žydų bendruomenės pirmininko G. Kofmano, nuvyko į Skapiškį, apžiūrėjo senąsias žydų kapines, su Skapiškio seniūnu Valdu Juškevičiumi kalbėjo apie jų atnaujinimo projektus.

Aušros Jonušytės ir autorės archyvų nuotraukos

© 2017 „XXI amžius“