Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Pagerbtas slovakų salezietis – komunizmo kankinys

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus pagerbia jam pristatytas palaimintojo kunigo kankinio Tituso Zemano relikvijas

Beatifikacijos iškilmė Bratislavoje

„Vakar Bratislavoje buvo beatifikuotas salezietis kunigas Titusas Zemanas, – pranešė popiežius Pranciškus spalio 1 dieną tikintiesiems prieš su jais kalbėdamas tradicinę sekmadienio vidurdienio „Viešpaties Angelas“ maldą. – Jis įsijungia į gausą paskelbtų XX amžiaus kankinių, kadangi mirė 1969 metais po ilgametės kalėjimo nelaisvės dėl savo tikėjimo ir pastoracinės tarnystės. Tegul jo liudijimas palaiko mus sunkiais gyvenimo momentais ir padeda pažinti Viešpaties buvimą artumoje visuose išbandymuose“. Šventojo Tėvo paminėtas kun. T. Zemanas SDB (1915–1969) yra pirmasis Slovakijos katalikų dvasininkas, paskelbtas Bažnyčios palaimintuoju, kaip šią Vidurio Rytų Europos šalį dešimtmečius valdžiusio totalitarinio komunistų režimo rodytos neapykantos tikėjimui („in odium fidei“) auka. Dekretą dėl šio Dievo tarno kankinystės pripažinimo popiežius Pranciškus pasirašė vasario 27 dieną. Tai atvėrė kelią jo beatifikacijai be kitais atvejais reikalingo stebuklo su kandidato užtarimu patvirtinimo. Vėliau Šventasis Tėvas asmeniškai pagerbė jam beatifikacijos bylos postulatorių pristatytas tuomet dar būsimojo palaimintojo relikvijas.

Valdovų rūmuose – garsusis V. Gersono paveikslas „Lietuvos krikštas“

Voicecho Gersono 1889 metais nutapyta drobė „Lietuvos krikštas“

Rugsėjo pabaigoje į Lietuvą atkeliavusi didžiulė Voicecho Gersono (Wojciech Gerson, 1831–1901) 1889 metais nutapyta drobė „Lietuvos krikštas“ kviečia žiūrovą leistis į ilgą istorinių, politinių, religinių ir kultūrinių prasmių bei simbolių kupiną kelionę. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai beveik trims mėnesiams „priglaudė“ lenkų dailininko paveikslą, sukurtą svarbiausiam Lietuvos įvykiui – krikštui. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose demonstruojamas garsaus lenkų akademinės realistinės dailės kūrėjo V. Gersono paveikslas „Lietuvos krikštas“, sukurtas Lietuvos krikšto 500 metų sukakčiai. Šis paveikslas yra viena iš svarbių meninių ir istorinių Lietuvos krikščionėjimo ir europėjimo vizualizacijų. Kompozicijos centre – Nukryžiuotojo ant kryžiaus figūra ir greta stovintis rankas iškėlęs Lietuvos krikštytojas Jogaila. Aplink valdovą susirinkę Lietuvos ir Lenkijos didikai, bajorai, dvasininkai, tolumoje – krikštijami lietuviai. „Monumentaliame Vaitiekaus Gersono paveiksle „Lietuvos Krikštas“ prieš mūsų akis iškyla kelios dešimtys personažų, į jį žvelgdami galime iš naujo apmąstyti Lietuvos Krikštą kaip istorinį įvykį, turėjusį lemiamos reikšmės civilizacinei lietuvių raidai. Galime žvelgti dar giliau, nes Lietuvos Krikštas taip pat yra ir antgamtinis įvykis. Paveikslo gilumoje matyti lietuviai, besiartinantys prie upės, į kurios vandenis pasiners Krikšto ženklan. Iš tiesų Krikštas ženklina šį antgamtinį įvykį: Dievo malonės dėka asmuo yra ištraukiamas iš praeinančių ir sunykstančių dalykų tėkmės į amžinąjį gyvenimą, į Dievo Karalystę, kurioje nebėra mirties“, – taip paveikslo siužetą apibūdino Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Svarbiausias kūrinio temos šaltinis dailininkui buvo kronikininko Jano Dlugošo (Jan Długosz) informacija.