Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Audros laužė –
nepalūžom

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Pagerbtas slovakų salezietis – komunizmo kankinys

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus pagerbia jam pristatytas palaimintojo kunigo kankinio Tituso Zemano relikvijas

Beatifikacijos iškilmė Bratislavoje

„Vakar Bratislavoje buvo beatifikuotas salezietis kunigas Titusas Zemanas, – pranešė popiežius Pranciškus spalio 1 dieną tikintiesiems prieš su jais kalbėdamas tradicinę sekmadienio vidurdienio „Viešpaties Angelas“ maldą. – Jis įsijungia į gausą paskelbtų XX amžiaus kankinių, kadangi mirė 1969 metais po ilgametės kalėjimo nelaisvės dėl savo tikėjimo ir pastoracinės tarnystės. Tegul jo liudijimas palaiko mus sunkiais gyvenimo momentais ir padeda pažinti Viešpaties buvimą artumoje visuose išbandymuose“. Šventojo Tėvo paminėtas kun. T. Zemanas SDB (1915–1969) yra pirmasis Slovakijos katalikų dvasininkas, paskelbtas Bažnyčios palaimintuoju, kaip šią Vidurio Rytų Europos šalį dešimtmečius valdžiusio totalitarinio komunistų režimo rodytos neapykantos tikėjimui („in odium fidei“) auka. Dekretą dėl šio Dievo tarno kankinystės pripažinimo popiežius Pranciškus pasirašė vasario 27 dieną. Tai atvėrė kelią jo beatifikacijai be kitais atvejais reikalingo stebuklo su kandidato užtarimu patvirtinimo. Vėliau Šventasis Tėvas asmeniškai pagerbė jam beatifikacijos bylos postulatorių pristatytas tuomet dar būsimojo palaimintojo relikvijas.

Penkių tautų didvyris

Lietuvoje minimos 200-osios generolo Tado Kosciuškos mirties metinės

Šv. Mišias aukojo kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas, kun. dr. Saulius Paulius Bytautas OFM ir kun. Petras Kražauskas.

Tadas Kosciuška (1746–1817), generolas, Lietuvos, Lenkijos, Prancūzijos, JAV ir Baltarusijos nacionalinis didvyris, Šveicarijos ir Prancūzijos garbės pilietis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės karo inžinierius, kovų už JAV nepriklausomybę dalyvis (1775–1783), vyriausiasis Abiejų Tautų Respublikos 1794 metų sukilimo vadas, mirė 1817 m. spalio 15 d. Šveicarijoje, Zoloturno (Solothurn) mieste. Jis buvo vienas iš pagrindinių 1794 metų sukilimo vadų Lenkijoje ir Lietuvoje, generolas, aktyviai dalyvavo Amerikos nepriklausomybės kare. 1794 metais Lenkijoje prasidėjęs T. Kosciuškos vadovaujamas sukilimas po kelių savaičių persimetė į Lietuvą. T. Kosciuškos metai yra įtraukti į UNESCO 2016–2017 metais minimų sukakčių sąrašą. Daugelyje pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvoje, yra T. Kosciuškos gatvės, aikštės, parkai, mokyklos. Kosciuškos vardu pavadintas aukščiausias Australijos kalnas. Jo atminimas įamžintas Jungtinėse Amerikos Valstijose: greta Aliaskos yra Kosciuškos sala, Indianos valstijoje – Kosciuškos grafystė, Misisipės valstijoje – Kosciuškos miestelis. Daugelyje šalių stovi paminklai generolui T. Kosciuškai – iš viso apie 200.

Prof. Vytautui Landsbergiui – 85-eri

Prof. Vytautas Landsbergis VidoVENSLOVAIČIO nuotrauka

Ši savaitė yra išties įsimintina savo reikšmingumu – su 85 metų sukaktimi Lietuva sveikina pirmąjį atkurtos valstybės vadovą profesorių Vytautą Landsbergį, visą savo prasmingą gyvenimą susiejusį su Lietuva. Profesorių sveikiname ir mes, nedidelis „XXI amžiaus“ redakcijos kolektyvas.

Politikas, visuomenės veikėjas, meno, muzikos ir kultūros istorikas Vytautas Landsbergis gimė 1932 m. spalio 18 d. Kaune architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir akių gydytojos Onos Jablonskytės-Landsbergienės, kalbininko Jono Jablonskio dukters, šeimoje. Kaune baigęs vidurinę ir J. Gruodžio muzikos mokyklas, 1950 metais įstojo į Valstybinę konservatoriją (dabartinę Muzikos ir teatro akademiją) Vilniuje, ją baigė 1955 metais ir ligi šiol gyvena Lietuvos sostinėje. Dar studijuodamas (1952 metais) ėmėsi pedagoginio darbo ir vertėsi juo iki 1990 metų kovo. Dėstė fortepijoną Vilniaus M. K. Čiurlionio muzikos mokykloje, Valstybinėje konservatorijoje (1956–1963 ir nuo 1974 metų), jos Klaipėdos fakultete, Vilniaus Pedagoginiame institute (1957–1974 metais). 1969 metais apgynė mokslo kandidato disertaciją „M. K. Čiurlionio kompozitoriaus kūryba“. 1975 metais už monografiją „Čiurlionio kūryba“ apdovanotas Lietuvos TSR premija. 1978–1990 metais – Lietuvos Muzikos Akademijos profesorius. 1988 metais už monografiją „Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai“ V. Landsbergis antrą kartą buvo apdovanotas Lietuvos TSR premija.

„Kuo žmonės jus laiko?“

Klaipėdos miesto Atsinaujinimo diena

Marta Dangilė Palmaitytė

Uždarymo šv. Mišias aukoja Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas (centre), koncelebruoja kan. Vilius Viktoravičius (kairėje) ir mons. dr. Visvaldas Kulbokas (dešinėje)

Spalio 14-oji, šeštadienis, Klaipėdoje nebuvo eilinė. Iš pat ryto pratrūkusi liūtis ir stiprūs uostamiesčio vėjai nesutrukdė tūkstančiui klaipėdiečių ir miesto svečių atvykti į Tikėjimo šventę, vykusią Žvejų kultūros rūmuose, ir sausaimšai pripildyti salę. Klaipėdos miesto katalikai susirinko būti kartu ir bendruomenėje išgyventi dvasinio atsinaujinimo džiaugsmą...

Klaipėdos miesto Atsinaujinimo diena „Kuo žmonės jus laiko?“ šiais metais stebino subtiliu grožiu, giliomis dvasinėmis konferencijomis, nepakartojamo grožio šlovinimo giesmėmis, švytinčiais ir kupinais džiaugsmo šventės dalyvių veidais. Visa tai susipynė į didingą klaipėdiečių maldą, kylančią į Viešpatį ir prašančią Jo užtarimo ir palaimos visam miestui.

Dievui – savo sugrudusią širdį

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai Jėzus į begėdiškai veidmainingą fariziejų klausimą: „Ar reikia imperatoriui Tiberijui, kuriam anuomet pavaldūs buvo ir žydai, mokėti mokesčius?“ (žr. Mt 22, 17), – rodydamas vienoje denaro pusėje iškaltą minėto valdovo atvaizdą, atsakė: „Atiduokite tad, kas ciesoriaus – ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“ (Mt 22, 21), atrodė, kad iš pirmo žvilgsnio tarp ciesoriaus ir Viešpaties buvo pravesta takoskyra. Vertinant iš Biblijos pozicijų, viskas priklauso Aukščiausiajam, nes bet kuris pasaulio prezidentas, premjeras ar karalius turi tik tiek valdžios galių, kiek jų suteikė Dievas. Bet kuriuo metu Jis neteisingą Jo duotos valdžios dalininką – pareigūną – gali pritrėkšti kaip blusą, bet Jis taip nesielgia, nes nenori nedorėlio mirties; kantriai laukia, kad jis sugrįžtų iš savo paklydimų kelio ir būtų gyvas (Ez 33, 11), taptų vertas būsimos amžinybės...

