2017 m. spalio 20 d.
Nr. 40 (2257)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Valdovų rūmuose – garsusis V. Gersono paveikslas „Lietuvos krikštas“

Voicecho Gersono 1889 metais
nutapyta drobė „Lietuvos krikštas“

Rugsėjo pabaigoje į Lietuvą atkeliavusi didžiulė Voicecho Gersono (Wojciech Gerson, 1831–1901) 1889 metais nutapyta drobė „Lietuvos krikštas“ kviečia žiūrovą leistis į ilgą istorinių, politinių, religinių ir kultūrinių prasmių bei simbolių kupiną kelionę. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai beveik trims mėnesiams „priglaudė“ lenkų dailininko paveikslą, sukurtą svarbiausiam Lietuvos įvykiui – krikštui. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose demonstruojamas garsaus lenkų akademinės realistinės dailės kūrėjo V. Gersono paveikslas „Lietuvos krikštas“, sukurtas Lietuvos krikšto 500 metų sukakčiai. Šis paveikslas yra viena iš svarbių meninių ir istorinių Lietuvos krikščionėjimo ir europėjimo vizualizacijų. Kompozicijos centre – Nukryžiuotojo ant kryžiaus figūra ir greta stovintis rankas iškėlęs Lietuvos krikštytojas Jogaila. Aplink valdovą susirinkę Lietuvos ir Lenkijos didikai, bajorai, dvasininkai, tolumoje – krikštijami lietuviai. „Monumentaliame Vaitiekaus Gersono paveiksle „Lietuvos Krikštas“ prieš mūsų akis iškyla kelios dešimtys personažų, į jį žvelgdami galime iš naujo apmąstyti Lietuvos Krikštą kaip istorinį įvykį, turėjusį lemiamos reikšmės civilizacinei lietuvių raidai. Galime žvelgti dar giliau, nes Lietuvos Krikštas taip pat yra ir antgamtinis įvykis. Paveikslo gilumoje matyti lietuviai, besiartinantys prie upės, į kurios vandenis pasiners Krikšto ženklan. Iš tiesų Krikštas ženklina šį antgamtinį įvykį: Dievo malonės dėka asmuo yra ištraukiamas iš praeinančių ir sunykstančių dalykų tėkmės į amžinąjį gyvenimą, į Dievo Karalystę, kurioje nebėra mirties“, – taip paveikslo siužetą apibūdino Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Svarbiausias kūrinio temos šaltinis dailininkui buvo kronikininko Jano Dlugošo (Jan Długosz) informacija.

Garsųjį ir tik laimingai surastą bei Lietuvos muziejui paskolintą paveikslą Lietuvos muziejaus lankytojai ir svečiai galėjo pirmiausia pamatyti rugsėjo 26 dieną, kai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose iškilmingai buvo atidaryta tarptautinė paroda „Lietuvos krikštas. Voicecho Gersono paveikslas“. Vieno įspūdingo ir turiningo eksponato parodos eksponatas išsiskiria monumentaliais matmenimis (beveik 4 x 7 m), reta monochromine tapyba, kompozicijos kompleksiškumu, vaizduojamų scenų ir personažų gausa, simboliniais ikonografiniais akcentais, istoriniais siužetais ir jų interpretacijomis. 100 metų paveikslas buvo laikomas dingusiu, todėl jis nėra plačiau žinomas ir nėra pakankamai ištyrinėtas. Tad Valdovų rūmų muziejuje vykstanti paroda yra puiki galimybė aktualinti beveik nežinomą kūrinį. Parodoje 1890 metais Los Andžele (JAV) rodytas paveikslas tik prieš kelerius metus buvo atrastas ir grąžintas į Lenkiją ir nuolat rodomas Jono Pauliaus II kolekcijos muziejuje Varšuvoje (Lenkija). Tad oficialioje parodoje Vilniuje specialiai tam restauruotas paveikslas rodomas po daugiau nei 120 metų pertraukos.

Šio išskirtinio kūrinio autorius V. Gersonas, studijavęs Varšuvoje, Sankt Peterburge bei Paryžiuje ir savo kūryboje neretai atsigręždavęs į lietuvišką tematiką, buvo ir yra lyginamas su kitu žymiu lenkų istorinės bei didaktinės tapybos atstovu Janu Mateika (Jan Matejko), taip pat žadinusiu ne tik lenkų, bet ir lietuvių tautinį atgimimą nelaisvės metais, stiprinusiu istorinę valstybinės tradicijos atmintį ir nacionalinį pasididžiavimą. Paveikslas „Lietuvos krikštas“ aktualina Lietuvos ir Lenkijos, lietuvių ir lenkų istorinius ryšius, verčia apmąstyti bendros istorijos ir bendro paveldo interpretacijas, šiandienių Europos valstybių sambūvį ir Lietuvos bei Lenkijos ryšių aktualijas.

Lietuvos krikšto 630 metų sukakčiai surengta paroda siekiama prisiminti vieną svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių – 1387 metų katalikišką krikštą, po kurio Lietuva buvo įvesta į civilizacinę lotyniškojo Vakarų pasaulio erdvę. Tai lėmė europinį Lietuvos valstybės ir kultūros raidos kontekstą. Šis Lietuvos apsisprendimas turi ir šiandien aiškiai matomus gyvo tikėjimo, europinės meninės, kultūrinės, politinės bei mentalinės tradicijos ženklus: Gotikos, Renesanso, Baroko paveldą, sakralinės dailės klodus, demokratijos idėjas, žmogaus teisių ir laisvių sampratą bei kitas laisvojo pasaulio vertybes.

Rugsėjo 26-ąją vykusiame paveikslo parodos atidaryme kalbėjo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Lenkijos Seimo maršalka Marekas Kuchcinskis (Marek Kuchciński), Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, Varšuvos arkivyskupas metropolitas kardinolas dr. Kazimiežas Nyčas (Kazimierz Nycz). Lietuvos krikšto 500 metų sukakčiai sukurto kūrinio pristatymą lydėjo integruota muzikinė-koncertinė programa, kurios metu prisimintas vienas svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių.

Paveikslo eksponavimas – didžiulis muziejaus direktoriaus Vydo Dolinsko ir jo vadovaujamo kolektyvo nuopelnas. Didžiulio vertingo XIX amžiaus paveikslo atvežimas, užkėlimas į viršutinį rūmų aukštą ir parengimas eksponuoti buvo nemažas išbandymas muziejaus darbuotojams. Valdovų rūmų lankytojai paveikslo parodą kartu su kita muziejaus ekspozicija gali pamatyti be jokio papildomo mokesčio, tiesiog įsigiję muziejaus bilietą. Paroda veiks iki gruodžio 10 dienos.

Parodos organizatoriai – Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (Vilnius, Lietuva) ir Jono Pauliaus II kolekcijos muziejus (Varšuva, Lenkija).

Parodos partneriai – Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijos Respublikoje (ambasadorius – Šarūnas Adomavičius) ir Lenkijos institutas Vilniuje.

Parodos globėjai – Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis, Lenkijos Respublikos Seimo maršalka Marekas Kuchcinskis, Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Saulius Skverelis, Vilniaus arkivyskupas metropolitas dr. Gintaras Grušas ir Varšuvos arkivyskupas metropolitas kardinolas dr. Kazimiežas Nyčas.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija