|
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas Naujajam amžiui skyrė 9000 eurų projektui Audros laužė nepalūžom XXI amžiaus laikraštyje. vykdyti. Projekto rubrikos: Akistata su Tėvyne, Dezinformacijos labirintuose, Eterio balsai iš anapus, Gailestingumas lietuvių tautos bruožas, Kova be taisyklių, Laikas ir žmonės, Laisvės daigai nelaisvės tamsoje, Likimai, Nelietuviai Lietuvai, Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje, Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius, Valstybės kūrėjai, Žmogaus dvasia neįveikiama.
|
|
Rugsėjo 23-ioji Lietuvos žydų genocido diena
Gailestingumas lietuvių tautos bruožas
Kunigas Feliksas Ereminas Pasaulio Tautų teisuolis
Dr. Aldona Vasiliauskienė
|
Kun. Feliksas Ereminas
|
Kun. Feliksas Ereminas (1890 01 071915 05 161962 10 27), dirbdamas Daujėnų Švč. Jėzaus Vardo parapijoje, yra išgelbėjęs žydaitę Rachelę Rozenbergaitę (1925 05 241987 07 16), ją pakrikštijo Reginos vardu, vėliau išleido į mokslus. Įgijusi akušerės specialybę, ji ištekėjo už Kodiko Šteimano (Codik Shteiman) (1922 01 141983 11 06). 1955 m. sausio 1 d. Vilniuje Šteimanų šeimoje gimė pirmagimė Lina (ištekėjo už Aleksandro Zilbervargo), o 1962 m. lapkričio 3 d. jiems gimė antroji dukra Aviva (ištekėjo už Leonido Kišinevskio). Abi Reginos dukros pasekė mamos pėdomis ir tapo medikėmis. Lina su šeima į Izraelį išvažiavo 1990 metais, o Aviva 1993 metais. Reginos dukrų, giminaičio Isaako Borveino (1927 02 092012 05 22), pažinojusio ir kun. F. Ereminą, liudijimas, šio straipsnio autorės pastangos bei Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėjos Danutės Selčinskajos parengti dokumentai buvo pagrindas kun. F. Ereminą 2012 m. rugsėjo 21 d. apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (Lietuvos Respublikos Prezidentės 2012 m. rugsėjo 10 d. pasirašytas dekretas Nr. 1K-1202). Nuo 1992 iki 2014 metų Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti 1227 Lietuvos piliečiai, tarp jų 35 kunigai, vyskupas Vincentas Borisevičius bei arkivyskupas Teofilis Matulionis. O 2013 metais kun. F. Ereminas pripažintas ir Pasaulio Tautų Teisuoliu.
|
|
Žaizdos
Dar vienas istorinis štrichas Čekiškei ir prof. Pranui Dovydaičiui
Prof. Aleksandras Vitkus
2012 metais buvo minimas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro prof. Prano Dovydaičio nužudymo Sverdlovsko kalėjime 70-metis ir jo tėviškės Runkių kaimo sunaikinimas prieš 36 metus. Šiemet Kaune ir Čekiškėje paminėtos 130-osios profesoriaus gimimo metinės. Atrodo, ką galima dar pasakyti naujo apie šio garsaus valstybės veikėjo prof. P. Dovydaičio ir jo šeimos gyvenimą, tragediją ir mirtį. Profesoriaus biografijoje išsiskiria lemtinga data 1941 metų birželio 14-oji. Tą dieną buvo suimtas aktyvus visuomenės veikėjas, išrinktas į Valstybės tarybą, Vasario 16-osios akto signataras, trečiojo Ministrų kabineto pirmininkas, pirmosios gimnazijos direktorius prof. Pranas Dovydaitis; okupantų nužudytas 1942 m. lapkričio 4 d. |
|
|