Lietuvos katalikių moterų sąjungos suvažiavimas

Ramutė ŠIMELIENĖ

Šv. Mišių aukai vadovauja Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, kairėje – mons. Algirdas Jurevičius, dešinėje – kun. Vytautas Rapalis

Kaišiadoryse rugsėjui baigiantis įvyko svarbus respublikinis renginys – Lietuvos katalikių moterų sąjungos (LKMS) suvažiavimas. Tądien į Kaišiadoris suvažiavo LKMS atstovės iš visos Lietuvos. Prisirinko pilna Kaišiadorių vyskupijos Sielovados centro salė. Tądien iškilmingai paminėtas Lietuvos katalikių moterų sąjungos atkūrimo 100-metis.

Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo Katedroje. Jas aukojo Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis kartu su generalvikaru monsinjoru Algirdu Jurevičiumi ir svečiu – Lietuvos katalikių moterų sąjungos dvasios tėvu kun. Vytautu Rapaliu. Šv. Mišiose atnašas aukojo katalikių moterų suvažiavimo dalyvės Alma Šiaudinienė ir Gema Aleksejūnienė su Vilniaus vaikų paramos centro auklėtiniais, o Eucharistiją nešė Kaišiadorių katalikių moterų draugijos pirmininkė Marytė Šakienė su dar vienu šio centro auklėtiniu.

Valdovų rūmuose – garsusis V. Gersono paveikslas „Lietuvos krikštas“

Voicecho Gersono 1889 metais nutapyta drobė „Lietuvos krikštas“

Rugsėjo pabaigoje į Lietuvą atkeliavusi didžiulė Voicecho Gersono (Wojciech Gerson, 1831–1901) 1889 metais nutapyta drobė „Lietuvos krikštas“ kviečia žiūrovą leistis į ilgą istorinių, politinių, religinių ir kultūrinių prasmių bei simbolių kupiną kelionę. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai beveik trims mėnesiams „priglaudė“ lenkų dailininko paveikslą, sukurtą svarbiausiam Lietuvos įvykiui – krikštui. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose demonstruojamas garsaus lenkų akademinės realistinės dailės kūrėjo V. Gersono paveikslas „Lietuvos krikštas“, sukurtas Lietuvos krikšto 500 metų sukakčiai. Šis paveikslas yra viena iš svarbių meninių ir istorinių Lietuvos krikščionėjimo ir europėjimo vizualizacijų. Kompozicijos centre – Nukryžiuotojo ant kryžiaus figūra ir greta stovintis rankas iškėlęs Lietuvos krikštytojas Jogaila. Aplink valdovą susirinkę Lietuvos ir Lenkijos didikai, bajorai, dvasininkai, tolumoje – krikštijami lietuviai. „Monumentaliame Vaitiekaus Gersono paveiksle „Lietuvos Krikštas“ prieš mūsų akis iškyla kelios dešimtys personažų, į jį žvelgdami galime iš naujo apmąstyti Lietuvos Krikštą kaip istorinį įvykį, turėjusį lemiamos reikšmės civilizacinei lietuvių raidai. Galime žvelgti dar giliau, nes Lietuvos Krikštas taip pat yra ir antgamtinis įvykis. Paveikslo gilumoje matyti lietuviai, besiartinantys prie upės, į kurios vandenis pasiners Krikšto ženklan. Iš tiesų Krikštas ženklina šį antgamtinį įvykį: Dievo malonės dėka asmuo yra ištraukiamas iš praeinančių ir sunykstančių dalykų tėkmės į amžinąjį gyvenimą, į Dievo Karalystę, kurioje nebėra mirties“, – taip paveikslo siužetą apibūdino Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Svarbiausias kūrinio temos šaltinis dailininkui buvo kronikininko Jano Dlugošo (Jan Długosz) informacija.